Esame jauna profesinė sąjunga – „tie kitokie“. Norime reabilituoti šį visuomeninės organizacijos tipą. Norime aktyviai naudoti visas priemones – teisines, psichologines, bendruomenines, – kad keistųsi sistema ir bendravimo kultūra.
Skamba ambicingai? Taip ir yra. Tačiau kokios alternatyvos?
Ligoninė daugumai medikų yra pirmieji namai, pagal čia praleidžiamą laiko kiekį. Bet per daug žmonių jaučiasi nesaugūs, nusivylę, perdegę. Klausant daugybės traumuojančių patirčių sunku patikėti, kad prasminga kalbėti, jei po to niekas nepasikeičia arba būna tik blogiau. Ačiū žurnalistams, kurie kelia problemą.
Mes, medikai, esame tie, kurie supranta, kad pokyčiai yra labai lėti ir kad problemos nebus išspręstos per dieną. Bet norime veikti, keisti ir patys prisidėti prie kultūros gydymo įstaigoje keitimo. Iniciatyvinė grupė, dirbanti su psichosocialinės aplinkos gerinimu – tie, kuriems rūpi, tie, kurie nori mokytis, tie, kurie gali dalintis savo blogomis patirtimis ir panaudoti jas tobulėjimui. Be to, čia tik pirmieji žingsniai ir yra kur kas ambicingesnių tikslų.
Sprendžiant įsisenėjusią mobingo problemą, bendradarbiaujama su ligoninės administracija siekiant bendro tikslo – nulinės tolerancijos psichologiniam smurtui, saugios pranešimo sistemos, grįžtamojo ryšio. Santaros klinikose, padedant MB „Gijos“ ekspertams, grupė darbuotojų gilinasi į žeminančio elgesio ir smurto reiškinį bei kuria priemones, kurios visai organizacijai su šiais reiškiniais padės tvarkytis efektyviau. Tai tik maži žingsniai siekiant spręsti įsisenėjusias problemas.
„Medikams rūpi ne tik algos. Naujajai SGS valdybai bendravimo kultūra ir saugi psichosocialinė aplinka yra toks pats svarbus prioritetas, kaip ir klinikinio darbo aukštumos ar finansai. Juk medikai retai keičia darbo vietą, ilgai mokosi, ilgai dirba... Esame subrendę pokyčiams kaip bendruomenė. Mums reikia įgyti įgūdžių ir nebesijausti bejėgiais. Netylėti. Nesislėpti. Vertinti komandos darbą. Kiekvienas turi jaustis saugus ir nebūti žeminamas“, – sakė Santaros klinikų gydytojų (SGS) profesinės sąjungos pirmininkė Gabija Tomkutė.
„Pykstame ir stebimės, kad tik dvidešimt procentų pacientų vartoja vaistus taip, kaip paskyrė gydytojas. Bet patys kenčiame, vengiame terapijos. Renkamės destruktyvius problemų sprendimo būdus: alkoholį, nesveiką maistą, atsiribojimą. Manau, kad pirmąjį žingsnį turime žengti patys – pamiršti mitus apie visagalybę, pripažinti, kad yra sunku ir kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos. Visuomet yra labai sunku žengti pirmą žingsnį. Tokios pagalbos tikrai yra ir ji lengvai pasiekiama, tačiau ja nesinaudojame.
MEDO.lt, iniciatyva teikianti nemokamas psichologo konsultacijas medikams tėra sulaukusi mažiau nei šimto skambučių. Turime rasti būdus, kaip paskatinti medikus kreiptis pagalbos. Tai turi tapti įprasta praktika. O patyrus traumuojančią situaciją – privaloma. Turime prisiminti, kad po baltu chalatu esame žmonės, pažeidžiami ir silpni. Privalome patys atpažinti nederamą elgesį ir mokytis psichologinio atsparumo. Antras dalykas – palaikymas ir bendraminčiai. Turime suprasti, kad pokyčiai kituose lygiuose, veikiant tik asmeniškai, yra neefektyvūs. Labai svarbu burtis į veiklias profesines sąjungas, kurios gali išklausyti ir realiai padėti. Tiek žmogiškai, tiek teisinėmis ar kitokiomis konsultacijomis“, – sakė SGS Valdybos narys Šarūnas Judickas.
„Kartais susidaro įspūdis, kad darbuotojai patys bijo atsakomybės, todėl tyli ir vykdo vadovo paliepimus. Per daugelį metų susiformavusi paliepimų vykdymo tradicija, kai per aptarimus yra darbuotojui nurodoma kaip elgtis konkrečioje situacijoje ir taip užgožiamas gydytojo mąstymas ir savarankiškas sprendimų priėmimas. Tai turi būti keičiama į diskusijos ir patarimų tradiciją, kai gydytojas išklauso kolegų, vadovų patarimus ir priima pats sprendimą, kaip jam elgtis sprendžiant klinikinę situaciją“, – kalbėjo SGS Valdybos narys Jaroslav Vyšumirski.
