Pirmąja koronaviruso auka Lietuvoje tapo 83-ejų metų ukmergiškė, kurios gyvybė užgeso kovo 20 dieną Ukmergės ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje. Vėliau mirusiųjų vis daugėjo. Iš pradžių dauguma mirusiųjų buvo garbingo amžiaus, po to koronavirusas nusinešė ir vis jaunesnių žmonių gyvybes.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nuo koronaviruso mirė per 4,4 tūkst. asmenų, iš kurių aštuoniems nebuvo nė 30 metų.
Naujasis virusas kėlė daug klausimų: pradedant tuo, kaip nuo jo apsisaugoti, kaip gydyti susirgusius, baigiant mirusiųjų nuo COVID-19 ligos ištyrimu. Nuo šios ligos mirusių žmonių autopsijas patikėta atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos gydytojams-ekspertams.
Apie tai, kaip vyko pirmųjų COVID-19 aukų tyrimai, kaip jie vyksta dabar ir kaip COVID-19 paveikia ja susirgusiųjų žmonių organizmą, kalbėjomės su Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos gydytoju–ekspertu, medicinos mokslų daktaru Sigitu Chmieliausku.
– Gal galite prisiminti pandemijos pradžią Lietuvoje: kaip vyko pirmųjų mirusiųjų tyrimai?
– Pati pradžia buvo pilna nežinomybės: visame pasaulyje trūko žinių apie viruso pasireiškimą, jo grėsmę, bei nepaprastai trūko visiems gydytojams darbo priemonių. Tačiau greitai nusistovėjo tvarka ir, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų, teismo medicinos gydytojai, vieninteliai Lietuvoje, sėkmingai atlieka užsikrėtusių COVID-19 mirusiųjų autopsijas.
Visiems mirusiesiems prieš autopsiją yra atliekami rutininiai COVID-19 tepinėlių iš nosiaryklės tyrimai ir, nusistovėjus tokiai tvarkai nuo pat pandemijos pradžios, visi teismo medicinos gydytojai, neišskiriant nė vieno, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų tiria mirusiuosius užsikrėtusius COVID-19.
– Kaip nuspręsta, kad COVID-19 aukas tirs būtent teismo medicinos ekspertai?
– Mirusiųjų teismo medicininis tyrimas yra privalomas visiems, mirusiems staiga, be aiškios mirties priežasties, esant smurto atvejams, nelaimingiems atsitikimams ir nužudymams, nesvarbu ar nukentėjusysis sirgo COVID-19, ar ne.
Net iki 70 proc. atvejų pas mus patenka mirę staiga ir tik po teismo medicininio tyrimo galime pasisakyti, kokia yra mirties priežastis, ar nebuvo smurto požymių lėmusių mirtį. O tiek nelaimingų atsitikimų, tiek nužudymų atvejais mirusieji būna užsikrėtę ir COVID-19, todėl mūsų teismo medicininis tyrimas yra labai svarbus ir privalomas.
– Ar tiesa, kad, tiriant pirmuosius, mirusius nuo koronaviruso, teko kovoti dėl apsaugos priemonių patologams? Kaip jautėtės, tirdami mirusiuosius nuo tuomet dar paslaptinga laikytos infekcijos? Ar jautėte baimę? Ar buvo kolegų, atsisakiusių šiuos mirusiuosius tirti?
– Pačioje pandemijos pradžioje trūko medicininių apsaugos priemonių visiems gydytojams, tarp jų – ir mums, bet vėliau ši problema buvo išspręsta ir galėjome saugiai jaustis tirdami mirusiuosius užsikrėtusius COVID-19.
Būtina atkreipti dėmesį, kad autopsijos atlikimas mirusiems, kurie buvo užsikrėtę koronavirusu, kelia didelį pavojų užsikrėsti tyrimą atliekančiam teismo medicinos gydytojui. Todėl labai svarbu tinkamos darbo apsaugos priemonės. Tuo metu visame pasaulyje buvo labai mažai mokslinių publikacijų apie šio koronaviruso pasireiškimą, todėl tai kėlė naujus iššūkius teismo medicinos gydytojams ne tik Lietuvoje. Visame pasaulyje imta ieškoti požymių, būdingų COVID-19 ligai.
Visi šie iššūkiai neišgąsdino teismo medicinos gydytojų, o priešingai – labiau sukėlė susidomėjimą.
– Kas pasikeitė per tuos pusantrų metų? Kaip dabar vyksta mirusiųjų nuo COVID-19 žmonių autopsijos?
– Nuo pandemijos pradžios visos autopsijos yra atliekamos maksimaliai naudojantis visomis darbo apsaugos priemonėmis, nesvarbu, ar miręs asmuo buvo užsikrėtęs šiuo virusu, ar ne. COVID-19 sirgusių asmenų tyrimai tapo kasdieniu teismo medicinos gydytojo darbu.
Autopsijos metu užsikrėtusių COVID-19 labiausiai būna pažeisti plaučiai, dažnai stebimos šios ligos komplikacijos, antrinė infekcija, plaučių uždegimas, ūmus kvėpavimo nepakankamumas.
Šiandien jau žinome, kokios apaugos priemonės efektyviai padeda apsisaugoti nuo užsikrėtimo COVID-19: dėvimi specialūs kostiumai su kojų bei galvos apdangalais, apsauginiai veido skydai, kaukės ir pirštinės. Žinoma, gydytojai ir pagalbinis personalas su specialiais apsauginiais kostiumais per visą darbo laiką nepaprastai perkaista, rasojantys veido skydai, akiniai kelia nesklandumų darbe, tačiau prie to prisitaikome.
– Ar teko skaičiuoti, kiek per visą pandemijos laiką teko tirti mirusiųjų, pražudytų COVID-19? Kokį procentą tiriamųjų jie sudaro?
– Per savaitę kiekvienas teismo medicinos gydytojas ištiria po vieną ar tris atvejus, kai mirusiems nustatoma COVID-19, bet šie skaičiai nėra tolygūs, laike labai kintantys.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne visais atvejais užsikrėtusiems COVID-19 nustatoma mirties priežastis – koronavirusas, ar jo sukeltos komplikacijos. Nereti atvejai, kai miręs asmuo buvo užsikrėtęs COVID-19, tačiau mirė dėl nelaimingo atsitikimo, nužudymo ar kitos priežasties, visiškai nesusijusios su COVID-19. Dalis mirusių būtent nuo COVID-19 ir šio susirgimo komplikacijų į bendrą statistiką gali nepatekti dėl to, kad pradžioje teismo medicinos gydytojas išduoda laikiną mirties liudijimą su diagnoze – „širdies sustojimas nepatikslintas“, o vėliau, gavęs papildomų tyrimų atsakymus, išduoda galutinį mirties liudijimą su patikslinta diagnoze. Tokiais atvejais bendroje statistikoje tik vėliau pamatome mirčių skaičius dėl COVID-19.
– Ar dabar kiekvieną žmogų, mirusį neaiškiomis aplinkybėmis, tiriate ir dėl COVID-19?
– Iki šiol 100 proc. visiems mirusiems mes imame tepinėlius iš nosiaryklės dėl COVID-19. Atlikę mirusiojo autopsiją įvertiname vidaus organų pokyčius. Jei teismo medicinos gydytojas nustato plaučių audinio ar kitų organų makromorfologinius pakitimus, vėliau šie pakitimai vertinami mikroskopiniu būdu, įvertinami papildomų tyrimų atsakymai ir tik tada grindžiama COVID-19 diagnozė.
Mirusiųjų neaiškiomis aplinkybėmis, teismo medicininė autopsija atliekama visais atvejais. Tai yra auksinis standartas, kurio negali pakeisti jokie kiti tyrimai: nei radiologiniai, nei ultragarsiniai, nei magnetinis rezonansas.
– Ką Jūs, teismo medicinos ekspertai, pastebite, darydami mirusiųjų nuo COVID-19 autopsijas? Kaip ši liga paveikia plaučius ir kitus organus?
– Atlikus mirusiojo užsikrėtusio COVID-19 autopsiją, plika akimi galime nematyti specifinių šiam susirgimui požymių, tačiau papildomais mikroskopiniais tyrimais galime nustatyti tam tikrus audinių pakitimus.
Ką pastebime savo praktikoje ir ką nurodo mokslinių straipsnių autoriai, labiausiai bei ryškiausiai pažeidžiami užsikrėtusių COVID-19 plaučiai. Autoriai nurodo tam tikrus stebimus požymius: plaučiai visame plote margi, dėmėti, sumažinto oringumo, tai aiškinant kaip plaučių audinio mikroinfarktines zonas, kur vėliau šiose plaučių audinio vietose prasideda antrinė infekcija, plaučių uždegimas ir dar vėliau vystosi ūmus kvėpavimo nepakankamumas.
Kas iki šiol stebina mano, teismo medicinos gydytojo, praktikoje, kad žmonės randami mirę namuose, nesikreipę į gydymo įstaigą, o autopsijos metu nustatome nepaprastai ryškų pažengusį plaučių uždegimą išplitusį per visą plaučių plotą.
– Tarp mirusiųjų nuo COVID-19 ligos būta ir jaunų žmonių, neturėjusių nė 40 metų. Kokios gretutinės ligos ar būklės nulėmė tokią sunkią infekcijos eigą? Gal apskritai pastebite, kokių dažniausiai gretutinių ligų turėjo mirusieji nuo COVID-19?
– Dažniausiai mirusiųjų nuo COVID-19 amžiaus vidurkis yra apie 60–80 metų, daugiausiai tai būna vyrai. Suprantama, kad šioje amžiaus grupėje dažniausi stebimi kardiovaskulinės sistemos gretutiniai susirgimai, širdies kraujagyslių ateroskleroziniai pakitimai, širdies raumens pakitimai.
Jaunų asmenų mirtys nuo COVID-19 yra retesnės, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, kad šis užsikrėtimas koronavirusu pavojingas ir jaunesnio amžiaus grupėms, todėl visa visuomenė yra raginama nedelsti skiepytis.
– Kuo skiriasi mirusiųjų nuo koronaviruso ištyrimas, palyginti su mirusiais nuo kitų ligų? Ar tenka laikytis ypatingų procedūrų?
– Pagrindinis skirtumas nuo pat pandemijos pradžios, kad visi teismo medicininiai tyrimai – autopsijos atliekamos laikantis visų maksimalių darbo apsaugos priemonių, nesvarbu, ar gauname mirusiojo teigiamą, ar neigiamą COVID-19 testo rezultatą. Dar vienas iš esminių pasikeitimų, ko anksčiau nebūdavo iki pandemijos – iki šiol 100 proc. visiems mirusiems imami tepinėliai iš nosiaryklės COVID–19 ligai nustatyti.
Mirusiojo nuo koronaviruso, palyginti su mirusio nuo kitų ligų ar sužalojimų, teismo medicininio tyrimo metodika ir jos principai nepasikeitė. Visais atvejais yra atveriama kaukolės, krūtinės ląstos bei pilvo ertmės ir vertinami vidaus organų pakitimai, įvertinami lūžiai, kiti sužalojimai. Visais atvejais imami mėginiai papildomiems laboratoriniams tyrimams.
– Iš pradžių prieš tiriant iš mirusiųjų nosiaryklės imti mėginiai PGR tyrimams, dėl to susidarydavo tyrimų eilės? Ar dabar taip tebedaroma? Ar tokių mirusiųjų tyrimai užtrunka ilgiau nei kitų?
– Iki šiol imami iš visų mirusių nosiaryklės mėginiai PGR tyrimams, tačiau pandemijos pradžioje laukdavome šio tyrimo atsakymų ir tik tada buvo atliekamas mirusiojo teismo medicininis tyrimas. Tokiu būdu susidarydavo didžiulės eilės, artimieji negalėdavo atsiimti mirusiojo kūno savaitę ar dvi.
Šiuo metu nusistovėjusi tvarka tokia, kad nelaukiame prieš teismo medicininį ištyrimą paimto iš mirusiojo nosiaryklės PGR tyrimo atsakymo, o visos autopsijos atliekamos, maksimaliai naudojantis visomis darbo apsaugos priemonėmis, nesvarbu ar miręs asmuo buvo užsikrėtęs šiuo virusu ar ne. Tokiu būdu užtikriname spartesnį mirusiojo asmens ištyrimą.
– Dabar sklinda delta atmaina, tiesa mirusiųjų nuo koronaviruso šiuo metu nėra labai daug. Bet gal pastebėjote išskirtinį šios atmainos poveikį kūnui?
– Galime pasidžiaugti kad mirusiųjų nuo koronaviruso atvejų kur kas mažesni skaičiai nei buvo pačios pandemijos įkarštyje, tai būtų galima paaiškinti didėjančiu pasiskiepijusiųjų vakcina nuo COVID-19 skaičiumi. Kadangi šio koronaviruso pasireiškimas mokslininkams dar yra naujas iššūkis, apie jo atmainų skirtumus bus galima pakalbėti ateityje.
