Taip siekiama įteisinti naująjį žalos be kaltės modelį, kuris atitinka laikmečio realijas, yra orientuotas į pažangią užsienio šalių praktiką. Tad dabar šie siūlymai keliauja į Seimą, kur toliau ir bus svarstomi, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.
Šie pokyčiai būtini ir neatidėliotini, nes jų laukia pacientų ir medikų bendruomenė, kadangi dabartinė sistema veikia neefektyviai ir daugeliu atvejų pacientams padaryta žala lieka neatlyginta.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, dabartinė tvarka yra labai sudėtinga ir atima iš pacientų daug brangaus laiko, norint pasiekti, kad būtų atlyginta už sveikatai padarytą žalą. Dėl tokio ilgo ir sudėtingo proceso pacientai tikrai ne visada ryžtasi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
„Nors pastaruoju metu vis daugiau žmonių išdrįsta kreiptis dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, vis tik žala atlyginama itin retai, nes tam yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Taip pat dažnai būna sudėtinga nustatyti kaltą asmenį, nes žalos priežastys būna sisteminės. Tad pacientams padaryta žala dažniausiai lieka neatlyginta, o tai skatina jų nepasitikėjimą medikais ir sveikatos priežiūros sistema“, – sako ministras A. Veryga.
Tai, kad dabartinė sistema neefektyvi, patvirtina ir turima informacija apie draudimo bendrovių pelnus. Gaudamos milijonines įmokas bendrovės už pacientų sveikatai padarytą žalą visgi išmoka labai mažas sumas. Pavyzdžiui, praėjusiais metais draudimo bendrovės turėjo sudariusios beveik 2500 sutarčių su gydymo įstaigomis, tačiau buvo tik 35 atvejai, kai išmokėti pinigai, už pacientų sveikatai padaryta žalą, kurių bendra suma siekė vos apie 130 000, kai per metus sumokamų įmokų suma siekia beveik 1 300 000 eurų 2015 m. įmokų suma siekė daugiau nei 2 mln. eurų, o išmokamų žalų suma nesiekė nei šimto tūkstančių.
Žinoma, ginant pacientų teises būtina atsižvelgti ir į medikų interesus. Dabartinė tvarka nėra teisinga, nes tokiais atvejais jiems gresia licencijos netekimas už padarytas klaidas, o tai skatina slėpti klaidas ir trukdo analizuoti jų priežastis bei iš jų mokytis siekiant geresnės paslaugų kokybės. Tad Lietuvoje siūloma įdiegti žalos be kaltės modelį, kuris sėkmingai taikomas ir kitose šalyse. Siūloma nustatyti labai aiškius žalos atlyginimo kriterijus, kad įstaigos nebebūtų įpareigotos draustis civilinės atsakomybės draudimu, o pacientų patirta žala būtų atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomos sąskaitos.
Vienareikšmiškai naujasis žalos be kaltės modelis skatins pacientų ir medikų abipusį supratimą ir pasitikėjimą. Jei jam bus pritarta, priešingai nei senojoje tvarkoje, pacientui nebereikės įrodinėti gydytojo kaltės dėl pacientui padarytos žalos. Tai vienareikšmiškai palengvintų paciento, kuris neretai nėra išsamiai susipažinęs su teisės aktais, situacijos sprendimą ir žalos atlyginimą.
Be to, patvirtinus naująjį modelį, būtų trumpinamas prašymų atlyginti žalą nagrinėjimo laikas, nuo pacientų pečių nuimama žalos įrodinėjimo našta. Patirta žala jiems būtų atlyginama, jei ji atsirado teikiant gydymo paslaugas ir jei jos buvo galima išvengti. Pacientams padarytos žalos komisijos veiklos ataskaita turėtų būti kasmet teikiama viešai.
