Ištakos siekia XIX amžių
Pasak Vilniaus universiteto Santariškių klinikos Širdies chirurgijos klinikos vadovo akademiko Vytauto Sirvydžio, susidomėjimas širdies ligomis ir jų moksliniai tyrinėjimai Vilniaus universitete prasidėjo XIX amžiaus pradžioje. Išliko tuometinių universiteto dėstytojų ir profesorių disertacijos apie širdies anginą, polipus, mėlynąją širdies ligą ir kt.
Caro valdžiai uždarius Vilniaus universitetą, medicinos profesūra tęsė darbą ligoninėse, veikė medicinos draugijos. Pirmoji širdies oeracija ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje buvo padaryta kaip tik tuo laikotarpiu. 1900 metais chirurgas G.Romas atvėrė 9 metų berniukui širdies maišelį, išleido apie širdį susikaupusius pūlius, taip išgelbėdamas vaiko gyvybę.
Modernios širdies chirurgijos era, V.Sirvydžio teigimu, prasidėjo po karo. 1953 metais VU profesorius Antanas Sučila pašalino sukalkėjusį širdies maišelį, nuo 1958 metų pradėjo daryti mitralinio ir aortos vožtuvų praplatinimo operacijas.
Tuo metu Lietuvos chirurgijos pažangos simbolis buvo ir profesorius Pranas Norkūnas. Jis VU įkūrė širdies kraujagyslių chirurgijos laboratoriją ir jai vadovavo, 1962 metais pareigas perdavė savo mokiniui A.Marcinkevičiui. Būtent A.Marcinkevičiaus laboratorijoje suburtas jaunų entuziastų - chirurgų, anesteziologų, kardiologų, hematologų, biochemikų būrys išvystė Lietuvoje šiuolaikinę širdies chirurgiją.
Palengvino kančias ir išgelbėjo gyvybę
1964 metais A.Marcinkevičius kartu su akademiku E.Mešalkinu iš Novosibirsko atliko pirmąsias atviras širdies operacijas, naudodami dirbtinės kraujo apytakos aparatą: buvo užsiūtas skilvelių pertvaros defektas, kitą dieną - prieširdžių pertvaros defektas.
Prof. A.Marcinkevičius dar gerai prisimena pirmąją atvirą širdies operaciją. Net pamena, kad tuomet kartu su kolega iš Novosibirsko operavo ligonę iš Trakų Aldoną Čiučiurkaitę, kuri sirgo įgimta širdies yda. “Dabar ji tikriausiai anūkus augina”, - svarsto profesorius. Iš tiesų moteris po operacijos ištekėjo, susilaukė dviejų vaikų, sėkmingai dirbo.
Prie kardiochirurgijos ištakų kartu su širdies chirurgais stovėjęs anesteziologas docentas Alis Baublys tikina, jog per 4 dešimtmečius kardiochirurgija padarė didžiulį šuolį. Pirmosios operacijos naudojant dirbtinę kraujotaką metu be medikų dirbo 4 technikai. Reikėjo steriziluoti medicinos priemones, kiekvienai operacijai iš anksto surinkti 10 donorų ir iš jų paimti šviežio kraujo.
Per 40 metų kardiochirurgai išgelbėjo tūkstančių žmonių gyvybę, pagerino gyvenimo kokybę.
A.Marcinkevičius iki šiol neužmiršo, kaip anksčiau vargdavo širdies ligų kamuojami ligoniai: vaikščiodavo sutinusiomis kojomis, išsipūtusiais nuo susikaupusio skysčio pilvais, o miegoti galėjo tik sėdomis. Jų kančios baigėsi pradėjus daryti naujas širdies operacijas.
Padarė milžinišką šuolį
A.Marcinkevičius akcentuoja, kad pasiekimai šioje medicinos srityje priklausė ne vien nuo kardiochirurgų pastangų ir meistriškumo. Kardiochirurgijoje kiekviena operacija yra specialistų komandos, kurioje, be chirurgo, svarbus vaidmuo tenka anesteziologams, hematologams, biochemikams, kitų sričių medikams, darbo rezultatas.
Žinomas Lietuvos kardiochirurgas, VU profesorius Giedrius Uždavinys įsitikinęs, kad Lietuvos kardiochirurgijos sėkmę didele dalimi lėmė A.Marcinkevičiaus sugebėjimas atpažinti jaunus specialistus, labiausiai norinčius dirbti ir galinčius šiai specialybei duoti daugiausiai. Visos naujausios ir sudėtingiausios operacijos Lietuvoje buvo pradėtos daryti dar dirbant A.Marcinkevičiui.
Šiandien vienam milijonui gyventojų Lietuvoje tenka 650 širdies operacijų. Mes po didžiųjų Europos valstybių pagal šį rodiklį esame antroje vietoje, mus lenkia tik Čekija. Lietuvoje atliekamos visos širdies operacijos, kokios atliekamos pasaulyje, sėkmingai operuojami ir kūdikiai, naudojama moderni įranga, vienkartinės medicinos priemonės, vaistai.
Praėjusią savaitę Kinijoje vykusiame pasauliniame širdies ir krūtinės ląstos chirurgų draugijos suvažiavime V.Sirvydis metams buvo išrinktas vienos įtakingiausių pasaulyje draugijos prezidentu.
Kitais metais šis suvažiavimas, kuriame dalyvaus per 1,5 tūkst. garsiausių pasaulio kardiochirurgų, vyks Vilniuje, o tai rodo mūsų šalies, kaip širdies chirurgijos mokslo židinio, pripažinimą. Dėl teisės surengti suvažiavimą Vilnius rungėsi su Maskva, Sankt Peterburgu ir Miunchenu.
Sureguliuotas finansavimas
G.Uždavinys džiaugiasi, kad pagaliau pavyko sureguliuoti širdies operacijų finansavimą. Todėl širdies operacijas šiandien gydytojai gali padaryti visiems ligoniams, kuriems tai gyvybiškai svarbu. VU Širdies chirurgijos centre per metus padaroma iki 1,5 tūkst. operacijų.
Vis dėlto kai kurių operacijų ligoniams tenka palaukti nuo kelių mėnesių iki pusmečio. Pavyzdžiui, VU Širdies chirurgijos klinikoje šiuo metu eilėje koronarų šuntavimo operacijos reikia laukti iki pusmečio, yra kelių mėnesių eilė vožtuvų pakeitimo operacijoms. Širdies persodinimo laukia 17 pacientų.
Šioms operacijoms skirta pakankamai lėšų, tačiau trūksta donorų. “Kitų operacijų eiles lemia paslaugų kvotos. Mes galėtume per metus padaryti iki 2 tūkst. operacijų, tada ir eilių nebeliktų. Tačiau mums ligonių kasos moka tik už 1,5 tūkstančio”, - apgailestauja G.Uždavinys. Kardiochirurgai žada nenuleisti rankų ir kovoti, kad kitais metais kvotos būtų padidintos 500 širdies operacijų.
Neatsilieka ir Kaunas
Kaune pirmoji atvira širdies operacija su dirbtine kraujo apytaka taip pat buvo atlikta prieš 40 metų. Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos vadovas profesorius Rimantas Benetis čia dirba nuo 1984 metų, o pirmąją širdies operaciją padarė 1985 metais.
R.Benetis sako, kad pastaraisiais metais čia atliekama arti tūkstančio didelių širdies operacijų kasmet, o bendras širdies operacijų skaičius šiais metais turėtų pasiekti 2 tūkstančius. Kasdien Klinikoje atliekamos 5 didelės operacijos ir antra tiek mažesnių. Šiokios tokios eilės yra, bet tai padeda geriau planuoti operacijų grafiką. Ligonis čia reikiamą pagalbą gauna ne vėliau kaip per mėnesį laiko.
R.Benetis pasigenda rimtos duomenų bazės apie mūsų šalyje atliekamas kardiochirurgines operacijas. Jis atkreipia dėmesį į kadrų nutekėjimą užsienin. Per metus Klinika prarado 8 ypač kvalifikuotas slaugytojas.
Kita problema - pernelyg maži operacijų įkainiai, nuo realių išlaidų atsiliekantys 30 - 40 proc. “Mūsų klinikoje operuojami ypatingai sunkūs ligoniai. Daug kainuoja ne tik pati operacija, bet ir pooperacinis gydymas. Jei tik būtų normalus finansavimas, kitas problemas būtų galima susitvarkyti”, - aiškina Klinikos vadovas.
Klaipėda švenčia dešimtmetį
Pasak Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vadovo Gedimino Kundroto, nuo pirmosios širdies operacijos, atliktos šioje gydymo įstaigoje, prabėgo jau 10 metų. Jų skaičius kasmet augo ir 2003 metais širdies operacijų naudojant dirbtinę kraujo apytaką buvo padaryta 350.
G.Kundroto teigimu, šiame centre išoperuojami visi Klaipėdos miesto ir apskrities ligoniai, kuriems reikia šios pagalbos. Ligoninė pajėgi padaryti iki 500 operacijų, tad galėtų operuoti ir kitų apskričių ligonius, jei būtų toks poreikis ir jai už šias operacijas apmokėtų ligonių kasos.
Jūrininkų ligoninėje plėtojama suaugusiųjų kardiochirugija, nepersodinamos širdys, neoperuojami vaikai. “Mano įsitikinimu, nereikia mėtytis. Profesionalumą ir aukštą paslaugų kokybę užtikrina tik didelis operacijų srautas, o šių operacijų poreikis nėra toks didelis, todėl mes jų ir nedarome”, - aiškina G.Kundrotas.
