aA
Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei. Platformos vakcinabc.lt lankytojas domisi, ar skiepas gali saugoti ne tik prevenciškai, bet ir pagydyti jau susirgus. Pasirodo, atsakymas nėra visiškai vienareikšmis.
Ligų sezonu aktualus klausimas: ar skiepas gali pagydyti jau susirgus?
© DELFI / Andrius Ufartas

Ar skiepas gali pagydyti jau susirgus?

Komentuoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, profesorė Aurelija Žvirblienė.

Trumpas atsakymas būtų – ne, skiepai negali pagydyti jau susirgus. Norint suprasti, kodėl taip yra, reikėtų suprasti, kaip veikia skiepai. Jie „apmoko“ imuninę sistemą kovoti su infekcijos sukėlėju. Kitaip sakant, skiepai yra profilaktinė, bet ne gydomoji (terapinė) priemonė nuo infekcinių ligų.

Imuninės sistemos „apmokymas“ užtrunka mažiausiai 2-3 savaites – tiek laiko reikia, kad paskiepyto asmens imuninės sistemos ląstelės pasidaugintų ir pasiruoštų atremti viruso ar bakterijos ataką. Kol mūsų imuninė sistema dar nėra susidūrusi su infekcijos agentu, mūsų organizme būna labai mažai imuninių ląstelių – B ir T limfocitų – kurie sugeba atpažinti tą infekcijos agentą. Be to, B limfocitai dar būna nepasirengę gaminti sekretuojamų ir geros kokybės antikūnų, kurie galėtų cirkuliuoti po visą organizmą ir išgaudyti ligos sukėlėjus. Taigi, reikia tam tikro laiko, kad tų ląstelių atsirastų daugiau ir jos galėtų sudoroti virusą ar bakteriją. Todėl nėra prasmės skiepytis jau sergant infekcine liga – tokiu atveju mūsų imuninė sistema „treniruojasi“ atpažinti tikrąjį ligos sukėlėja, o ne vakciną. Deja, „treniruotė“ su tikruoju ligos sukėlėju būna žymiai sunkesnė, o kai kada gali baigtis ir mirtimi.

Jeigu palygintume imuninę sistemą su kariuomene, o ligos sukėlėją su priešu, galėtume geriau suprasti, kaip veikia vakcinos. Juk visi žinome, kad priešo ataką geriausiai gali atremti gausi, pasirengusi ir apginkluota kariuomenė. Jeigu turėsime tik keletą neapmokytų, beginklių kareivėlių, negalime tikėtis, kad jie apsaugos nuo priešo invazijos. Taip būna ir infekcinės ligos atveju – jei neturime „apmokytų“ B ir T limfocitų, jie nesugebės apsaugoti nuo virusų ir bakterijų.

Kai kurios infekcinės ligos, tokios kaip tymai ar pasiutligė, turi gana ilgą inkubacinį periodą – laiko tarpą, per kurį virusai pasklinda po visą organizmą, užkrečia vis naujas ląsteles ir galiausiai smogia visa jėga, sukeldami sunkią ligą. Tokiais atvejais gali būti naudojama vadinamoji poekspozicinė vakcinacija. Pvz., jei asmuo yra nepaskiepytas nuo tymų ir nepersirgęs tymais, per pirmąsias dvi paras po kontakto su sergančiuoju tymais rekomenduojama pasiskiepyti, norint sumažinti ligos riziką. Kol trunka tymų inkubacinis periodas, paskiepyto asmens imuninė sistema dar gali suspėti pasirengti kovai su tymų virusu. Kai gresia tokia mirtinai pavojinga infekcinė liga, kaip pasiutligė, reikia imtis dar efektyvesnių priemonių – ne tik pasiskiepyti, bet ir atlikti vadinamąją pasyviąją imunizaciją, t.y. suleisti antikūnų prieš pasiutligės virusą. Tačiau jų poveikis bus tik trumpalaikis, nes jie po kelių savaičių pasišalins iš organizmo. Todėl pasyvioji imunizacija nėra alternatyva skiepams – ji neapmoko imuninės sistemos ląstelių ir nesukuria ilgalaikės apsaugos.

Sukūrus vakcinas nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos, kuri per ilgą laiką gali išsivystyti į gimdos kaklelio ar kitų lokalizacijų vėžį, mokslininkai vis dar diskutuoja, ar šios vakcinos gali apsaugoti nuo vėžio, jei pasiskiepijama jau užsikrėtus ŽPV. Kol kas negauta jokių mokslinių įrodymų, kad ŽPV vakcinos turėtų gydomąjį poveikį. Kaip ir kitų infekcinių ligų atveju, ŽPV vakcinos yra profilaktinės, t.y., jos parengia imuninę sistemą apsaugai nuo ŽPV. Todėl skiepytis nuo ŽPV rekomeduojama iki paauglystės, kol šis lytiniu keliu plintantis virusas dar nepateko į organizmą. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad vėžį sukeliantys (onkogeniniai) ŽPV gali būti įvairių tipų (genotipų) – ŽPV16, ŽPV 18, ŽPV31, ŽPV33, ŽPV45, ŽPV52, ŽPV58 ir kt. Jeigu asmuo jau užsikrėtęs, pvz., ŽPV31, o paskiepijamas vakcina, kurios sudėtyje yra ŽPV16 ir ŽPV18 antigenai, tai ši vakcina apsaugos nuo minėtų ŽPV tipų. Taigi, kai kurių mokslininkų nuomone, net ir turint ŽPV infekciją, gali būti tikslinga pasiskiepyti nuo ŽPV.

Terapinės vakcinos

Atsakymą tęsia Paulius Gradeckas, MPH, Infekcinių ligų epidemiologas.

Terapinė vakcinos yra medicinos produktas, kuris yra naudojamas jau po to kaip ligos ar infekcijos pradžia jau įvyko ir jos pagrindinis tikslas yra sužadinti paciento imunitetą tam kad pakeisti ligos vystymąsi. Tuo tarpu tradicinių vakcinų tikslas yra pakeisti (mokslinis terminas sero konversija) žmogaus imuninį statusą – iš imlaus į apsaugotą.

Pagrindinės sritys, kuriose jau yra taikomos terapinės vakcinos arba yra vykdomi intensyvūs tyrimai – infekcinės ligos, kurių prevencijoje tradicinių vakcinų dar nėra sukurta ir patentuota pvz. ŽIV arba infekcijos, kurių eiga ir dėl to kylančias pasekmes – onkologinius susirgimus – galima pakeisti pvz. Žmogaus papilomos virusas ir gimdos kaklelio vėžys, Epštein Baro virusas ir limfoma.

Keli jau patentuotų produktų pavyzdžiai:

Sipuleucel-T (prekinis pavadinsimas Provenge®) – autologinės t. y. išgautos iš paties paciento ląstelių terapijos produktas. Ir nors ši terapija literatūroje yra vadinama vakcina (1), visgi teisingiausia tai yra vadinti produktu skirtu pacientų, sergančių išplitusiu prostatos vėžiu, imunoterpijai (2).

1. https://www.sciencedirect.com/topics/pharmacology-toxicology-and-pharmaceutical-science/sipuleucel-t

2. https://www.cancer.gov/about-cancer/treatment/drugs/sipuleucel-t

www.DELFI.lt
Klausk psichoterapeuto
Į klausimus atsakys psichoterapeutė Aistė Jasaitytė - Čeburiak. Atsakymų ieškokite Delfi Plius. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Atvėrė Nacionalinės laboratorijos duris: pamatykite, kaip atliekami koronaviruso tyrimai (95)

Ši procedūra apipimta mitais. Sąmokslo teorijų kūrėjai teigia, kad imant ėminius koronavirusui...

Profesorius Kalibatas: šis Verygos sprendimas – tarsi vyšnia ant ministerijos kontroversiškų įsakymų torto (218)

Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad šių metų Šnobelio premijos laureatu neabejotinai turėtų...

Didėjant Kauno regiono gydymo įstaigų COVID-19 lovų užimtumui mažina planinių paslaugų apimtis

Kauno klinikos nuo pavasario yra įstaiga, organizuojanti COVID-19 liga sergančių pacientų...

Veryga pranešė apie izoliacijos išimtis: gali įsigalioti jau šeštadienį pokyčiai svarstomi dviejuose sektoriuose: švietimo įstaigose ir prekybos centruose (432)

Suvaldyti koronaviruso situacijos Lietuvoje niekaip nepavyksta, nepaisant įvesto karantino. Vėl...

Santaros klinikų medikė: net ir reanimacijoje dėl COVID-19 gydytas pacientas viruso egzistavimu netikėjo (738)

Kai kurie pacientai, net ir paguldyti į Santaros klinikų reanimacijos ir intensyvios terapijos...

Top naujienos

Emigranto spąstuose – trys Lietuvos bankai: atsiskaitinėjo su tuščiomis ir net užblokuotomis kortelėmis (80)

Į Norvegiją emigravęs ukmergiškis sugebėjo pergudrauti tris Lietuvoje veikiančius bankus –...

Kaip Lietuva per valandą išleido 20 milijonų eurų: pirkinių krepšyje ir robotinė papūga (122)

Po rinkimų praktika per dieną ar kelias valandas paskirstyti dešimtis milijonų eurų ES paramos...

Sugėdinti žaidėjai prakalbo apie neparuoštus namų darbus: turime geriau išanalizuoti varžovus (78)

Po niūriausias prognozes pranokusio pralaimėjimo namuose Danijai 76:80 Lietuvos rinktinės vidurio...

Garsų artistą vadino „didžiausiu visų laikų medicininiu stebuklu“: gimė su 3 kojomis, 16 pirštų ant 4 pėdų ir 2 lyties organais (21)

Frankas Lentini buvo vienas garsiausių XX amžiaus pradžios cirko artistų. F. Lentini, gimęs su...

Skandalingas rezultatas: Lietuvos rinktinė namie nusileido danams (1064)

Lietuvos rinktinė istorine nesėkme atidarė FIBA „burbulą“ Vilniuje. Penktadienį Dariaus...

Žiemiški orai apims beveik visą šalį: snigs visą savaitgalį (6)

Artimiausią parą Lietuvos orus lems ciklonas. Šeštadienio naktis numatoma debesuota su...

Įspūdinga Šaro pergalių serija Eurolygoje nutrūko – „Barca“ krito Vilerbane (17)

Aštuntos pergalės iš eilės „Barcelona“ (8-2) Eurolygoje neiškovojo. Šarūno Jasikevičiaus...

Keisčiausias namas Lietuvoje: senolis pasistatė įspūdingo dydžio dvarą su baseinais ir net sostu (115)

Vos tik atvykus į Lentvarį mano geras draugas, Amerikoje magijos šou rengiantis iliuzionistas Rokas...

Maskoliūnas teigia „prisiimantis visą atsakomybę“, bet pirštu rodo į apatiškus veidus (229)

Jokio azarto, jokio malonumo – tik kančia ant parketo. Bet Lietuvos rinktinė nesugebėjo nė...

Į Lietuvą veržiasi žiema: kai kur jau iškrito pirmasis sniegas pasnigo ir Vilniuje (29)

Penktadienio vakarą dalyje Lietuvos iškrito pirmasis sniegas . Feisbuko grupėse daugiausia...

|Maža didelių žinių kaina