Itin pavojinga perpilti skystį į kitą tarą
Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) klinikinės toksikologijos gydytojos, anesteziologės-reanimatologės Gabijos Laubner, itin dažnai žmonės juo apsinuodija dėl netinkamos taros.
Kaip pasakojo gydytoja, tokie pacientai dažniausiai nėra guldomi į ligoninę, pagalba jiems suteikiama ambulatoriškai, tačiau sunkesniais atvejais bendrosios praktikos gydytojams tenka ir konsultuotis su toksikologais.
„Kolegos skambina pasikonsultuoti ir telefonu. Dažniausias atvejis, kai supainioja dezinfekcinį skystį su kokiu nors gėrimu, nes skystis yra perpiltas į kitą pakuotę, tarkime, gaiviojo gėrimo ar ko nors kito“, – kalbėjo gydytoja.
Tokiu atveju žmogus nė nesusimąstęs gurkšteli iš butelio, o dezinfekcinis skystis patenka tiesiai į gerklę bei stemplę.
„Taip pat yra piktnaudžiaujančių ir naudojančių šį skystį ne pagal paskirtį – jį geriančių. Vietoje to, kad juo dezinfekuotų paviršius ir rankas, žmonės jį tiesiog pradeda gerti“, – sakė G. Laubner.
Beje, gydytoja prisimena ir dar vieną preparatą, kurį žmonės itin dažnai vartoja ne pagal paskirtį. Tai – širdies lašai.
„Matome labai daug žmonių, kurie išgeria po 4 buteliukus per dieną šito vaisto, nors galima tik kelis lašus“, – pasakojo gydytoja.
Gali net prakiurdyti skrandį
Kokius simptomus pajaus žmogus, išgėręs dezinfekcinio skysčio priklauso nuo to, koks bus išgertas kiekis ir kokia jo koncentracija.
Pagrindinė dezinfekcinio skysčio medžiaga yra etanolis – tokia pat, kaip ir alkoholyje. Todėl iš pradžių žmogus apsvaigsta.
„Jei tai yra daroma piktnaudžiaujant ir norint apsvaigti, tai žmogus atrodys apnuodytas alkoholiu, jam pasireikš girtumo požymiai, apsvaigimas, mieguistumas“, – kalbėjo G. Laubner.
Jei pasireiškę simptomai yra tik mieguistumas ir lengvas apsvaigimas, pasak gydytojos, galima paprasčiausiai pabūti namuose ir palaukti, kol praeis etanolio poveikis.
Vis dėlto, jei dezinfekciniu skysčiu apsinuodijo vaikas, situacija yra rimtesnė ir į gydymo įstaigą kreiptis būtina.
„Jei dezinfekcinis skystis yra didelės koncentracijos, gali įvykti virškinamojo trakto nudegimai – burnos, stemplės, skrandžio koroziniai pakenkimai. Tokiu atveju bus jaučiamas skausmas, pykinimas, vėmimas su krauju, gali būti, kad stemplė ar skrandis prakiurs. Bet taip nutinka, jei koncentracija ir kiekis didžiulis“, – sakė G. Laubner.
Gydytoja pataria, jog jei išgerto skysčio koncentracija didesnė nei 40 proc., reikėtų skubiai paskambinti į gydymo įstaigą ir pasikonsultuoti su medikais.
Beje, apsinuodyti dezinfekciniu skysčiu galima ne tik jį išgėrus, o ir prisikvėpavus. Tokiu atveju žmogus gali jausti dirginamus kvėpavimo takus, gerklės, akių dirginimą, kosulį, sudėtingesniais atvejais gali atsirasti ir dusulys, paūmėti alerginės ligos.
Jei dezinfekcinio skysčio buvo prisikvėpuota, svarbiausia laiku išeiti iš užterštos patalpos ir pakvėpuoti grynu oru. Atsiradus dusuliui, būklei blogėjant, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą.
Stengiantis išvengti apsinuodijimo, visas dezinfekcines priemones reikia laikyti tik joms skirtose vietose bei naudoti tik taip, kaip parašyta etiketėse ar informaciniuose lapeliuose. Jokiu būdu negalima dezinfekcijai skirtų skysčių perpilti į butelius nuo mineralinio, alaus ar kitokių gėrimų, o jei skystis perpiltas į kitą tarą – būtina ją pažymėti.
