Mirtingumo nuo vėžio tyrimas: nors išgydoma daugiau, Lietuvoje liga neaplenkia nei sveikuolių, nei atletų

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, augant vėžio atvejų statistikai, visuomenėje didėja šios ligos baimė. Kaip pasakojo prieš keletą mėnesių diagnozę išgirdusi vilnietė Jūratė, šiandien naivu tikėtis, kad „mane vėžys aplenks“. Kita vertus, pasikeitęs gydymas drastiškai pakeitė ir mirtingumo nuo šios ligos statistiką. Kaip parodė Santariškių klinikose atlikta 15 metų statistinė analizė, į Lietuvą atkeliavus naujoms technologijoms, pacientų išgyvenamumas šoktelėjo iki 80 ar net 100 proc.

Atėjus modernioms technologijoms išgyvena mažiausiai kas trečias pacientas

„Per paskutinį dešimtmetį pasikeitė daug dalykų – ir gydymas, ir struktūra, tačiau vienintelis būdas patikrinti, ar judame teisinga linkme – statistinė ligos atvejų analizė. Mes paėmėme septynias kraujo vėžio ligų grupes, kurių gydymas pastaruoju metu labai pasikeitė“, - pasakojo Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimonas Griškevičius.

Tyrimo metu buvo apdorota 28 tūkst. tyrimų nuo 1995 iki 2009 m. Ne Hodgkino limfoma, gana dažna kraujo vėžio ligos forma Lietuvoje, 2000-2009 m. sirgo 3017 pacientų. Beveik du trečdaliai iš jų – vyresni nei 60 metų. Sergamumas šia liga laipsniškai didėja. 2000 m. 100 tūkst. gyventojų teko 6,37 ligos atvejo, 2009 m. - 10,3. Panašios tendencijos pastebimos visame pasaulyje. Tuo tarpu mirusiųjų pacientų dalis laipsniškai mažėjo – atitinkamai nuo 28 proc. 2000 m. iki 12 proc. 2009 m.

„Taigi anksčiau turėjome kas trečią mirštantį žmogų, o dabar jau miršta tik kas dešimtas. Beje, statistinės analizėje įskaičiuojamos visos mirtys, ne tik nuo šio kraujo vėžio. Iš esmės daugiau pacientų miršta ne nuo paties vėžio, o nuo kitų ligų“, - aiškino medikas.

Tyrime buvo lyginami trys periodai, susijęs su tam tikrais pokyčiais gydyme. Atskaitos periodu, 1995-1999 m., po dvylikos mėnesių nuo diagnozės paskelbimo būdavo likę vos 60 proc. gyvų 18-60 m. pacientų, po trejų metų – mažiau nei 80 proc., 2000-2004 m. - atitinkamai daugiau nei 50 proc. ir 60 proc. Mat tuo metu pasikeitė gydymo struktūra – ligą pradėjo gydyti ne tik kraujo specialistai, todėl pagerėjo paciento sekimas. 2005-2009 m., į Lietuvą pradėjus brautis moderniems vaistams, išgyvenamumas pakilo atitinkamai iki 60 proc. po metų ir 70 proc. po trejų metų.

Tiesa, kuo vyresnis žmogus suserga, tuo mažiau šansų turi išgyventi. Labiausiai kreivė krinta tarp vyresnių nei 60 m. pacientų. Anot mediko, tai galima susieti su faktu, kad modernus gydymas buvo prieinamas ne visiems, jis dažniau būdavo skiriamas jauniems žmonėms.

„Išgirdęs diagnozę, pacientas visada klausia, kokia tikimybė pasveikti. Mes palyginome pacientų, kurie buvo gydomi senais būdais ir kuriems buvo taikomas modernus imunoterapijos gydymas, išgyvenamumo rezultatus. Skirtumas akivaizdus“, - teigė hematologas.

Tyrimas parodė, kad per 2004-2010 m. laikotarpį modernaus gydymo negaunančių pacientų po 12 mėnesių liko apie 65 proc., po trejų metų – 50 proc., gydomų moderniais vaistais pacientų – atitinkamai 85 proc. ir 80 proc.

„Taigi netgi su pavojingai išplitusia liga beveik 80 proc. pacientų, gaudami modernų gydymą, pasveiksta“, - teigė L. Griškevičius.

Baziniu gydymu vis tiek išlieka chemoterapija

Lėtinė mieloleukemija yra kur kas retesnė liga. 2000-2009 m. ja sirgo 447 pacientai. Sergamumas per šį laikotarpį iš esmės nekito, bet dramatiškai pasikeitė išgyvenamumas: 2000 m. mirdavo kas trečias pacientas, 2009 m. - kas dešimtas. „Gaudami modernų gydymą, šie pacientai niekuo nesiskiria nuo sveikų žmonių ir gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Dabar kai kuriems pacientams gydymas nuo vėžio yra tarsi kraujo spaudimo reguliavimas. Iš tų pacientų, kurie gavo naujos kartos medikamentus, nei vienas dar nemirė, kurie negavo – kreivė kasmet dramatiškai krenta žemyn“, - sakė L. Griškevičius.

Šitaip situaciją į gerąją pusę pakeitė atsiradęs labai brangus modernus vaistas, kuris prieš keletą metų buvo prieinamas vos 30 proc. pacientų, pernai – 70 proc., o šiuo metu – jau visiems šia liga sergantiems pacientams. Valstybė gydymą šiuo vaistu kompensuoja šimtu procentų.

„Tęsiame ir kitų kraujo vėžio rūšių analizę. Pirmiausiai pasirinkome šias grupes, nes jų gydymas labiausiai pasikeitė. Deja, ne visų vėžio rūšių išgyvenamumas gerėjo. Kai kurios ligos vis dar sunkiai įveikiamos“, - teigė pranešėjas.

Anot mediko, nepaisant inovacijų, baziniu vėžio gydymu išlieka laiko patikrinta chemoterapija, kuri taip pat modernėja, geriau reglamentuojama. Ji iš pat pradžių taikoma daugiau nei 90 proc. pacientų. Taip pat pacientams skiriamas papildomas gydymas moderniais vaistais, o vaistų, kurie nebuvo efektyvūs, atsisakyta.

Neretai kraujo vėžys įtariamas iš bendro kraujo tyrimo poliklinikoje, kuris daromas profilaktiškai ar pasiskundus dėl kitų ligų. Diagnozė patvirtinama atlikus biopsiją.

Ligoninėje nuo vėžio gydosi ir sveikuoliai, ir jauni sportiški vaikinai

Onkohematologinių pacientų draugijos pirmininkė Dalia Bielskytė atkreipė dėmesį, kad už kiekvieno mediko pasakyto skaičiaus – gyvas žmogus.

„Aš esu dinozauras – buvau gydyta tais laikais, kai mano išgyvenimas buvo stebuklas. Dabartinius pacientus mes jau pasitinkame kaip ilgalaikius bendražygius, nes žinome, kad jie gyvens. Tarptautinę limfomos dieną mes minime jau šeštą kartą, tačiau tik šiemet drąsiai galiu pasakyti, kad ją švenčiame, nes visiems lėtine mieloleukemija sergantiems pacientams tapo prieinami vaistai, kurių dėka jie turi galimybę gyventi. Supraskite – viena situacija, kai vaistą gauna kas penktas žmogus, visai kita situacija, kai jį gauna kiekvienas. Gydytojams nebereikia rinktis, o visi pacientai turi vienodas galimybes išgyventi“, - pasakojo moteris.

Liepos 17-ąją vėžio diagnozę išgirdusi 72 metų vilnietė Jūratė pasakojo, kad jos liga prasidėjo nuo maudžiančio guzelio užčiuopimo kakle.

„Tačiau į tai nekreipiau dėmesio – net neatsimenu, kada jį pastebėjau. Tik kai gūzelis pradėjo augti ir per dvi savaites pasidarė aiškiai matomas, kreipiausi į gydytoją. Iš pradžių mane siuntinėjo pas stomatologus, darė dantų nuotraukas. Diagnozė buvo nustatyta tik tuomet, kai patekau pas hematologą. Tai buvo liepos 17-oji. Jau rugpjūčio pabaigoje gavau pirmą chemoterapijos kursą. Man iš karto pasakė, kad jų bus šeši – po 3-4 dienas. Tarp šių kursų – gydymas vaistais, kurie labai bjaurūs, turi daug nemalonių pašalinių poveikių, tuomet 3-4 dienos poilsio ir naujas kursas. Šiuo metu esu jų praėjusi keturis. Medikai sako, kad jei žmogus sėkmingai atlaiko keturis kursus, tai jau yra laimėjimas“, - optimizmo neprarado moteris.

Jūratė tikino, kad diagnozė jai nesukėlusi šoko, todėl ir dabar psichologiškai ji jaučiasi labai stipr bei tiki gydymo sėkme. „Ligoninėje teko matyti ir ašaromis srūvančių žmonių, kurie skundėsi, kad sveikai gyveno, bėgiojo, ribodavo maistą, bet vis tiek susirgo. Tiesiog reikia žinoti, kad tai gali nutikti kiekvienam. Jei tokio įsitikinimo neturėsi, tuomet iš tiesų bus šokas. Reikia įsisąmoninti, kad sveikas gyvenimo būdas nėra laimingas bilietas. Skyriuje teko matyti ir jaunų sportiškų 18-20 metų vyrukų, tikrų ąžuolų. Taigi išimčių nėra, negali pasakyti, kad jei darysiu viena ar kita, aš nesusirgsiu“, - įspėjo moteris.