Viešųjų įstaigų atstovai tikina, kad privačios įstaigos gauna tuos pačius mokesčių mokėtojų pinigus, todėl turėtų ne pelnu rūpintis, o prisiimti atsakomybę už gydymo paslaugų prieinamumą. Ministro siūlomas įstatymo pataisas Seimas atmetė, tačiau nei viena, nei kita barikadų pusė ginklų nesudeda.
Norima apriboti privačių gydymo įstaigų laisvę
„Atsižvelgdamos į nacionalinę sveikatos priežiūros įstaigų sistemą, kurią būtina sukurti, savivaldybės turėtų planuoti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Negali būti taip, kad privačios įstaigos kuriasi kur nori, kada nori, o paslaugas teikia tik tokias, kokios joms naudingos. Jos gali būti steigiamos tik ten, kur trūksta valstybinių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų ir jos negali suteikti reikalingų paslaugų. Savivalė turi baigtis, mes ruošiame teisės aktų pataisas, kurios numatys kada ir kokias paslaugas gali teikti privačios gydymo įstaigos ir kaip už tas paslaugas bus apmokama“, - medikų visuomenei yra teigęs ministras.
Anot V. P. Andriukaičio, problemas reikia spręsti kompleksiškai, todėl turėtų būti įsteigta Lietuvos nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų sistema. Ji esą turėjo būti įsteigta jau seniai, tai būtų apsaugoję sveikatos sistemą nuo padarytų klaidų ir neleidę sukelti chaoso. Tačiau dar ir dabar nevėlu išgelbėti infrastruktūrą, apsaugoti nacionalinius išteklius nuo privatizavimo.
Be to, ministras nusiteikęs suburti Strateginį sveikatos apsaugos reformos peržiūros biurą, kuris spręstų problemą, atsiradusią ėmus nepaisyti Konstitucijos nuostatos, kad įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.
Įstatymo pataisas, susijusias su šia pertvarka, Seimas antradienį grąžino tobulinti. V. P. Andriukaitis buvo užregistravęs įstatymo projektą, numatantį sąlygas, pagal kurias Valstybinė ligonių kasa sudarytų sutartis su privačiomis įstaigomis. Teises akte buvo nurodyta, kad sutartys su brangius tyrimus ir procedūras teikiančiomis privačiomis įstaigomis galėtų būti sudaromos tik tuo atveju, jei šioje teritorijoje šių paslaugų vartojimo rodiklis (t. y. suteiktų paslaugų skaičius tūkstančiui gyventojų) bent 10 proc. mažesnis nei šalies ar teritorinės ligonių kasos veiklos zonos rodiklis.
Dabar sąlygos geresnės privačioms, o ne viešosioms įstaigoms
Anot pašnekovės, savivaldybėms turėtų būti sudaryta galimybė gauti visą reikiamą informaciją apie visų savivaldybės teritorijoje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų, t. y. ir privačių, vykdomą veiklą bei suteikti įgaliojimai reikalauti šiokios tokios atskaitomybės ir iš privačių įstaigų. Šios atskaitomybės šiandien, deja, nėra.
„Savivaldybės yra atsakingos už sveikatos priežiūros programų rengimą, jų įgyvendinimą atsižvelgiant į visos savivaldybės teritorijos gyventojų poreikius (pavyzdžiui, vykdant gyventojų sergamumo stebėseną, analizuojant gyventojų sveikatos rodiklius, vykdant užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kitas visuomenės sveikatos priežiūros priskirtas savivaldybėms funkcijas), tačiau neturint visos reikiamos informacijos apie visų teritorijoje esančių įstaigų vykdomą veiklą savivaldybių funkcijos įgyvendinamos tik iš dalies. Klaipėdos miesto savivaldybė yra pateikusi itin drastiškus duomenis – uostamiestyje beveik pusė gyventojų prisirašę prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, kurios yra privačios. Tai reiškia, kad duomenų apie pusės miestiečių sveikatą prieinamumas savivaldybei priklauso tik nuo įstaigų geranoriškumo.
Kita problema – šių įstaigų išsidėstymas. Privačios įstaigos nesteigiamos atokiuose rajonuose, kur šių paslaugų tikrai trūksta, o visos nori koncentruotis centruose. Savivaldybės šiuo aspektu neturi joms jokios įtakos, todėl negali ir paveikti paslaugų prieinamumo gerinimo proceso. Tačiau jeigu mes teigiame, kad privačios gydymo įstaigos kuriamos tam, kad būtų gerinamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, kad kuo daugiau gyventojų galėtų jomis naudotis, visgi turėtų būti reguliuojamas šių įstaigų steigimas“, - svarstė pašnekovė.
Anot jos, taip pat svarbus ir konkurencijos klausimas – savivaldybių įsteigtos viešosios sveikatos priežiūros įstaigos negali lygiaverčiai konkuruoti su pelno siekiančiomis privačiomis įstaigomis, kurios nevaržomai gali nustatyti papildomus apmokėjimus už suteiktas paslaugas, teigti tik tas paslaugas, kurios joms yra naudingos, „išvilioja“ iš viešųjų įstaigų specialistus bei nėra suinteresuotos teikti paslaugas „brangiems“, t. y. ligotiems pacientams, o siekia tik „sveikų“ pacientų prisirašymo prie savo įstaigų. Mat lėšos yra skirstomos pagal prisirašiusių pacientų skaičių. Taigi daug naudingiau turėti tokį prisirašiusį pacientą, kuris neserga. O sergančių žmonių našta tenka viešosioms įstaigoms.
„Privačios įstaigos taip pat naudojasi Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, kurį sudaro visų mūsų privalomi mokesčiai. Todėl kalbame ne apie tai, kad reikia žlugdyti privačių įstaigų veiklą, o apie jų įpareigojimą turėti atitinkamą, lygiavertę viešosioms įstaigoms atsakomybę teikiant sveikatos priežiūros paslaugas šalies gyventojams“, – teigė G. Šapalaitė.
Norima grįžti prie sovietinės sistemos modelio
Pasak pašnekovo, visiška netiesa, kad privačios įstaigos teikia tik tas paslaugas, kurios joms naudingos. Kiekviena įstaiga paskaičiuoja paslaugos kaštus. Jei valstybės finansavimas jų nepadengia, dalį sumos primoka pacientas. Pastaruoju metu buvo labai sumažintos kompensacijos už dienos chirurgijos paslaugas, o priemokos buvo pakoreguotos labai mažai. Taigi dabar šios paslaugos net nuostolingos.
„Ministras labai žavisi sovietiniu Semaškos bei britų Beveridžo sistemos modeliu, tačiau pagal draugiškumą pacientui Anglija patenka tarp trijų nedraugiškiausių pacientui šalių, o 10 draugiškiausių valstybių įsidiegusios Bismarko modelį, kuriame egzistuoja ir konkurencija, ir privatūs ligonių kasų fondai, ir t.t. „Bismarkas“ jau seniai sumušė „Beveridžą“, būtent „Bismarko“ link Europos šalys kreipia savo sveikatos sistemas. O dabar norima grįžti prie biudžetinio finansavimo, kuris galimas tik valstybinėms įstaigoms, taigi norima grįžti prie sovietinės sistemos, nors pati Rusija jau keičia savo modelį. Mes pradėsime pirmininkauti Europos Sąjungai ir tikrai mūsų niekas nesupras, kai pasakysime, kad norime grįžti į buvusią sovietinę sistemą“, - svarstė L. Paškevičius.
Anot mediko, privačios įstaigos savo lėšomis įsigijo milijonus kainuojančią įrangą brangiems tyrimams, o naujos technologijos visoje Europoje koncentruojasi stambiuose miestuose. Juk neekonomiška statyti po tomografą kiekviename kaime. Tačiau dabar ministras siūlo privačioms įstaigoms steigtis kaimuose, kur valstybinėms įstaigoms neapsimoka teikti paslaugų.
„Jei visi šie dalykai bus įgyvendinti, vyks didelė gydytojų emigracija, o pacientai konsultacijų lauks didžiausiose eilėse. Pavyzdžiui, paskambinkite į savo polikliniką ir paklauskite, kada galima užsirašyti kompiuterinės tomografijos tyrimui. Jums pasakys, kad laukti reikia kelis mėnesius, bet jeigu pasiūlysite susimokėti – galite ateiti kad ir rytoj. Taigi kaip atsiranda eilė, jei galima į ją patekti susimokėjus? Štai kur paslaugų prieinamumo principo pažeidimai, nes sudaromos „vakancinės“ vietos mokiems pacientams. Kad šiame sektoriuje egzistuoja kyšiai, klesti korupcija, užmerkiama, o privačios įstaigos, sudarančios vos 7 proc. viso Privalomo sveikatos draudimo fondo, tapo sistemos blogybe“, - piktinosi pašnekovas.
Dėl naujos tvarkos eilės poliklinikose tik didės
Naujojo ministro užmojai nepriimtini ir liberalui Seimo nariui Gintarui Steponavičiui. Anot jo, siūlomos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos dvelkia nostalgija praeičiai ir greičiausiai grubiai pažeistų besigydančių žmonių teises.
Liberalo įsitikinimu, siekis privačioms gydymo įstaigoms apriboti finansavimą už pacientams suteiktas paslaugas lems tiktai augančias eiles gydymo įstaigose. „Jei privačios įstaigos netektų finansavimo, tai iš esmės apribotų žmonių galimybę rinktis kokybiškas sveikatos paslaugas, mažintų jų prieinamumą ir grubiai pažeistų pacientų teises. Ne vienoje savivaldybėje, ne tik didžiuosiuose miestuose, atsiradusios privačios gydymo įstaigos pagerino žmonių sąlygas gydytis. Todėl keistai skamba ministro V. Andriukaičio pasisakymai, esą įstaigos privalo teikti tik tas paslaugas, kurių reikia, o ne tas, kurių nori“, – įsitikinęs G. Steponavičius.
Liberalo vertinimu, sveikatos apsaugos ministro iniciatyvos apriboti medikams galimybes dirbti privačiose ir valstybinėse gydymo įstaigose taip pat prasilenkia su gyvenimo realybe. Tai dar labiau paskatintų kvalifikuotus specialistus karjeros galimybių ieškoti už Lietuvos ribų.
Situaciją išgelbėtų priemokos ir viešosiose įstaigose
Anot pašnekovo, tiesiog reikia priimti teisės aktus, leidžiančius įvestį oficialias priemokas ir valstybinėse įstaigose, tuomet esą atsiras tarp viešojo ir privataus sektoriaus sveika konkurencija.
„Mes palaikome nuostatą, kad ir valstybinėse įstaigose turėtų būti leidžiamos priemokos, kurios leistų gerinti čia teikiamų paslaugų kokybę. Tuomet nebeliktų problemų, apie kurias dabar diskutuojame. Tokį pasiūlymą ir teiksime Sveikatos apsaugos ministerijai. Taigi šią rinką iš tiesų reikia sureguliuoti, tik dabartinė priešprieša tarp viešųjų ir privačių įstaigų kuriama, mano manymu, dirbtinai. Dabar tik kaitinamos aistros. Juk nėra taip, kad nauja tvarka jau įsigalioja ir nieko negalima keisti. Aš galiu pasakyti tik viena – pacientai tikrai nenukentės“, - tikino L. Labanauskas.
