Įvairių tyrimų duomenimis, sergamumas ir mirtingumas nuo LOPL kasmet didėja. Nors tikslus sergamumas LOPL nežinomas, manoma, kad įvairiose šalyse serga 4-6 proc. vyrų ir 1-3 proc. moterų.

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus, 2015 metais Lietuvoje ligotumas LOPL siekė 2076 atvejus, tenkančius 100 tūkst. gyventojų. 2015 metais nuo nepatikslinto lėtinio bronchito, emfizemos ir kitų LOPL mirė 658 asmenys (71 proc. vyrų ir 29 proc. moterų), o 2016 metais – 562 asmenys (72 proc. vyrų ir 28 proc. moterų). Lietuvoje vyrų mirtingumas nuo šios ligos yra gerokai didesnis nei moterų.

Ankstyva diagnostika gali nustatyti LOPL ir užkirsti kelią komplikuotam plaučių funkcijos praradimui. Dažnai LOPL yra klaidingai diagnozuojama – buvę rūkaliai kartais gali teigti, kad serga LOPL, kai iš tikrųjų gali sirgti kita plaučių liga. Be to, daugeliui žmonių LOPL diagnozuoti negalima, kol liga nėra pakankamai progresavusi ir intervencijos yra mažiau efektyvios.

Lėtinei obstrukcinei plaučių ligai būdinga nuolatinė kvėpavimo takų obstrukcija, kuri dažniausiai progresuoja ir yra susijusi su stipresne kvėpavimo takų ir plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas žalingas daleles ar dujas. Neretai šią ligą lydi paūmėjimai ir gretutinės ligos, kurios dar labiau pablogina ligonio būklę.

Būdingiausias lėtinės obstrukcinės plaučių ligos bruožas, pasak medikų, yra lėtinė kvėpavimo takų obstrukcija, kurią lemia smulkiųjų kvėpavimo takų (obstrukcinio bronchito ir bronchiolito) ir plaučių parenchimos pažeidimas. Sergant LOPL dažnai lėtinis plaučių funkcijos sutrikimas lemia kitų organų pažeidimą – griaučių raumenų atrofiją, sumažėjusią jų jėgą ir ištvermę, osteoporozę, kacheksiją, lėtinę plautinę širdį, depresiją ir kt.

LOPL simptomai dažnai pasireiškia tik tada, kai pasireiškia sunkus plaučių pažeidimas. Paprastai laikui bėgant simptomai sunkėja, ypač jei rūkoma toliau. Šiai ligai būdingi simptomai: kosulys, skrepliavimas ir dusulys. Rūkančiam žmogui pirmieji simptomai atsiranda po 10-15 metų rūkymo. Kadangi rūkantis žmogus dažniausiai ir taip kosėja, todėl nepastebi, kad kosulys pakito, atsirado skrepliavimas, kuris pamažu tapo nuolatiniu. Vėliau nuolat pradeda varginti dusulys. Reikia vis daugiau pastangų kvėpuoti, atrodo, kad krūtinė tampa sunki. Nerūkantys asmenys šia liga serga rečiau, o jei ir suserga, tai daug anksčiau kreipiasi į gydytojus, nes jiems yra neįprastas užsitęsęs kosulys ir skrepliavimas. Kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo lengviau persergama ir paprastesnis gydymas.

Svarbiausias LOPL rizikos veiksnys – ilgalaikis rūkymas. Kuo daugiau metų ir kuo dažniau asmuo rūko, tuo didesnė rizika. Rizikos grupei taip pat priskiriami pasyvūs rūkaliai. LOPL riziką padidina ir astmos, lėtinės uždegiminės kvėpavimo takų ligos, ir rūkymo derinys, profesinis dulkių ir cheminių medžiagų poveikis. Ilgalaikis cheminių garų ir dulkių poveikis darbo vietoje gali dirginti ir žaloti plaučius. Genetinis sutrikimas – nedažna LOPL atvejų priežastis.

LOPL vystosi lėtai, pasireiškia maždaug praėjus 10-15 metų nuo rūkymo pradžios, taigi daugumai žmonių simptomai prasideda maždaug nuo 40 metų.

LOPL gali sukelti daugybę komplikacijų - tai ir kvėpavimo takų infekcijos, širdies sutrikimai, didėja plaučių vėžio, aukšto kraujospūdis plaučių arterijose rizika ir depresija. Sunkumas kvėpuojant gali neleisti užsiimti mėgstama veikla. Sunkių ligų gydymas taip pat gali prisidėti prie depresijos vystymosi.

LOPL diagnozė nėra pasaulio pabaiga, pažymi medikai. Dauguma žmonių serga lengva šios ligos forma, kuriai gydyti užtenka nutraukti pagrindinį rizikos veiksnį - nustoti rūkyti. Net ir ligai pažengus yra veiksminga terapija, kuria galima kontroliuoti simptomus, sumažinti komplikacijų ir paūmėjimų pavojų ir pagerinti gebėjimą aktyviai ir kokybiškai gyventi. Stabilios lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymas apima medikamentinį gydymą bei įvairius nemedikamentinio gydymo būdus.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)