Lukiškių kalėjimo psichologas Saidas Dadaševo nuomone, žmonės turėtų dažniau susimąstyti apie tai, kad niekas nėra apsaugotas nuo kalėjimo.
„Niekas nėra garantuotas, kad kažkada nepateks į kalėjimą. 100 proc. garantijų mes neturime. (...) Negali būti tikras, kad važiuojant automobiliu neįvyks kažkokia nelaimė. Apie tą ir norisi, kad daugiau mąstytume“, - „Žinių radijo“ laidoje „Žmogus žmogui“ sakė S. Dadaševas.
Pasak jo, bausmė – tai žmogaus izoliavimas nuo visuomenės, tačiau to neužtenka. Reikia ir galvoti, iš kur kyla šios problemos, kas priverčia žmogų prasikalsti, ir kaip tai galima spręsti.
„Tai žmonės, kurie kažkuria prasme praeityje patys yra nukentėję nuo tos visuomenės, kurią dabar tarsi sužeidžia. Suimtieji, nuteistieji dažnai turi daugiau įvairių sunkumų, psichinių sutrikimų simptomų. Dar laisvėje esant, jiems būdingas suicidinis elgesys, dažnai yra psichotropinių medžiagų vartojimo problema.“
Netiesioginis visuomenės spaudimas
Sulaikymas trunka iki 48 val., o suėmimas - iki pusantrų metų, bet kai byla jau pasiekia teismą, suėmimas gali trukti iki tol, kol byloje priimamas sprendimas. „Vidutiniškai vienu metu Lietuvoje tardymo izoliatoriuose ir policijos areštinėse laikomi apie 1200 suimtųjų“, - sako ŽTSI teisininkas Karolis Liutkevičius. Tuo pačiu jis pabrėžia, kad žmonės iki tol, kol teismas jų nepripažino kaltais, turi būti laikomi nekaltais.
Pasak K. Liutkevičiaus, ŽTSI tyrime kalbinti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ir teisėjai atskleidė problemą – piktnaudžiavimą suėmimu. „Dažnai suėmimu piktnaudžiaujama netiesiogiai, kadangi dėl labai didelio darbo krūvio ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams dažnai yra paprasčiau kreiptis su jau gerai nušlifuota forma į teismą, kad būtų skiriamas suėmimas, taip patalpinant žmogų į patogiai prieinamą vietą, nesivarginant su švelnesnėmis priemonėmis, kurios reikalauja nuolatinio stebėjimo – pavyzdžiui, namų areštas ar pasižadėjimas neišvykti, periodiškas registravimasis policijos nuovadose“, - laidoje sakė teisininkas.
Be to, pasak jo, pareigūnai nurodo, kad jiems trūksta informacijos, kaip taikyti švelnesnes priemones, kaip spęsti bylą netaikant suėmimo. Taip pat prie problemos, K. Liutkevičiaus teigimu, prisideda ir žiniasklaida, pasmerkdama įtariamą žmogų. „Netiesioginis visuomenės spaudimas prisideda prie tokios praktikos, kokią ir turime, jog suėmimas taikomas daug dažniau, nei to realiai reikėtų.“
Sulaikytų žmonių šokas
S. Dadaševo teigimu, asmenys, ypač pirmą kartą sulaikyti, patiria daug sunkių emocinių išgyvenimų, jiems net kyla minčių apie savižudybę, dėl to, pasak jo, yra labai svarbu pasirūpinti tų žmonių emocine būsena.
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, beveik pusė savižudybių įvyksta per pirmą parą nuo suėmimo. Suėmimas vyksta netikėtai, žmogus paimamas pareigūnų ir vežamas į areštinę. Jis dažnai neturi galimybės pasikalbėti su artimaisiais, pasiimti būtinų daiktų, jis yra didelėje nežinomybėje.“ Su šiais įvairiais jausmais, kalba S. Dadaševas, žmogus gali ir nesusitvarkyti.
Todėl psichologas suėmimą siūlo taikyti tik kraštutiniu atveju: „Jeigu tai nėra būtina kardomoji priemonė, tai tikrai siūlyčiau, kad nebūtų skiriama.“
Visą laidos „Žmogus žmogui“ įrašą klausykite čia.
