Pripažinto gydytojo nuomonė, kurią jis išsakė savo tinklaraštyje, pasklido plačiai ir buvo perpublikuota visose didžiausiose britų ir kitose užsienio žiniasklaidos priemonėse. Straipsniai buvo pasitikti su aršia kritika.
Daugiausiai priekaištų sulaukė pasvarstymai, kad vėžys yra geriau už staigią mirtį, organų nepakankamumą ar ilgą, lėtą merdėjimą nuo silpnaprotystės bei tai, kad vėžys esą suteikia galimybę mirti „jaučiant meilę, naudojant morfijų ir gurkšnojant viskį“. Komentaruose žmonės rašė, kad tokios pozicijos gali laikytis tik tas, kuris niekada nesusidūrė su šia liga ir nebuvo greta žmogaus, kurį ji pasiglemžė.
Kontraversiški pasisakymai papiktino Nacionalinio vėžio instituto darbuotojus, kurie savo gyvenimą pašventę šios mirtinos ligos gydymui bei prevencijai. Pasak vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Giedrės Smailytės, vėžio diagnozė seniai nebėra mirties nuosprendis ir daugeliu atveju, ypač jei piktybinis susirgimas diagnozuojamas anksti, egzistuoja efektyvios pagalbos priemonės.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 90 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių, iš kurių beveik 19 tūkst. gyvena 10 ir daugiau metų.
„Tai reiškia, kad onkologine liga susirgusiems žmonėms yra galimybė parinkti tinkamą gydymą, kuris duoda tikrai gerus rezultatus“, - pabrėžė G. Smailytė.
Moters teigimu, susirgusiųjų vėžiu išgyvenamumo rodikliai skiriasi priklausomai nuo naviko lokalizacijos. Didžiausi šansai išgyventi nustačius skydliaukės, sėklidžių ir priešinės liaukos vėžį, taip pat Hodžkino limfomą. Žmonės su šia diagnoze turi daugiau 70 proc. tikimybę nugalėti ligą. Tiesa, kai kurių lokalizacijų vėžio gydymas tebėra neefektyvus. Pavyzdžiui, diagnozavus plaučių, stemplės, kepenų ir kasos vėžį, 5-erių metų išgyvenamumas nesiekia nė 10 proc.
Vėžys nenugalėtas, tačiau ant kelių jau parklupdytas
Gydytoja prieštaravo ir kontraversiškam argumentui, kad reikia pagaliau liautis švaisčius milijonus siekiant išgydyti vėžį. Nors ši liga dar nėra visiškai įveikta, tačiau, G. Smailytės teigimu, progresas vėžio gydyme per pastaruosius dešimtmečius yra didžiulis.
Dar daugiau - Vakarų šalių patirtis rodo, kad tinkamai įgyvendinant kai kurių lokalizacijų vėžio ankstyvos diagnostikos programas, galima ženkliai pagerinti anksti diagnozuojamų navikų dalį (pvz. krūties, storosios žarnos, prostatos), dėl ko atsiranda daugiau galimybių suteikti efektyvų gydymą.
„Gimdos kaklelio patologijos patikros programa leidžia diagnozuoti dar ikivėžinius pakitimus, kuriuos išgydžius vėžys net neišsivysto. Tobulesnė diagnostika ir efektyvesnis gydymas leidžia pagerinti jau susirgusių išgyvenamumą, t.y. ir pailginti susirgusiųjų gyvenimo trukmę ir pagerinti jų gyvenimo kokybę“, - viltinga statistika dalijosi G. Smailytė.
Todėl neabejotinai svarbu, kad visi naujausi mokslo pasiekimai būtų kuo greičiau pradėti taikyti praktikoje ir jiems negailima resursų.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2013 m. 4 onkologinėms prevencinėms programoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skirta 20,5 mln. Lt. Praėjusiais metais ši suma ūgtelėjo iki 26 mln. Lt. Tiesa, pinigų esą skiriama ženkliai daugiau, nes jų prireikia operacijoms, gydymui vaistams ir pan.
Britų gydytojo mintys – filosofiniai pasvarstymai apie gyvenimą ir mirtį
Institute dirbanti gydytoja psichiatrė psichoterapeutė dr. Giedrė Bulotienė pabrėžė, kad tokių ir panašių straipsnių autoriai turėtų atsakingiau vertinti jų skleidžiamą žinią ir galimus jos padarinius. Moters teigimu, tai gali atimti paskutinę sergančiojo viltį ir paskatinti nesitirti ar net negydyti vėžio.
„Savo praktikoje teko susidurti su tokiais atvejais, kai žmogus, net jausdamasis blogai, ilgai delsė kreiptis į gydytojus ir pasitikrinti, galvodamas: „Man vis tiek greičiausiai vėžys, vis tiek mirtis laukia, tai gal nėra prasmės kreiptis“. Manau, kad mirties baimė kartais priverčia priimti nelogiškus sprendimus. Tuo tarpu dažnai šiems žmonėms būna galima efektyviai padėti, net ir esant onkologinei ligai“, - sakė G. Bulotienė, nerimaudama, kaip šią žmonių kategoriją paveiks garsiai užsienyje nuskambėjusios britų gydytojo mintys.
Specialistė svarstė, kad vienus minėtas straipsnis nuramins, kad „mirtis nuo vėžio nėra tokia baisi, galima drąsiai kreiptis į gydytojus, nebijoti išgirsti šią diagnozę ir išsitirti bei pradėti siūlomą gydymą“, tačiau kitiems, priešingai, paskatins dvejones, kad „jei jau mokslininkas pataria vengti gydytojų ir sudėtingų gydymo procedūrų, tai gal geriau niekur neiti, o kentėti vienatvėje – t.y., kaip siūlo straipsnio autorius, „laikytis atokiau nuo pernelyg ambicingų onkologų“.
„Deja, dažnai gydytojai onkologai iš anksto negali šimtu procentų pasakyti, kuriam žmogui gydymas nuo vėžio padės pilnai pasveikti, kuriam - užtikrins ilgą gyvenimą be ligos progresavimo, o kuriam pacientui liga progresuos, nepaisant visų gydytojų pastangų, Kaip tik tai ir duoda peno pacientų abejonėms“, - įsitikinusi Nacionalinio vėžio instituto darbuotoja.
Ji patarė į britų gydytojo išsakytas mintis žiūrėti kaip į tam tikrą nuraminimą – jei, nepaisant viso taikyto gydymo, nepavyko užkirsti kelio vėžio ligai, reikia susitaikyti ir priimti filosofinį požiūrį į gyvenimą ir mirtį.
G. Bulotienė pabrėžė jokiu būdu neskatinanti interpretuoti šio straipsnio kaip siūlančio nesikreipti į onkologus, nesinaudoti naujausiomis diagnostikos ir priešvėžinio gydymo galimybėmis, galvojant, kad „vis tiek mirtis ateis, o mirtis nuo vėžio geresnė, nei staigi mirtis ar merdėjimas nuo silpnaprotystės.“
Paminėtina, kad sergantis vėžiu gali sirgti ir silpnaprotyste, o progresuojanti vėžio liga gali sukelti įvairius sąmonės sutrikimus. Specialistės teigimu, apmąstyti klausimus apie savo gyvenimo prasmę, nuveiktus darbus, ką išeidamas paliksi po savęs ir panašiai yra svarbu, nepriklausomai nuo to, kokia sunkia liga būtų sergama.
Pavojingiausias - plaučių vėžys
Pastaraisiais metais mūsų šalyje kasmet diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų vėžio atvejų ir apie 8 tūkst. žmonių miršta nuo šios ligos. Lietuvoje 2011 metais priešinės liaukos navikai buvo dažniausi (2715 atv.), jie sudarė 15 proc. visų naujų vėžio atvejų.
14 proc. ir 9 proc. naujų vėžio atvejų sudarė odos piktybiniai navikai (be melanomos) ir storosios žarnos (gaubtinė ir tiesioji) vėžys. Ketvirtą ir penktą vietą užima krūties ir plaučių piktybiniai navikai.
Daugiausiai lietuvių miršta nuo plaučių vėžio. 2011 metais nuo šios ligos mirė 1399 žmonės (17 proc. mirčių nuo vėžio). Beveik 13 proc. mirusių nuo vėžio sudarė mirę nuo storosios žarnos navikų, 8 proc. ir 7 proc. mirčių nuo vėžio sudarė skrandžio ir krūties vėžys.
