Atrodė jos ne ką geriau nei pirmieji kompiuteriai ir svėrė daugiau nei 340 kg. Už tokį beveik 2 metrų monstrą dabartiniais doleriais būtų tekę pakloti 53 tūkst.
Įdomu ir tai, kad pirmųjų mikrobangų krosnelių protėvis yra Antro pasaulinio karo metu naudotas magnetronas (elektronų vamzdis), kurį fizikai naudojo norėdami pagerinti britų radarų sistemas, galinčias aptikti nacių karo lėktuvus.
Mažoms virtuvėms ir ne tokioms plačioms piniginėms pritaikytas mikrobangų krosneles nuo 1967 pardavinėjo „Amana Corporation“. Kaip atrodė tuometinė jos reklama, galite pažiūrėti čia:
Šiandien mikrobangų krosnelė yra vienas populiariausių šiuolaikinės virtuvės įrenginių. Skirtingai nuo įprastų kepimo priemonių, mikrobangų krosnelės maisto neapskrudina, kadangi temperatūra, kurioje tai galėtų įvykti, retai pasiekiama (išimtys pasitaiko tada, kai naudojami aliejai ar labai riebūs produktai).
Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, amerikiečių namuose jos karaliauja vienvaldiškai ir randamos net 90 proc. namų. Tačiau kad ir kiek patogi ji būtų, mokslininkų bendruomenė negali prieiti vieningos nuomonės ir pateikti neginčijamo atsakymo – ar mikrobangų krosnelėje ruoštas maistas yra žalingas.
Nei pakarta, nei išteisinta
Yra tyrimų, pagrindžiančių tiek vieną, tiek kitą poziciją. Pavyzdžiui, internete sklando žmonių, radikaliai nusiteikusių prieš mikrobangų krosneles, mėgiama istorija apie šiuo būdu pašildytą kraują perpylimui.
Teigiama, kad prieš porą dešimtmečių JAV (Oklahomoje) vienam pacientui ligoninėje buvo perpiltas kraujas, iki žmogaus kūno temperatūros sušildytas mikrobangų krosnelėje. Ligonį esą netikėtai ištiko anafilaksinis šokas ir jis mirė. Šis įvykis davė peno svarstymams, ar išties mikrobangos organizmui nėra kenksmingos.
Tačiau realybė kiek kitokia – vėliau įrodyta, kad šis žmogus mirė ne nuo seselės idėjos taip pašildyti kraują, o nuo anksčiau kraujyje susidariusio krešulio. Tirkoji medicinė diagnozė buvo ir vis dar yra ignoruojama.
Kitas itin dažnai naudojamas argumentas – šveicarų biologo 1989 m. dr. H. U. Hertel'io ir jo kolegos Bernard'o Blanc'o tyrimas su savanoriais, kurie buvo suskirstyti į kelias grupes ir penkias dienas valgė įvairiai paruošto maisto. Eksperimento dalyvių kraujas buvo tiriamas kasdien. Paaiškėjo, kad esą tų, kurie valgė mikrobangų krosnelėje šildytą maistą, kraujas buvo gerokai prastesnis. Sumažėjo hemoglobino ir limfocitų lygis, padaugėjo cholesterolio ir atsirado daugiau baltųjų kraujo kūnelių. Prieita prie išvados, kad valgant mikrobangomis pašildytą maistą organizmas patiria stresą, silpsta imuninė sistema, ląstelės sunkiau aprūpinamos deguonimi.
Įdomu tai, kad po trejų metų tiesioginėje televizijoje antrasis tyrimo autorius B. Blanc išsižadėjo tyrimų išvadų, neneigdamas, kad reikalingi tolesni tyrimai.
Neutraliai vertinantieji mikrobangų krosnelę pripažįsta, kad iš tiesų joje šildomi produktai praranda šiek tiek maistinės vertės. Tačiau kai kurie vitaminai bei mineralai suyra ir verdant, kepant ar skrudinant. Pasaulio Sveikatos Organizacija teigia, kad mikrobangų krosnelės nėra žalingos ir nekelia sveikatai grėsmės. Vienintelis nurodomas trūkumas – kad visiškai suardomas vitaminas B12. Dėl nuolatinio jo stygiaus gali išsivystyti mažakraujystė.
Mikrobangų krosnelėse šildyto maisto siūloma atsisakyti nėščiosioms ar krūtimi maitinančioms motinoms. 2013-aisiais metais skelbta, kad plastmasinėje taroje mikrobanginėje šildytas maistas kelia riziką vaisiui ir gali baigtis persileidimu. Plačiau apie tyrimą čia.
Vienintelis dalykas, dėl ko dauguma sutaria – tai patarimas mikrobangų krosnele naudotis ne per dažnai. Sakoma, kad sveikiausias – garuose virtas ar troškintas maistas, o kitaip paruoštu reikėtų mėgautis saikingai. Taip pat nerekomenduojama stovėti prie maistą tuo metu šildančios mikrobangų krosnelės. DELFI Grynas argumentai:
Dietologė: mitai yra perdėti
Dietologai, kalbėdami apie mikrobangų krosnelėje ruoštą ar šildytą maistą, nėra tokie kategoriški. Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovoslkienė DELFI sakė sutinkanti, kad tokiu būdu šildomas maistas išties praranda maistinių savybių, tačiau tai esą nėra kenksminga.
Specialistės teigimu, šiltas maistas yra vienareikšmiškai sveikesnis už sausą, picų, saldainių ar riešutų forma valgomą maistą. Šiltas maistas nuo seno buvo natūraliai priimtinesnis žmogaus organizmui.
„Maisto medžiagų pakitimas prasidėjęs nuo senų laikų, kai žmogus įvaldė ugnį, maistą pradėjo kepti, vėliau virti. Labai pasikeitė maisto esmė ir kokybė. Šioje vietoje pasikeitė ir žmogaus vysytmosi raidos ciklas, kai iš augalėdžio jis tapo mėsėdžiu. Maisto ardymas vyko, vyksta ir vyks, tik kitokia forma. Aš į mikrobangų krosnelę žiūriu ne kaip į pavojų, keičiantį maisto sandarą, o kaip į pagalbą, padedančią pasišildyti ir valgyti šiltą maistą“, - sakė J. Dobrovolskienė.
Tiesa, dietologė sutiko, kad mikrobangų krosnelė yra tik išeitis iš padėties, mat niekas nepakeis šviežio, ką tik gaminto maisto.
„Tačiau moderniam žmogui kažkaip kitaip ir neišeina – norisi ne vien maistą gaminti, bet ir pailsėti po darbo. O viešasis sektorius nori pelno, todėl gamina ir parduoda tokį maistą, kuris yra brangus ir ne visada maistingas. Tokiu atveju per pietų pertrauką jau geriau valgyti savo atsineštą maistą, kai tikrai žinai, kas ten yra ir iš kokių produktų“, - reziumavo specialistė.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!
