Medikė kategoriškai pataria gydytis namuose
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė įspėjo, kad šių metų peršalimo ligos išsiskiria dažnomis ir itin staigiomis komplikacijomis.
„Ypač pavojingas gripas, kuris šiemet labai greitai, per 2-3 dienas, gali komplikuotis plaučių uždegimu, ausų uždegimu, sinusitu. Taigi žmogus pradeda sirgti, gydosi, o jo būklė, užuot gerėjusi, blogėja, nors esant normaliai ligos eigai po 3-4 dienų sveikata turėtų bent po truputį gerėti. Jei būklė blogėja, tai reiškia, kad tai nėra paprastas virusas, o prisidėjo bakterinė infekcija, todėl be antibiotikų tokiais atvejais jau neapsieisi. Baisiausia komplikacija – širdies raumens uždegimas, kai atsiranda širdies ūžesys ir skausmai širdies plote. Negydant pažeidimas progresuoja ir gali baigtis invalidumu. Kaip tik neseniai turėjome 22 metų pacientę, kuriai buvo nustatyta ši komplikacija, ji buvo išsiųsta gydytis pas kardiologą. Taigi ši komplikacija gresia visiškai sveikiems žmonėms. Pirmieji simptomai, į kuriuos žmogus būtinai turėtų atkreipti dėmesį, – širdies plakimai, permušimai ir skausmai širdies plote“, - įspėjo pašnekovė.
Tiesa, gripo atveju, pasak medikės, registruojama nedaug. Klasikiniai gripo simptomai: liga prasideda staiga – ką tik žmogus buvo sveikas, o staiga tapo „lavonas“, t. y. smarkiai karščiuoja, krečia šaltis, muša prakaitas, skauda galvą, akis, raumenis, jaučiasi kaip sudaužytas, nėra jėgų. Kiti virusai sukelia lengvesnę ligos eigą – silpnumas, prakaitavimas, galvos skausmai, žemesnė temperatūra, tačiau ir jie gali komplikuotis į infekciją, todėl ne mažiau pavojingi.
„Žmonės, kurie serga, turėtų gulėti lovoje, nenešioti infekcijos į darbą, troleibusus, parduotuves ir kitur, kur renkasi sveiki žmonės. Juk dabar ir biuletenis kompensuojamas 80 proc., jau ne taip baisu. Sergantiems žmonėms labai svarbu ilsėtis, kadangi ligos metu sumažėja imunitetas. Kuo daugiau žmogus miega, kuo geriau maitinasi, kuo daugiau atsipalaiduoja, tuo greičiau imuninė sistema atsistato, tuo ji aktyvesnė ir tuo greičiau įveikia ligą. Kai žmogus sirgdamas eina į darbą, kuriame paprastai susiduria su dideliu darbo krūviu, alina savo imuninę sistemą, sekina savo organizmą, o nuvarytus arklius juk nušauna. Tad verta šitaip su savimi elgtis? Anksčiau ar vėliau vis tiek tenka gydytis, tik ilgiau ir su didesnėmis pasekmėmis. Tokiu atveju komplikacijos būna kur kas sudėtingesnės. Todėl mes visus guldome į lovą, net ir tuos, kurie teigia, kad nepadoru imti biuletenį dėl tokios nedidelės, jų manymu, ligos“, - teigė D. Makaravičienė.
Pasak jos, temperatūra nėra svarbiausias ligos simptomas. Jeigu nekarščiuojama, dažnai žmonės mano, liga nepavojinga. Tačiau iš tiesų tai byloja apie dar didesnį pavojų. Karščiavimas – viena iš apsauginių žmogaus reakcijų. Kuo stipresnis imunitetas, tuo greitesnis ir stipresnis jo atsakas. Tačiau jeigu imuninė sistema labai silpna, ji tinkamu būdu nesureaguoja, todėl žmogus gali labai smarkiai sirgti, bet nekarščiuoti.
Šiemet negalioja trijų dienų sveikimo taisyklė
Laisvės pr. šeimos klinikos šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė taip pat pastebėjo, kad šiuometinės peršalimo ligos linkusios komplikuotis, todėl pataria ypač atidžiai stebėti vaikus ir vyresnius arba lėtinių ligų turinčius žmones.
„Šiemet trijų dienų, per kurias sveikata pradeda gerėti, taisyklė nelabai galioja. Ligos eiga užsitęsia ir linkusi komplikuotis, todėl būtina stebėti savo būklę. Jeigu užsitęsia karščiavimas, bendras silpnumas, geriausia neužsiimti savigyda. Tai ženklas, kad prasideda komplikacija, t. y. infekcija. Taip pat reikia susirūpinti, jeigu temperatūra šokinėja – ryte jos nėra, o vakare pakyla, arba pati ligos eiga banguojanti – savijauta tai geresnė, tai blogesnė. Toks bangavimas gali reikšti plaučių uždegimą, inkstų, šlapimo takų infekciją“, - teigė medikė.
Būtent todėl, vos atsiradus pirmiesiems peršalimo simptomams, ji rekomenduoja bent dvi dienas pabūti namie. Tai padės išvengti tolesnių komplikacijų.
„Noriu pasidžiaugti, kad žmonių sąmoningumas, lyginant su keletu praėjusių metų, po truputį didėja. Keičiasi požiūris į darbą sergant tiek tarp darbuotojų, tiek tarp darbdavių. Jau susiduriame su atvejais, kai pats darbdavys išvaro žmogų gydytis“, - pasakojo N. Vaicekauskienė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 101,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Iš 60-ies administracinių teritorijų, sergamumo gripu ir ŪVKTI epideminis slenkstis jau peržengtas 21-oje. Gripo atvejų daugiausiai registruota Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Alytaus, Panevėžio apskrityse.
