Žvynelinė gyvenimą apkartina labiau nei cukrinis diabetas

Ko gera, viena labiausiai matomų ligų ant žmogaus kūno yra susijusi su įvairiais odos pažeidimais. Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Skaidra Valiukevičienė teigė, kad dažniausiai iš jų paplitusios dvi – atopinis arba kontaktinis dermatitas ir žvynelinė. Ši liga pažeidžia matomas kūno vietas – žvynelinės atveju labai dažnai nukenčia galva, kakta, nagai, atopinio dermatito atveju – kaklas ir akys (parausta vokai).
Skaidra Valiukevičienė

Žvynelinė – tai uždegiminė liga, pažeidžianti odą, nagus ir sąnarius, taip pat galvą (t. y. plaukuotą odos dalį).

„Tai daug žmonių kankinanti liga, todėl visame pasaulyje į ją atkreipiamas dėmesys kaip į vieną iš odos ligų, kurios ligonių gyvenimo kokybę, pagal apklausas, gadina daug stipriau nei piktybiniai navikai, cukrinis diabetas ar išeminė širdies liga. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija žvynelinę įtraukė į grėsmingų ligų sąrašą. Žvynelinė turi keletą būdingų požymių: atsiranda labai aiškių ribų raudonos spalvos plokštelės, padengtos storų pleiskanų sluoksniu. Iš pradžių atsiranda maži taškeliai, vėliau jie liejasi iki raudono aiškių ribų bėrimo, padengto pleiskanomis. Šis bėrimas išsidėsto ant tiesiamųjų galūnių paviršių – alkūnių ir kelių sąnarių. Taip pat pažeidžiamas galvos plaukuotoji oda ir dviem trečdaliams pacientų pakinta nagai – atsiranda duobutės arba pakinta nago spalva. 25 proc. pacientų, kurie serga sunkia žvynelinės forma, pažeidžiami sąnariai.

Tai neišgydoma liga, t. y. simptomai iki galo niekada neišnyksta, bet ji suvaldoma – vaistais, mityba, sveiku gyvenimo būdu, kūno masės reguliavimu. Kuo anksčiau liga pastebima ir pradedama gydyti, tuo geriau ligoniams sekasi su ja susitvarkyti. Tačiau žmogus nuolat turi rūpintis savo sveikata, mityba, poilsiu, kitaip tariant privalo save labai mylėti“, - aiškino pašnekovė.

Jei prasidėjo alerginė odos reakcija, laukite tęsinio

Atopinis dermatitas – alerginė odos liga, kuri daugeliu atvejų paveldima, t. y. paveldimas padidintas jautrumas tam tikriems alergenams – tiek išoriniams, tiek patenkantiems su maistu. Dažniausiai susergama vaikystėje.

„Šiuo metu daugėja kontaktinės alergijos, t. y. įsijautrinimo išorinėms medžiagoms. Labai dažnai nustatomas įsijautrinimas metalams, ypač nikeliui, kurio yra nemažai mūsų aplinkoje ir net maiste, pavyzdžiui, kavoje ir šokolade. Jei žmogus geria daug kavos, valgo šokolado ir yra jautrus nikeliui, jo oda parausta, ima pleiskanoti. Nemažai žmonių jautrūs parabenams, kurių dedama į daugybę kosmetikos, todėl pastaruoju metu gamintojai vis dažniau deda kitus konservantus, kuriems organizmas mažiau įsijautrinęs. Jeigu ant odos atsiranda alergijos požymių, reikia žinoti, kad ji niekada nebūna vienkartinė. Tiesiog būna pirmas kartas. Mat kontaktas su alergenu organizmą paprastai įjautrina ne iš karto, pasireiškia kaupiamasis poveikis“, - pasakojo S. Valiukevičienė.

Alerginio dermatito atveju vienintelė išeitis – vengti kontakto su alergenu. Nežinant alergeno tenka vartoti vaistus, kurie, vartojami per dažnai, taip pat gali pakenkti. Pagrindiniai simptomai – padidintas odos jautrumas, niežėjimas, paraudimas ir pleiskanojimas. Skirtingai nuo žvynelinės, bėrimas būna neaiškių ribų. Liga prasideda gana staigiai – pavyzdžiui, atsikeli ryte ir matai veidrodyje nemalonų vaizdą.

Nuo 30 metų didėja rizika susirgti rožine

„Beje, vasarą atopinio dermatito ir žvynelinės simptomai sumažėja, nes šioms ligoms teigiamą poveikį turi saulė. Tačiau vasarą pūmėja kitos ligos. Viena iš jų – vadinamosios fototoksinės odos reakcijos, kai oda įsijautrina šviesai ir prasideda jos uždegimas, ypač jeigu kartu naudojama kosmetika arba yra kontaktas su augalais. Oda atrodo kaip nudegusi, gali atsirasti pūslių, erozijos. Tai ūmi, labai audringa odos reakcija, kuri net nepriklauso nuo buvimo saulėje trukmės. Užtenka ir labai trumpo laiko, kad ji prasidėtų“, - įspėjo dermatologė.

Saulės saugotis ji pataria ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie serga veido rožine. Ji pasireiškia rožiniais spuogais, dažniausiai ant skruostų. Ja susergama maždaug nuo 30-40 metų.

„Tai dažna liga – manoma, kad tarp tokio amžiaus žmonių serga apie 30 proc. Ligos priežastys neaiškios, bet pastebėta, kad įtakos turi paveldimumas, šviesi oda ir saulė. Liga turi keletą stadijų. Pirmojoje oda tik parausta, ryškėja kapiliarų tinklas, antroje stadijoje gali atsirasti spuogų, o trečiojoje labai sustorėja veido ir ypač nosies oda, tiesa, tai labiau būdinga vyrams nei moterims. Šiems žmonėms būtina naudoti kremą nuo saulės, nes nuo UV spindulių jų liga paūmėja“, aiškino pašnekovė.

Spuogai – globali problema, bet neliga. Nors spuogai dažniau kamuoja jaunimą, S. Valiukevičienė pastebi, kad pastaruoju metu daugėja spuogų ir suaugusioms moterims. Tai siejama tiek su saulės poveikiu, tiek su nesveika mityba, kurioje labai daug angliavandeniais praturtinto maisto, žalingais įpročiais, stresu ir nuolatiniu nuovargiu. Žmonėms, kurie turi polinkį į spuogus, ji taip pat pataria vengti šokolado ir pieno produktų.

Nuo ko tinsta paakiai ir vokai

Kita grupė ligų, keičiančių išvadą, susijusi su urologinėmis, ginekologinėmis ir širdies problemomis. Jos gali pasireikšti įvairių kūno vietų tinimu. Taigi ryte su užtinusiais paakiais galite atsibusti todėl, kad prieš miegą išgėrėte per daug skysčio ar valgėte sūrų maistą, ir po kelių valandų jau atrodysite normaliai, tačiau tai gali būti ir rimtos ligos simptomas.

Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjo Edmundo Štarolio, išvaizdos pokyčiai gali įspėti apie lėtinį inkstų nepakankamumą, kurį sukelia įvairios priežastys – inkstų akmenligė, lėtinis šlapimo susilaikymas dėl prostatos ligų ir kiti patologiniai procesai, dėl kurių palaipsniui pažeidžiama inkstų funkcija. Žmogus tampa blyškus, veidas įgauna netgi pilkšvą atspalvį, iš burnos, taip per odą, jai prakaituojant, sklinda specifinis šlapalo kvapas, kurį jaučia aplinkiniai. Pradeda tinti rankos, kojos, kulkšny, veidas, nes inkstai nesugeba iš organizmo pašalinti susikaupusių skysčių.

Panašūs požymiai atsiranda ir dėl šlapimo susilaikymo. „Kai šlapimo susilaikymas ūmus ir žmogus negali nusišlapinti, būna didelis skausmas ir jis pats bėga ieškoti pagalbos. Tačiau kai šlapimas kaupiasi po truputį, mes apčiuopiame šlapimo pūslę kaip perpildytą kamuolį, bet žmogus jokių simptomų nejaučia. Tai gali tęstis keletą savaičių ar net mėnesių, organizmas prieš šios būklės prisitaiko ir apie problemą išduoda tik minėti išvaizdos pokyčiai“, - pasakojo medikas.

Kita vertus, užtinusios akys ryte gali būti ne tik vienas iš pablogėjusios inkstų veiklos požymių, bet ir širdies, endokrininių ir ginekologinių problemų simptomas.

„Kojų tinimai dažniausiai atsiranda dėl širdies nepakankamumo, tačiau gali signalizuoti ir apie prostatos, šlapimo pūslės arba ginekologinių organų naviką, kuris užspaudžia limfagysles ir sutrikdo limfos drenažą iš apatinių galūnių. Tokiais atvejais dažniausiai būna patinusi tik viena koja. Kai būna patinusios abi kojos, dažniausiai galvojame ne apie inkstų, o širdies problemas. Tokiais atvejais neretai patinsta ir apatinė pilvo dalis. Bet kuriuo atveju, jei kuri nors kūno dalis ima tinti, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis bent jau nustatytų kryptį, kuria toliau reikia tirti“, - patarė urologas.

Dėl ligos stambėja pėdos, plaštakos, žandikaulis, nosis, lūpos

Pasak Santariškių klinikų gydytojos endokrinologės dr. Agnės Abraitienės, su endokrininėmis ligomis pirmiausiai susiję svorio pokyčiai. Žmonės skundžiasi, kad jie sveikai maitinasi, bando įvairias dietas, bet niekas nepadeda. Kaip sako patys žmonės, svoris auga nuo vandens.

Dėl skydliaukės hormonų trūkumo organizme kaupiasi skysčiai, todėl atsiranda tinimai. Pašnekovės teigimu, patinęs gali būti visas kūnas – vokai, veidas, kojos ir t. t., bet labiausiai jis pastebimas ryte, o dienos eigoje sumažėja. Jei skydliaukė hormonų gamina per daug, kai kuriais atvejais atsiranda vadinamasis išsprogusių akių sindromas: labai smarkiai patinsta vokai, akies obuolys išstumiamas į priekį.

„Taip pat yra tam tikrų retų endokrininių ligų, kurios sukelia labai specifinius išvaizdos pokyčius. Tai posmegeninės liaukos ligos, kai dėl šios liaukos gaminamo augimo hormono pertekliaus ima didėti pėdos, plaštakos, žandikaulis, nosis, lūpos, t. y. vystosi grubūs veido bruožai. Deja, ši liga dažnai nustatoma praėjus 5-10 metų nuo pirmųjų simptomų atsiradimo, kai jau pradeda vystytis įvairios komplikacijos. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos išvaizdos pokyčius. Taip pat yra tokių antinksčių ligų, dėl kurių atsiranda antinksčių hormonų perteklius, kuris lemia pilvinio tipo nutukimą: didėja arba platėja liemens sritis ir plonėja galūnės, atsiranda strijos, kurios nepriklauso nei nuo žmogaus amžiaus, nei nuo lyties, gali padidėti kūno plaukuotumas“, - pasakojo medikė.


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (78)