Ar Lietuvoje gydytojai baudžiami adekvačiai – apie tai laidoje „Delfi tema“ buvo kalbama su Seimo nare Jurgita Sejoniene, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininke Auristida Gerliakiene ir Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidente Kristina Norvainyte.
Ragina spręsti pačias priežastis
Pasak J. Sejonienės, kyšininkavimas medicinos sistemoje negali būti toleruojamas, ypač, jei kyšio aktyviai reikalaujama – tai turėtų būti baudžiama.
„Tačiau dvigubas baudimas, mano nuomone, nėra teisingas, turint galvoje konkrečią bylą. Prokuroras nesiūlė tokios bausmės, vadinasi, matyt, nematė tokio pagrindo, nematė aktyvaus kyšio reikalavimo. Vėlgi, turime atskirti, ar dėl korupcijos uždrausti verstis savo profesija yra adekvati bausmė kaip sveikatos priežiūros specialistui.
Ir dar vienas aspektas, kurį norėčiau aptarti, tai yra pačių pacientų atsakomybė, suvokimas korupcijos, pačių pacientų intencijos aktyviai ar net medikui nežinant bandyti jį papirkti. Apie tai reikėtų kalbėti ir pačius pacientus edukuoti, kad tai yra netoleruotina“, – sakė J. Sejonienė.
Tuo metu A. Gerliakienė ragino daugiau dėmesio kreipti į kyšininkavimo priežastis. Pasak jos, kol kas dar nėra jokių politinių sprendimų, kurie užkirstų kelią kyšininkavimui, kaip buvo padaryta dėl privačių darželių, mokyklų.
Pašnekovės teigimu, būtų galima įvesti priemokas už tam tikras paslaugas. Pavyzdžiui, jei pacientas nori gydytis pas tam tikrą mediką ar būtent jam tinkamu laiku, galėtų sumokėti priemoką. Dalis tų priemokų galėtų tekti specialistui.
„Manau, kad taip kyšiai labai greitai išnyktų. Privačioje medicinoje niekas jokių kyšių nemoka, nes ten yra už paslaugas apmokama tiesiogiai“, – sakė A. Gerliakienė.
Baudimo sistema sveikatos srityje, pasak A. Gerliakienės, nėra adekvati. Pašnekovės manymu, baudžiama turėtų būti pagal nusižengimo sunkumą, tačiau dabar to nėra, o bausmės – labai griežtos.
„Neskaidrumas bet kokia forma turi turėti pasekmes“
Jaunųjų medikų atstovė K. Norvainytė sako, kad nereikėtų kalbėti, už kokią sumą pinigų buvo atimta licencija.
„Mes savo organizacijoje laikomės tokios pozicijos, kad tai galėtų būti priimtina. Žiūrime į tą galios asimetriją, kurią matome tarp paciento ir gydytojo. Pacientas visada būna pažeidžiamoje pozicijoje. Ne tik aktyviai prašyti kyšio yra negerai – ir paimti kyšį yra taip pat negerai. Nesvarbu, kaip įnirtingai jį buvo bandyta įkišti. Vertiname taip, kad medikui turėtų būti keliami aukščiausi standartai, esame valstybės tarnautojai, todėl neskaidrumas bet kokia forma turi turėti pasekmes“, – kalbėjo K. Norvainytė.
Tačiau kyla tokia nuomonė, kad Lietuva nedidelė šalis, tad ir patyrusių chirurgų neturime tiek daug. Ar galime sau leisti tokią prabangą už 100 eurų atimti teisę operuoti?
„Kaip aš suprantu, iš šio įvykio daromas kaip pavyzdys, kad nebaudžiamumo Lietuvoje nebelieka, nesvarbu, koks geras gydytojas bebūtų. Čia tikriausiai galima pažiūrėti į policiją, kuri per gana trumpą laiką išsprendė korupcijos problemas. Jiems taip pat buvo labai skaudūs tie pirmieji nubaudimai, kur labai aukštas pareigas, labai gerą reputaciją turintys žmonės neteko teisės toliau dirbti. Visuomenei buvo šokas, bet tai prisidėjo prie suvokimo, kad neskaidrumas nebus toleruojamas“, – sakė K. Norvainytė.
Baimė medikų bendruomenėje tik auga
Gydytojo Saladžinsko byla taip pat garsiai nuskambėjo Lietuvoje, medikai netgi rinko lėšas šio gydytojo advokatams. Pasak A. Gerliakienės, po tokio sprendimo baimė medikų bendruomenėje tik auga.
„Iš ministerijos taip pat eina gąsdinimo politika. Vietoje to, kad būtų keliama klaidos kultūros praktika, Lietuvos erdvėje labiau gąsdinama nei ieškoma priežasčių. Turiu pavyzdžių net iš savo darbo aplinkos, kai buvo nagrinėjamas nenumatyto atvejo sprendimo būdas ir vadovai sprendė klausimą, kuris skyrius turi atsakyti, kuris lieka kaltas, jei kažkuriam įvyktų nenumatytas atvejis. Vietoje to, kad būtų ieškoma priežasčių, kodėl taip įvyko“, – kalbėjo medikų atstovė.
Tokie sprendimai tik skatina neprisiimti atsakomybės už savo klaidas bei jas slėpti. Pasak A. Gerliakienės, jei už klaidas ir toliau bus taip griežtai baudžiama bei nepasikeis požiūris, medikai pradės klastoti dokumentus, tad situacija taps dar grėsmingesne.
„Yra ne vienas įsakymas priimtas, kuris lems tokių įvykių eigą“, – pabrėžė A. Gerliakienė.
Tačiau J. Sejonienė nesutinka, kad tai yra ministerijos klaidos, nes gydytojus teisia ne ministerija, o teismai. Visgi, Seimo narė sako, kad teismų praktika tikrai ydinga, o tendencijos – nedžiuginančios.
„Mes tiesiu keliu keliaujame į gynybinės medicinos modelį, kad nebūtų linkstama spręsti klaidas, o jas slėpti. Jei medikai dirbs ne pacientui, o prokurorui, vilkins sprendimų priėmimus, jei užvilkins efektyvios diagnozės nustatymą, efektyvių veiksmų laiką, tai pacientai nuo to neišloš“, – kalbėjo Seimo narė.
Taip pat J. Sejonienė pabrėžė, kad labai svarbu didinti pačių gyventojų pasitikėjimą sveikatos priežiūros specialistais, gerinti suvokimą apie kūno sandarą ir profilaktiką.
A. Gerliakienė paprieštaravo, kad ministerija už dabar vykstančias bausmes nėra atsakinga. Jos teigimu, ligoninėse neretai trūksta įvairių priemonių, aprūpinimo, tai prisideda prie medikų klaidų. Reikalaujama aukščiausio lygio paslaugų, bet tam nėra priemonių.
Ragina koreguoti žalos be kaltės įstatymą
Visa medikų bendruomenė, pasak K. Norvainytės, sutaria, kad bausmės negali būti taikomos medikams, jei klaida buvo padaryta netyčia. O tai, kas vyksta dabar, ypač Ž. Saladžinsko byla, prisidės prie didelės medikų bendruomenės baimės dirbti savo darbą. Be to, gali padaugėti ir kyšių.
„Tikėtina, kad gydytojai atsisakys daryti kažkokias procedūras, nenorės rizikuoti, tada pacientai darys spaudimą, bandys įkišti kažką į kišenę. Tai tikrai susiję. Man labai skaudu, kad dar būdami studentai visiškai nekalbame, į kokią sistemą ateiname. Nesame ruošiami, kaip susitvarkyti, padarius klaidą, esame skatinami nedaryti klaidų, nors tai visiškai nerealu“, – sakė K. Norvainytė.
Medikė taip pat pabrėžė, kad reikia koreguoti žalos be kaltės įstatymą – dabartinis jo modelis neveikia, gydytojai už klaidas ir toliau paduodami į teismą.
A. Gerliakienė irgi pritarė, kad žalos be kaltės įstatymas veikia prastai, išmokos sumažėjo, o bylų nagrinėjimas prailgėjo. Jos teigimu, norint išvystyti gerąją klaidų kultūrą, patys medikai turi mažiau bijoti, daugiau kalbėti, turi būti priimti politiniai sprendimai, kad ligoninėse netrūktų resursų, o darbo krūviai būtų adekvatūs.
„Dabar matau tendenciją ypač slaugos sektoriuje, kad vietoje to, jog būtų ieškoma, kaip pritraukti daugiau žmonių į šį sektorių, yra padidinami krūviai, maždaug 3 kartus. Už tą patį atlyginimą paskirta 3 kartus daugiau pacientų. Kalbu apie paliatyvios slaugos projektą. Tendencija tikrai nėra gera“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
J. Sejonienės teigimu, pirmiausia reikia keisti nusistovėjusią teismų praktiką.
„Žalos be kaltės įstatymas yra tikrai veikiantis, tačiau turime keisti visuomenėje tas nuostatas, kad po žalos atlyginimo pacientai dar kreipiasi dėl sveikatos priežiūros specialisto nubaudimo pagal baudžiamąjį kodeksą. Tai tikrai reikia keisti.
Ką galima daryti iš medikų ir sveikatos priežiūros įstaigų pusės – tai pirmiausia medikų komunikacijos gerinimas klaidų atveju. Kad medikas mokėtų pasakyti, paaiškinti, atsiprašyti nukentėjusio paciento ar artimųjų. Tai tikrai duotų daug naudos“, – sakė J. Sejonienė.
