Šiuolaikinėje visuomenėje labai daug kalbama apie tai, kad norint išlikti sveikam reikia rūpintis savo organizmo imunitetu. Deja, ne viskas taip paprasta. Pasirodo, geras imunitetas ne tik neapsaugo nuo vėžio atsiradimo, bet netgi gali paskatinti auglio plitimą. Tas pats tinka ir daugeliui kitų ligų, todėl medikai įspėja: aklai stiprindami imunitetą galime sau labai pakenkti.
© A.Didžgalvio nuotr.

Onkologijos institute planuojamas revoliucinis vėžio gydymas

„Viena iš imuniteto pareigų – rūpintis, kad būtų sunaikintos ląstelės, kurios užsikrėtusios virusais, bakterijomis, yra pasenusios arba suvėžėjusios. Tačiau būna taip, kad vėžinės ląstelės išvengia imuniteto priežiūros. Jos sugeba nuslėpti, kad yra svetimos, todėl imuninė sistema pripažįsta jas kaip savas ir gyvena su jomis draugiškai. Be to, vėžys augdamas ima išskirti tokias medžiagas ir taip aplink save organizuoti aplinką, kad pats ima diriguoti imuninei sistemai ją saugoti. Imuninė sistema netgi pradeda ginti vėžį nuo kitų nesusipratusių ląstelių, kurios vis dar norėtų jį sunaikinti“, - aiškino Onkologijos instituto Imunologijos laboratorijos vedėja dr. Vita Pašukonienė.

Bet kuriuo atveju imunitetas – labai svarbus veiksnys kovojant su vėžiu, todėl pastaruoju metu daug vilčių dedama į imunoterapiją. Taip pat ir Lietuvoje būta mėginimų gydyti vėžį imunitetą aktyvinančiomis medžiagomis, bet to pasirodė per mažai. Šiuo metu atsiradusi metodika, kuria siekiama išnaudoti imuninės sistemos ląsteles-dirigentus. Šios ląstelės praryja svetimus antigenus, kurie patenka į organizmą, taip pat ir vėžines ląsteles, jeigu jos atpažįstamos kaip svetimos. Be to, savo paviršiuje jos išdėlioja ląstelių baltymus, kurie yra kitokie nei visi kiti, taip rodydamos leukocitams, prieš kuriuos antigenus reikia sukurti gynybos sistemą.

„Taigi susidaro specialus karių batalionas, kuris kovoja prieš tam tikrą antigeną. Imunoterapijos metu iš paciento paimamas kraujas, nusodinami monocitai ir specialiomis terpėmis auginamos ląstelės, kurios supažindinamos su konkrečiais vėžio antigenais, paimtais iš paciento naviko. Gautas preparatas suleidžiamas pacientui. Taip siekiama, kad tai, kas nevyksta organizme natūraliai, nes vėžys slopina gynybinius imuninės sistemos mechanizmus, padaryti laboratorinėmis sąlygomis. Tik problema ta, kad galimas ne vienas imuninės sistemos mechanizmų variantas, o galybė, ir iš anksto sunku žinoti, kurie iš jų pasireikš konkrečiam pacientui. Todėl dabar atliekama daugybė tyrimų siekiant surasti metodus, kaip nustatyti, kurios grandies labiausiai trūksta. Žinoma, toks gydymo būdas nėra savarankiškas. Jei auglys labai didelis, vien šiuo metodu jo išgydyti neįmanoma. Pirmiausiai daroma operacija, tuomet taikomi įprasti vėžio gydymo būdai, bet šis būdas gali labai padidinti sėkmę.

Kol kas visame pasaulyje tai eksperimentinis gydymo būdas, taikomas klinikinių tyrimų metu ar žmogui pareiškus norą, kad jis nori šio gydymo. Artimiausiu metu ir mūsų gydytojai galės siūlyti jį pacientams – tam aktyviai ruošiamės. Deja, jis bus mokamas. Šiuo metu reikalingus preparatus mes turime galimybę užsakyti Čekijoje. Tai kainuoja apie 8 tūkst. eurų. Mat kiekvienam pacientui vaistas ruošiamas individualiai. Kai turėsime galimybę viską atlikti pas save, kaina, tikimės, mažės, o įrodžius gydymo efektyvumą gal pavyks įtikinti valstybę, kad bent dalį sumos reikėtų kompensuoti. Šiuo metu svarbiausias uždavinys – atrasti patikimus kriterijus, pagal kuriuos būtų galima atrinkti pacientus, kuriems šis gydymo būdas gali būti veiksmingas. Juk bet koks gydymas padeda ne visiems“, - svarstė mokslininkė.

Kodėl stiprindami imunitetą galime sau pakenkti

Paklausta, kaip visgi reikėtų elgtis su imunitetu, V. Pašukonienė pabrėžė, kad imunitetas – labai sudėtinga sistema. Jis nėra vientisas dalykas. Pavyzdžiui, stiprinti kaulus ar kelti hemoglobino lygį, jeigu jis žemas, yra paprasta, nes galime nustatyti šiuos pokyčius ir žinome, kad šias sritis reikia pastiprinti. Tačiau imuninę sistemą sudaro labai daug įvairių ląstelių, tarp kurių vyksta sudėtinga sąveika. Jei tyrimais nustatoma, kad kažkuri sąveikos mechanizmų grandis yra silpna ir ją reikia stiprintis, tai darydami gausime gerą rezultatą. Bet paprastai tokie tyrimai neatliekami ir mes nežinome, kuri iš mūsų imuniteto grandžių iš tiesų nusilpusi.

„Būna, kad žmogus skundžiasi: „Sirgau gripu, po ligos visais įmanomais būdais labai stiprinau savo imunitetą, nes jis buvo nusilpęs, bet susirgau išsėtine skleroze“. Kas čia įvyko? Susirgus gripu, susidaro imuninė reakcija, kuri padeda ligą įveikti, tačiau susitvarkiusi su virusu imuninė sistema turi būti nuraminta, t. y. citoksiniai limfocitai, kurie naikina užkrėstas ląsteles, turi būti sustabdyti. Jeigu, stiprindami imunitetą, mes juos dar labiau pastipriname, jie pradeda „valgyti“ savas ląsteles ir atsiranda autoimuninės ligos. Todėl bendras raginimas stiprinti imuninę sistemą, ypač įvairiais imunitetą stiprinančiais preparatais, kurių pasiūla šiuo metu labai didelė, gali duoti priešingą efektą. Mes galime sustiprinti ne tai, ką reikėtų. Todėl geriau nestiprinti imuniteto tokiu būdu, kokį mums siūlo, pavyzdžiui, farmacininkai“, - tikino pašnekovė.

Taigi kažkoks specifinis imuniteto stiprinimas – ne tik mitas, bet ir galinti turėti žalos veikla. Stiprios imunitetą stiprinančios priemonės turėtų būti atsargiai vertinamos net pavasarį, kai visi žmonės skundžiasi nusilpusiu imunitetu. Per žiemą jis susiduria su kur kas didesniu skaičiumi infekcijų, todėl iš tiesų išsenka ir turi atsistatyti. Šiuo atveju dažnai siūlomi vitaminai. Pasak mokslininkės, tai duoda menkos naudos, nors tokie vitaminai, kuriuose po truputį yra įvairių medžiagų, skirtingai nuo stiprių preparatų, iš esmės nekenkia.

„Jei mes žinome, kad nusilpę citotoksiniai limfocitai, kurie naikina virusus, arba tos imuniteto grandys, kurios stabdo reakcijas, galime sustiprinti vieną ar kitą grandį. Tokiu atveju turi prasmę atitinkami vaistiniai preparatai, nes yra aišku, kodėl jie vartojami. Tačiau turi būti padaryti tyrimai, turi būti nustatyta, ką reikia stiprinti. Mes negalime stiprinti viso imuniteto, nes yra įvairiausių priešingų reakcijų, kurių stiprinimas gali duoti tikrai priešingų rezultatų nei mes tikimės.

Taip pat reikėtų pamiršti, kad stiprus imunitetas gali apsaugoti nuo vėžio. Jis užtikrina tik pirminį pakitusių ląstelių filtravimą. Tačiau suskaičiuoti, kiek organizme atsirado navikinių ląstelių, kurias sunaikino imuninė sistema, neįmanoma. Aišku tik tai, kad jeigu jau kliniškai nustatomas vėžys, vadinasi, imuninė sistema jį pražiopsojo, o pražiopsojo greičiausiai todėl, kad pats navikas ją apgavo. Juk navikas taip pat mūsų ląstelė. Jeigu savo paviršiuje ji neparodo, kad yra kitokia, imuninė sistema to ir nesupranta. Todėl, deja, ir stiprus imunitetas neapsaugo nuo vėžio, tai vienareikšmiška. Be to, kuo žmogus vyresnis, tuo vėžio rizika didėja. Mat su amžiumi imuninė sistema sensta, ji nebesusitvarko, todėl daugėja ir susirgimų vėžiu“, - aiškino V. Pašukonienė.

Kas iš tiesų stiprina imunitetą

Ar tai reiškia, kad reikia visiškai sau nekvaršinti galvos dėl imuniteto? Mokslininkė pataria neapsigauti. Rūpinti savo sveikata – kiekvieno žmogaus pareiga. Tik tai daryti reikia protingai, nenukrypstant į kraštutinumus, kadangi stiprindami tik vieną kažkurią imuniteto grandį galime jį visiškai išbalansuoti.

Tikrai veiksmingi ir nekenksmingi yra natūralūs imuniteto stiprinimo būdai: sveikas gyvenimo būdas ir mityba, pakankamas judėjimas, teisingas darbo režimas, geras poilsis ir miegas ir pan.

„Ką patarčiau žmonėms, norintiems turėti stiprų imunitetą? Pakankamai ilsėtis, vengti didelių stresų, turėti daugiau teigiamų emocijų. Visa tai – labai paprasti dalykai, kurie stiprina patį organizmą. O kai stiprėja organizmas, natūraliai stiprėja ir imuninė sistema“, - patarė pašnekovė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kova dėl LRT vadovo kėdės: Jakilaitis žada revoliucingas permainas (37)

Kovą paaiškės naujasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius....

Tyrimas nustatė, kur Lietuvoje – pigiausias prekių krepšelis (18)

Vartojimo prekių krepšelį pigiausiai Lietuvoje gali įsigyti prekybos tinklų „Lidl“ ir „...

„Vyšnios“ Aistės Karanauskytės šeimoje – skaudi netektis: liga ją visiškai suvalgė, bet tyrimai rodė, kad mama sveika (42)

Merginų grupės „Vyšnios“ narė Aistė Karanauskytė pirmą šių metų savaitę Anapilin...

Prokurorai pradėjo tyrimą dėl Karbauskio koncerno valdomų žemių papildyta  (853)

Generalinė prokuratūra antradienį nusprendė pradėti tyrimą įvertinti žiniasklaidos...

Medikų pasakojimai glumina: dar nėra nė 18-kos, o geria iki komos ir psichozės (24)

Kol visas dėmesys nukrypęs į 18-mečius ir 19-mečius, kuriems nuo sausio 1 d. uždrausta pirkti,...

Vilniuje pasikėsinta nužudyti Lietuvos fitneso čempionę: suimtas garsus sportininkas (563)

Pragaras tęsėsi metų metus, tačiau Lietuvos ir Europos fitneso čempionė Ilona Kokoš taip ir...

Alkoholio prekyba Latvijos pasienyje paveikė estus (48)

Estijos valdžia dėl smarkiai pagyvėjusios alkoholio prekybos Latvijos pasienyje priversta perpus...

Per Rusijos televiziją „netyčia“ parodytos naujo ginklo schemos atkreipė Pentagono dėmesį (118)

Rusijos torpedos kelia grėsmę pakrantėje esantiems NATO valstybių miestams ir rajonams, rašo...

Mažesnių nei numatyta butų Vilniuje pardavimu kaltinami statytojai pasiaiškino (3)

Vilniaus valdžiai kreipusis į prokurorus dėl daugiabučio Pašilaičiuose statybų, statytojai...

Trečiadienį spręsis Eriko Bėronto likimas (12)

Apie naujai paskirtą Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) vadovą Eriką Bėrontą pasisakė...