aA
Ir šeimos gydytojus, ir pacientus erzina pertekliniai siuntimai, kai dėl tos pačios problemos, norint gauti antrinio lygio specialisto konsultaciją, reikia vis naujų ir naujų siuntimų iš šeimos gydytojo. Net mokamoms vakcinoms kai kuriose poliklinikose reikia siuntimo, kai tuo metu privačiose įstaigose ar vaistinėse dėl tos pačios vakcinos jo niekas neprašo.

Kodėl norint patekti pas gydytojus reikia tiek daug siuntimų ir kaip jie susiję su eilėmis, laidoje „Delfi tema“ diskutavo šeimos gydytoja Toma Kundrotė ir Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Dėl vieno lūžio – 7 siuntimai

Pasak T. Kundrotės, per dieną jai tenka išrašyti daugybę siuntimų – jų reikia kone pusei atėjusių pacientų. Gydytojos teigimu, didelę dalį siuntimų būtų galima panaikinti, tai daug kartų buvo siūlyta ministerijai.

„Keisti tam tikras gydymo metodikas, teisės aktus, kur siuntimai įvardinti kaip būtini. Tačiau kol kas traukinys juda labai vangiai, todėl nedaug pasiekėme“, – sakė T. Kundrotė.

Dėl vienos sveikatos problemos gali prireikti net 7 siuntimų iš šeimos gydytojo. Būtent tiek T. Kundrotė yra suskaičiavusi iš realios darbo praktikos. Kaip pasakoja gydytoja, pacientui įvyko kaulo lūžis, jis kreipėsi į priėmimo skyrių, kuriame galūnė buvo imobilizuota. Tada pacientas siunčiamas konsultacijai pas gydytoją ortopedą planine tvarka.

Paprastai tokiu atveju rašoma, kad pacientas pas gydytoją turėtų patekti per savaitę.

„Toks pacientas po priėmimo kitą dieną griūna pas šeimos gydytoją ir prašo siuntimo pas ortopedą, nes pas jį yra eilės ir nori siuntimą gauti kuo greičiau, ne po 2–3 savaičių, kai jau vėlu. Tokiu atveju išrašomas pirmas siuntimas. Antras paprastai išrašomas, nes ortopedas nori po kelių savaičių patikrinti, ar viskas gerai gyja.

Būna atvejų, kai kaulas negyja gerai, reikalinga operacija. Vėlgi, trečias siuntimas pas ortopedą, tada siuntimas operacijai. O po operacijos dar keli siuntimai priežiūrai, dar gali būti rentgenui. Dėl vieno lūžio esu suskaičiavusi 7 siuntimus“, – kalbėjo pašnekovė.

Vidutiniškai, pasak gydytojos, dėl lūžio vien į šeimos gydytoją pacientui tenka kreiptis 4 kartus ir gauti 4 siuntimus.

„Mes iš principo čia esame tik kaip siuntimų rašytojai, mes negydome“, – sakė T. Kundrotė.

Ydinga konsultacijų apmokėjimo sistema

Iš esmės, kitą konsultaciją galėtų paskirti pats gydantis ortopedas, tad žmogui nebereikėtų grįžti pas šeimos gydytoją. Tačiau tokiu atveju kita konsultacija ortopedui nebus apmokama iš ligonių kasų.

Tokia sistema apsunkina ir pačių gydytojų darbą – mažėja laiko paciento apžiūrai, sveikatos būklės nustatymui. Gydytojai nebegali atlikti tikrosios savo funkcijos. Negana to, kartais ir siuntimai iš šeimos gydytojų būna netikslingi.

„Būna, kad įgriūna pacientai be eilės, sako, kad reikia čia ir dabar, nes rytojui yra vieta, todėl reikia tik siuntimo. Dar anksčiau, kai buvo popieriniai siuntimai, duodavau tuščią popierinį siuntimą. Dabar to nebegalima padaryti“, – sakė T. Kundrotė.

Betikslių siuntimų Lietuvos sistemoje – daugybė. Esant ilgam gydymui, pavyzdžiui, onkologinės ligos, medikams kas 3 mėnesius tenka vis iš naujo išrašinėti tuos pačius vaistus, o pacientams – vis prašyti jų išrašymo. Tos pačios dienos siuntimų prašoma ir dėl paprasčiausių skiepų, jei jie atliekami poliklinikose. Nors vaistinėse jokių siuntimų nereikia.

Problema tame, kad gydytojai specialistai apmokėjimą gauna tik už pirmą, ketvirtą, septintą ir t.t. Konsultacijas, o ne už kiekvieną. Tad kad kiekviena konsultacija būtų apmokama kaip pirminė, rašomi vis nauji siuntimai.

Be to, jei būtų sumažinta tokia biurokratija, sumažėtų ir eilės pas šeimos gydytojus.

Nors gydytojai daug kartų kartojo šią problemą, ji taip ir liko neišspręsta.

Žada peržiūrėti ir pakeisti tvarką

J. Sejonienės teigimu, problema yra žinoma, tačiau vienas iš svarbiausių uždavinių yra didinti pasitikėjimą šeimos gydytoju.

„Tas sprendimas, kad šeimos gydytojas siunčia gydytojo specialisto konsultacijai, yra pasirinktas ne veltui. Šeimos gydytojas turi spręsti, kokios pagalbos, kokio tyrimo pacientui reikia. Tai, ką įvardino gerbiama Toma, yra tikrai perteklinis dalykas. Tokiu atveju būtų racionalu, kad siuntimo nereikėtų“, – sakė J. Sejonienė.

Pasak jos, siuntimai turi būti tarsi saugikliai, kurie užtikrina, kad pacientai nepiktnaudžiautų ir savo nuožiūra neitų pas specialistus, bet konsultacijos būtų parenkamos kuo tiksliau.

„Manau, čia geriausias sprendimas būtų, kad ne tik šeimos gydytojas galėtų rašyti siuntimus, bet gal būtų galimi siuntimai ir iš specialisto specialistui, kad nereikėtų kiekvienu atveju grįžti pas šeimos gydytoją“, – sakė J. Sejonienė.

Pasak J. Sejonienės, kaip tik šiuo metu yra peržiūrima siuntimų tvarka, ministerija pritaria, kad nėra teisinga apmokėti už kas trečią konsultaciją.

„Sistema labai sudėtinga ir ligonių kasai nėra lengva viską taip greitai padaryti. Juo labiau, kad darbai buvo pradėti tik atslūgus pandemijai, šiemet. Bet labai tikiuosi, kad iki šių metų pabaigos bent jau skaičiavimai bus baigti“, – kalbėjo Seimo narė.

Visa sveikatos sistemos reforma, kuri, rodos, įgauna pagreitį, susilaukia daugybės kritikos iš šeimos gydytojų. Jie sako, kad jaučiasi neišgirsti, o į jų pastabas niekas neatsižvelgė.

J. Sejonienė teigė, kad komunikacija tikrai buvo.

„Ar į visas pastabas atsižvelgta, to aš negaliu garantuoti, ir greičiausiai taip nėra. Išklausyti, diskutuoti, nereiškia, kad į viską gali atsižvelgti. Sveikatos apsaugos ministerija konsultavosi su darbuotojų organizacijomis, atskiromis įstaigomis.

Tarptautinės organizacijos, Europos Komisija, kuri skiria pinigus šitos reformos įgyvendinimui, kelia tikslus ir irgi turi savo matymą, kaip turėtų būti organizuojama. Labai kompleksinis procesas. Girdėjau kritiką, kad grįžtame į sovietinius laikus. Bet vėlgi, Lietuvos regionuose gyventojų mažėja ir optimizuoti įstaigų veiklą yra būtina“, – sakė J. Sejonienė.

T. Kundrotės teigimu, nė viena šeimos gydytojų bendruomenė nepalaiko šios reformos. Pasak pašnekovės, sveikatos centrų įkūrimas, numatytas reformoje, įves dar daugiau biurokratijos.

„Tapsime tik siuntimų rašytojai, kad išmaitintume antrinį lygį regionuose. Antra, pacientas bus priverstas konsultuotis tik savo sveikatos centre. Mažoje savivaldybėje galbūt bus tik vienas vienintelis neurologas, jei jo darbo kokybė nebus labai gera, pacientas negalės eiti kitur nemokamai. Jaudinuosi ir dėl pačių pacientų. Apie kokią kokybę galime kalbėti, jei gydytojas bus užtikrintas, kad gaus pacientų kiekį, srautą, nebėra prasmės dirbti geriau, nebebus konkurencijos“, – laidoje kalbėjo T. Kundrotė.

Tačiau J. Sejonienė sako, kad negalima ir neįmanoma riboti paciento pasirinkimo – net internetinė registracijos sistema buvo kurta taip, kad pacientas galėtų pasirinkti gydymo vietą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(84 žmonės įvertino)
4.1071

JK po įtemptos teisinės dramos buvo išjungtas 12-mečio gyvybės palaikymas

Viena Londono ligoninė šeštadienį išjungė gyvybės palaikymą 12-mečiui Archie Battersbee, jo...

Profesorė Jančorienė išvardijo pirmuosius beždžionių raupų požymius: bėrimai pasireiškia tik vėliau papildyta

Lietuvoje šią savaitę jau patvirtinti trys beždžionių raupų atvejai, nors iki šiol infekcija...

Užsikrėtę beždžionių raupais Lietuvos piliečiai tarpusavyje nesusiję, bet visi lankėsi toje pačioje šalyje (4)

Lietuvoje ilgą laiką išvengta po pasaulį plintančio beždžionių raupų viruso, tačiau staiga...

Dulkys patvirtino lyties tapatumo sutrikimo diagnozavimo ir gydymo tvarką

Ketvirtadienį, rugpjūčio 4 d., sveikatos apsaugos ministras patvirtino Lyties tapatumo sutrikimo...

Traumą patyrusi moteris Vilniaus ligoninėje pagalbos laukė 9 valandas (7)

9 valandos – tiek laiko 91 metų moteris laukė pagalbos ligoninėje, kai atvyko čia dėl rankos...

Top naujienos

Maksimo Galkino koncertas Jūrmaloje sustabdytas dėl kruvino incidento: agresyvaus vyro sulaikymo metu jam sulaužyta ranka specialiai Delfi iš Jūrmalos (1)

Jūrmaloje vykęs trečiasis Maksimo Galkino pasirodymas neapsiėjo be incidentų. Šou teko nutraukti...

Po lietingos savaitės pradžios į šalį vėl grįš karščiai: kai kur įkais ir iki 29 laipsnių

Pirmadienio dieną per šalį keliaus kiek tankesnių debesų zona. Dangus bus nepastoviai debesuotas,...

Karas Ukrainoje. Įtempta padėtis prie Zaporižios atominės elektrinės ir intensyvėjančios atakos Donecke Podoliakas: Rusija nori pusmečiui įšaldyti karą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė , kad nuo Rusijos invazijos pradžios buvo...

Siaubingus įrašus iš Pravieniškių paviešinęs kalinys: beveik mėnesį buvau ištiktas komos, tik neseniai pradėjau vaikščioti (1)

Kalinių užfiksuotus siaubingus vaizdo įrašus iš Pravieniškių pataisos namų prieš ketverius...

Maksvytis – apie netenkinantį progresą, konkurencinę žaidėjų kovą ir naująjį kapitoną

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė antrosiose kontrolinėse rungtynėse 90:88 nugalėjo Estijos...

Perspėja, kad Lietuvos švietimą supurtys dar didesnis skandalas: artėjame visiškos katastrofos link (23)

Šįmet su matematika nepasisekė ne tik abiturientams, bet ir dešimtokams – beveik 40 proc. jų...

Delfi PliusVytautas Bruveris, laida „Kaip pas žmones“, Virginija Spurytė

Ukrainos analitikas įvardijo karo baigtį: vieno darinio žemėlapyje tikrai nebeliks (10)

Ukraina ir kitos šalys jau įžengė į ilgalaikių konfliktų Europos žemyne laikotarpį, o kaip...

Jokubaičio priekaištą išgirdęs Brazdeikis džiaugiasi darbu su NBA centrais

Ignas Brazdeikis po pertraukos grįžo į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę ir vedė ją į pergalę...

Policijai įkliuvusi ukrainietė net nepagalvojo, kad taip gali būti: tikėjau viskuo, ką man sakė (7)

Lietuvoje prie automobilio vairo neblaivi policijos pareigūnų sulaikyta ir baudžiamojon...

Delfi PliusJelizaveta Dako

Ekspertas: Lukašenkos režimas visiškai pramiegojo itin svarbų procesą, propaganda dabar turi problemų

Visuomenės nuomonės apie Rusijos karą prieš Ukrainą dinamiką kol kas lemia dvi pagrindinės...