aA
Kodėl maiste esančios medžiagos saugo nuo vėžio, o jų pagrindu sukurti maisto papildai jį sukelia?
Mitybos formulė: kaip valgyti, kad nesirgtume mirtinomis ligomis
© Shutterstock nuotr.

Kodėl niekaip nepavyksta išgydyti širdies ir kraujagyslių ligų, sumažinti vėžio atvejų, nors nuolat kuriami vis modernesni vaistai? Į šiuos ir kitus klausimus bandė atsakyti Lietuvoje viešėjęs garsus JAV mitybos ekspertas Colinas T. Campbellas, kuris kartu su Lietuvos specialistais diskutavo apie tai, kokia mityba žmogui yra sveikiausia.

Tyrimai rodo, kad vienos medžiagos piliulės neveiksmingos

T. Collin Campbell
T. Collin Campbell
© DELFI / Valdas Kopūstas

Pasak garsaus JAV mitybos specialisto C. T. Campbello, kuris visą gyvenimą tyrinėjo, kaip mityba susijusi su vėžio rizika, mūsų sveikatai turi įtakos ne viena kokia nors medžiaga, o jų visuma.

„Pavyzdžiui, jei mes paimsime vieną maistinę medžiagą ir iš jos pagaminsime tabletę, kaip rodo tyrimai, atlikti su tokiomis vienos medžiagos tabletėmis, ji mums nepadės. Nėra jokių įrodymų, kad tai veikia. Tuo tarpu atlikti tikrai plataus masto tyrimai iš tiesų parodė, kad viena maistinė medžiaga iš esmės nieko negali pakeisti. Žinoma, kai kurių maistinių medžiagų rezultatą kartais galime pamatyti, ir gana greitai, bet realiai viena maistinė medžiaga negali tiek paveikti, kad išgydytų, pavyzdžiui, širdies ligą ar vėžį.

Buvo atliktas tyrimas su beta karotinu. Šis puikus antioksidantas padeda mums pasigaminti vitamino A ir yra labai reikalingas. Jo yra daug spalvotuose augaluose. JAV ir Suomijoje 8 metus buvo tiriami rūkantys žmonės, kurių organizme dėl nikotino poveikio vyksta daug oksidacijos procesų. Buvo daroma prielaida, kad beta karotinas padeda išvengti plaučių vėžio. Tačiau po 8 metų teko tyrimą nutraukti, kadangi paaiškėjo, kad beta karotinas ne mažina, o didina vėžio atvejų skaičių. Bet karotino papildus vartoję tiriamieji kaip tik dažniau pradėjo juo sirgti. Kita vertus, kai toks pats beta karotino kiekis buvo pasisavinamas ne per papildą, o su maistu, toje grupėje vėžio atvejų skaičius sumažėjo. Taigi jei išimame iš augalo vieną maistinę medžiagą ir sukuriame tabletę, sukuriame problemą. Jeigu tą medžiagą paliekame maiste, ji mums tampa vaistu. Man teko liudyti teisme panašiais klausimais ir turiu pasakyti, kad ne kartą buvo įrodyta, kad dirbtinai sukurti papildai iš tiesų neduoda mūsų organizmui tokios naudos, kokios mes tikimės“, - teigė mokslininkas.

Sveiko žmogaus mityboje apie 70-80 proc. turi sudaryti žalias maistas

Pasak jo, norėdami išsiaiškinti cheminių medžiagų poveikį, jų potencialą, paprastai jas analizuojame po vieną, tačiau mūsų organizme vienu metu vyksta daugybė reiškinių, jie visi sąveikauja tarpusavyje. Todėl nėra vieno mechanizmo, kurį išjungę, pavyzdžiui, sustabdytume vėžį. Ir būtent todėl, kalbėdami apie maistą, turime galvoti apie visuminį, visavertį maistą, o ne vieną kokią nors produktų rūšį. Pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgštys yra labai naudingos mūsų organizmui, tačiau jos gali tapti problemų šaltiniu, jeigu vartojamos netinkamai ir netinkamu kiekiu.

Pasak Lietuvoje viešėjusio JAV lietuvio, vieno iš žaliavalgystės pradininkų pasaulyje, Viktoro Kulvinsko, pastaruoju metu atsiranda vis daugiau specialistų, kurie skatina augalinį maistą. „Dėl terapinių priežasčių mes stengiamės skatinti žaliavalgystę, nes šis maistas turi daug fermentų, kurie padeda vykti gijimo procesas. Ir sveiko žmogaus mityboje apie 70-80 proc. turi sudaryti žalias maistas

Kaip mityba susijusi su mūsų imunitetu

Mediko dr. Dariaus Kubiliaus teigimu, Kauno klinikos turi ilgametę klinikinės, gydomosios, mitybos patirtį. Mat jau prieš daug metų pastebėta, kad vien vaistais pacientų išgydyti negalima ir gana audringai buvo įvesta enterinė mityba (maitinimas per zondą), be kurios dabar neapsieina nė vienas sunkus ligonis. Šios mitybos dėka sumažėjo komplikacijų, pagerėjo gijimo greitis. Tačiau visi supranta, kad tai kritinis maitinimo būdas, o vėliau paciento sveikatą būtina užtikrinti pilnaverte mityba. „Reikia tikėtis, kad laikui bėgant augalų dalis toje mityboje bus kur kas didesnė nei dabar“, - išreiškė viltį medikas, kuris pats maitinasi vegetariškai.

Kolegai pritaria Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų vadovas kardiologas prof. Algimantas Kirkutis.

„Kai mokiausi prieš 30 metų, jau tada buvo kursas apie gydymą dietomis. Visi žino 15 dietų, kurios skiriamos prie tam tikrų ligų. Taip pat visi žino, kad jeigu vartosime daug angliavandenių, galime susirgti diabetu, jei vartosime daug riebalų, paleisime aterosklerozės procesus, per dideli kiekiai baltymų mums gresia inkstų ligomis. Taigi gydomoji mityba yra žinoma nuo seno. Tačiau mažai kalbama apie sveikatinančią mitybą, kurios dėka žmogus gautų visas medžiagas, kurių reikia, kad jo vidinis gydytojas – imuninė sistema – galėtų apsiginti pats. Mes sveikstame ne tuomet, kai pavartojame kažkokių medžiagų ar maisto papildų, bet tada, kai sutvirtėja mūsų imuninė sistema, būtent todėl labai svarbi visavertė mityba.

Dabar maisto technologai ruošiami taip, kad pagamintų maistų produktus, kurie turi tam tikrą kiekį kalorijų. Gydytojai ruošiami, kad jie taikytų gydomąją terapiją ir gydomąją mitybą, bet mes visiškai neturime specialistų, kurie išmanytų visuminę mitybą, pas mus net nėra standartų, kurie nustatytų, kas yra sveikatinančioji mityba. Deja, dabartiniuose prekybos centruose nėra normalių, sveikų maisto produktų. Pusė pramonės sukurta iš sugadinto geriausio produkto – motinos pieno. Kai paimi daržovę, taip pat nežinai, ką valgai: kiek joje nitratų, iš kur ji atvežta, kaip vežė, kiek šaldė. Todėl pirmiausiai mums reikia susigaudyti, ko mes norime ir ko siekiame, kokio maisto tikimės“, - svarstė medikas.

Kodėl nesveika gerti pieną

Kritikos lietuvių mėgstamiems pieno produktams negaili ir Lietuvos vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė. Pasak jos, pienas turi net tris neigiamas savybes. Kadangi mus pasiekia pasterilizuotas pienas, t. y. termiškai apdorotas produktas, iš kurio gaminami visi kiti produktai, jo sudėtis būna pasikeitusi. „Viskas ten negyva, o negyvas kalcis – didžiausias širdies ir kraujagyslių priešas, jis nukalkina kraujagysles, nusėda tulžies pūslėje, užkemša šlapimtakius. Be to, piene nėra geležies. Taip pat gyvuliniai baltymai, kaip ir balti miltai, klijuoja limfą, o tai vėlgi tiesus kelias į ligas“, - tikino ilgametė vegetarė, būtent šia mityba išsigydžiusi sunkią ligą.

Visi diskusijoje dalyvavę medikai sutiko, kad kuo daugiau mūsų maiste bus augalinių, ypač žalių, termiškai neapdorotų produktų, tuo sveikesnė bus mūsų mityba.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Naujasis Respublikinės Kauno ligoninės direktorius medicinai: viską teisingai subalansavus, nuveikti galima labai daug (6)

Kiek daugiau nei prieš 10 dienų Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) direktoriumi medicinai tapo...

Šanchajuje gyvenantis lietuvis – apie situaciją Kinijoje: bijo, kad po poros dienų bus daug blogiau (203)

Visas pasaulis vis labiau įsitempęs stebi, kas vyksta Kinijoje dėl naujojo koronaviruso . Nors...

Honkonge „preliminariai patvirtintas“ užsikrėtimo SARS giminingu virusu atvejis (3)

Honkongas trečiadienį pranešė apie savo pirmąjį įtariamą užsikrėtimo naujuoju SARS...

Apie mįslingą sūnaus netektį Ukmergėje prakalbo mama: vaiko pirštukai buvo mėlyni (225)

Septynerių metų Ukmergėje gyvenęs berniukas buvo sveikas ir guvus. Penktadienį jis buvo...

Vyriausybė nepritaria priverstiniam skiepijimui (77)

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nuomonei, kad vaikų profilaktinis...

Top naujienos

Po reto įžūlumo medžioklės Vilniaus rajone – išskirtinė malonė girtam šauliui (63)

Per išgertuves nusprendęs pamedžioti Vilniaus rajono gyventojas išsitraukė namuose slėptą...

Pavojingiausi mikrorajonai Vilniuje: mažos būsto kainos suvilioja tik drąsiausius (22)

Rinkdamiesi būstą, naujakuriai sudaro visą reikalavimų sąrašą: patraukli kaina, kokybiškas...

Ekonomistai pernelyg susirūpinę nelygybe – ne tai nulemia gyventojų laimę (17)

Ekonomistams didžiausia nelygybės problema – tai, kiek iš tiesų mažai jie apie ją išmano. O...

Paskelbti NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynių starto penketai, Sabonis pakilo dar labiau (7)

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį NBA paskelbė šių metų „Visų žvaigždžių“...

Gydytojas Morozovas ragina nejuokauti: masiškai daromos sveikatą ir pinigus kainuojančios klaidos

„Aš be antibiotikų nuo gripo nepasveikstu“ – jei dar neprasidėjo, tai tuojau prasidės...

Neįtikėtina istorija: 3,2 promilės pripūtęs vyras tikino keturračio nevairavęs, o bėgęs paskui vagį

Ką daryti, kai už vairavimą esant sunkiam girtumo laipsniui neišvengiamai gresia solidi...

The Economist

Nugaros skausmas – rimta ir prastai sprendžiama pasaulinė problema

Kodėl geresni metodai padėti kenčiantiems plinta taip lėtai?

15 tūkstančių metų senumo ledyne buvo aptikti keli senovės virusai: bijoma, kad jie pasklis po aplinką (3)

2015 metais mokslininkų komanda iš JAV ir Kinijos išvyko į Tibetą surinkti seniausio Žemės...

Išdalytos „Žmonės 2020“ statulėlės: Dano Rapšio triumfas ir jautriai pagerbtos pernai išėjusios žvaigždės (223)

Sausio 23-iąją dieną, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bei tiesioginiame LNK...

Seimas už 66 tūkst. eurų ketina pirkti skintų gėlių (14)

Seimo kanceliarija ketina pirkti skintų gėlių, kurių numatoma bendra vertė be PVM – 66,1...