aA
Vis daugiau žmonių serga psichikos ligomis. Be medikamentinio gydymo, Psichikos centruose, ligoninėse nemažai daliai pacientų taikoma užimtumo, meno terapija, sporto bei kitokia veikla. Specialistų atliktas tyrimas atskleidė, kad meno terapija gali padėti bendrauti psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, gerina jų gyvenimo kokybę.
Teptukai
Teptukai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Nemažai pasaulio dailės šedevrų sukurta psichikos ligomis sirgusių dailininkų. Psichoze sirgo olandų dailininkas Vincentas van Gogas, psichiatrų pacientais buvo rusas Michailas Vrubelis, norvegas Edvardas Munchas, lietuvis Konstantinas Mikalojus Čiurlionis, ispanas Salvadoras Dali.

Reikia žmogiškosios pagalbos

Nedarbas, skurdas, migracija, politinis nestabilumas, didėjantis benamių skaičius didina sergamumą psichikos ligomis. Jas skatina ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Ryškių psichologinių problemų atsiranda sergant Alzheimerio, centrinės nervų sistemos ir kitomis ligomis.

Specialistai pažymi, kad gydymas vaistais žmonių sąmonėje labai įsišaknijęs, bet tai nėra pagrindinis kelias.

Slaugytojos, psichologai, socialiniai darbuotojai gali atlikti ikimedicininį darbą, kai žmogui dar nereikia vaistų. Psichikos ligoniams reikia žmogiškosios pagalbos, nes jie dažnai tampa izoliuoti. Vienas iš specialistų darbo tikslų - integruoti juos į visuomenę.

Buvo tiriami trijų ligoninių pacientai

Kauno medicinos universiteto (KMU) Psichiatrijos klinikos gydytoja rezidentė Rugilė Bružaitė ir KMU Filosofijos ir socialinių mokslų katedros lektorė Rūta Marija Purvinaitė KMU Psichiatrijos skyriuje, Kauno psichiatrijos ir Žiegždrių psichiatrijos ligoninėse atliko gyvenimo kokybės įvertinimo skalės tyrimą.

“Kai stebėjimais buvo patvirtinta, kad įvairios meno kryptys - tapyba, muzika, poezija, šokis teigiamai veikia psichikos sutrikimais sergančius žmones, menas buvo pradėtas taikyti gydymui daugelyje pasaulio šalių. Šio mūsų tyrimo tikslas buvo atskleisti užimtumo ir meno terapijos reikšmę kaip psichinio harmonizavimo priemonę sprendžiant psichikos sutrikimais sergančių žmonių komunikacijos problemas, gerinant jų gyvenimo kokybę kūrybinės saviraiškos potyriais”, - teigė R.M.Purvinaitė.

Tyrimas buvo atliekamas mėnesį, o jo rezultatai pristatyti KMU vykusioje mokslinėje konferencijoje, skirtoje meno terapijos taikymo medicinoje klausimams.

Meno terapija - tai metodas, kurio esmė - sukurti palankius saviraiškos būdus padėti žmogui palengvinti asmenines kančias ir baimes, skatinant jo kūrybines galimybes ir sugebėjimus.

Pasak R.Purvinaitės, žmogui, turinčiam psichologinių problemų ar sergančiam psichikos liga, saviraiškos galimybė dažnai yra ribota arba blokuota. Žmogus nesugeba realiai pajusti savo galimybių, išreikšti savo norų bei prisitaikyti prie socialinės aplinkos.

“Tuo tarpu per saviraišką meninėje veikloje galima atkurti paciento pasitikėjimo savimi jausmą, pagerinti jo adaptaciją, - teigia gydytoja rezidentė R.Bružaitė. - Tyrimo pasirinkimą nulėmė tai, kad Lietuvoje dar nebuvo nagrinėta psichikos sutrikimais sergančių žmonių aplinka, skatinanti socialinį bei kultūrinį gyvenimą, jų gydymo procese taikoma užimtumo bei meno terapijos reikšmė. Ypač tai, kai vykdant sveikatos priežiūros reformą, nemažėja atotrūkis tarp deklaruojamos sveikatos sistemos savybių ir realybės, kur vyrauja stiprus socialinės aplinkos pasipriešinimas ligoniams su psichikos negalia.”

Saviraiškai būtina palanki aplinka

Atliekant tyrimą atsitiktinai atrinktiems 106 tiriamiesiems (53 vyrams ir 53 moterims), kurių amžiaus vidurkis - 44 metai, buvo pateikti klausimai: kaip fizinės ar emocinės problemos trukdė normalią socialinę veiklą, kaip sveikata apribojo socialinę veiklą ir kt.

Beveik pusė apklaustųjų savo socialinį funkcionavimą po užimtumo ir meno terapijos įvertino kaip pagerėjusį, ypač moterų grupėje, nepaisant, kad net trys ketvirtadaliai neturi jokio darbinio užimtumo.

“Atliktas tyrimas nepateisino visų lūkesčių, nes palyginti nedidelis gautų rezultatų patikimumas susijęs su daugeliu priežasčių, - sakė R.M.Purvinaitė. - Psichikos sutrikimais sergančių žmonių būsenai turi įtakos biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Vienas mėnuo - per trumpas laiko tarpas stebėti, ar ligos eigai turi įtakos socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Taip pat tyrimo efektyvumo negalima patvirtinti dėl nevienodai stacionarizavimo metu gauto kompleksinio gydymo. Be to, teigiamas efektas bendrai psichikos būklei, negatyviems simptomams ir socialiniam funkcionavimui gali išryškėti ne iš karto, o po tam tikro laiko, pavyzdžiui, po dviejų ar netgi keturių mėnesių.”

Psichikos sutrikimais sergantiems žmonėms būtina palanki aplinka, kurioje galėtų atsiskleisti jų saviraiška, būtų patenkinti bendravimo poreikiai.

Klausk psichoterapeuto
Į klausimus atsakys psichoterapeutė Aistė Jasaitytė - Čeburiak. Atsakymų ieškokite Delfi Plius. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Atvėrė Nacionalinės laboratorijos duris: pamatykite, kaip atliekami koronaviruso tyrimai (89)

Ši procedūra apipimta mitais. Sąmokslo teorijų kūrėjai teigia, kad imant ėminius koronavirusui...

Profesorius Kalibatas: šis Verygos sprendimas – tarsi vyšnia ant ministerijos kontroversiškų įsakymų torto (213)

Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad šių metų Šnobelio premijos laureatu neabejotinai turėtų...

Didėjant Kauno regiono gydymo įstaigų COVID-19 lovų užimtumui mažina planinių paslaugų apimtis

Kauno klinikos nuo pavasario yra įstaiga, organizuojanti COVID-19 liga sergančių pacientų...

Veryga pranešė apie izoliacijos išimtis: gali įsigalioti jau šeštadienį pokyčiai svarstomi dviejuose sektoriuose: švietimo įstaigose ir prekybos centruose (471)

Suvaldyti koronaviruso situacijos Lietuvoje niekaip nepavyksta, nepaisant įvesto karantino. Vėl...

Santaros klinikų medikė: net ir reanimacijoje dėl COVID-19 gydytas pacientas viruso egzistavimu netikėjo (737)

Kai kurie pacientai, net ir paguldyti į Santaros klinikų reanimacijos ir intensyvios terapijos...

Top naujienos

Gydytojas Morozovas pasakė, kaip seksas veikia organizmą (65)

Jo trūkumas pasireiškia mažesniu atsparumu infekcijai, dažnesnėmis onkologinėmis ligomis, prasta...

Lietuvos valdovė, kuri tapo „blogiete“: net Žygimantas Augustas manė, kad ji kalta dėl Barboros mirties (19)

Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės romanas pavergė lietuvių širdis. Tragiškai...

Įsitikinimas, kad moteris turi patenkinti vyrą, slepia kur kas baisesnę tiesą: tik reta išdrįsta apie tai prabilti (196)

Europoje dar 2014 m. vykdytos apklausos parodė, kad Europos Sąjungoje (ES) viena iš dešimties...

Vilniaus ir Kauno eglės – tikros gražuolės: kuri jums patiko labiau? balsavimas (328)

Šiemet kalėdinių eglių įžiebimo šventes sekame nebe miestų aikštėse, o namuose. Vilniaus ir...

Pagaliau: sostinėje įžiebta įspūdinga Kalėdų eglė, kuria žavėsis visa Europa susirinko minia žmonių; papildyta nuotraukų galerija (538)

Vilniaus Katedros aikštėje šeštadienį vakare įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė....

Žinių radijas | D+ nariams

Niekada nesibaigianti diskusija: kada santykiuose pereiti prie sekso ir kuri lytis turi dažniau jį inicijuoti?

Ar klausyti tradicijų ir seksualinius santykius pradėti kuo vėliau? O ką duoda ankstesnis intymumo...

Savaitgaliui – pasivaikščiojimas po Grigiškes: tai vienintelis Lietuvoje miestas mieste (8)

„Neakivaizdinis Vilnius “ tęsia Vilniaus miesto gyvenamųjų rajonų maršrutų pristatymus ir...

Laisvalaikis – (ne)karantinas. Kokius filmus ir knygas rekomenduoja Virginija Cibarauskė? (1)

Literatūros kritikė Virginija Kulvinskaitė ( Cibarauskė ) daugeliui labiau atpažįstama kaip...

Po trijų merginų spiritizmo seanso mįslingai susiklostė jų gyvenimai: sutapimai atima žadą (1)

Tikriausiai visi esame šiek tiek girdėję apie įvairius burtus, spiritizmo seansus. Jaunystėje tuo...

Ūkininkai Žemaitijoje rado aukso gyslą: užsakymų tenka net atsisakyti (67)

Grybų auginimo technologija yra gerokai sudėtingesnė nei kitų žemės ūkio kultūrų, visgi ši...

|Maža didelių žinių kaina