Ligoninių petvarka: kas mūsų laukia?

Konstitucinis teismas, reaguodamas į kelių Seimo narių kreipimąsi, tarp kurių yra ir sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, turės išaiškinti, ar ligonių restruktūrizacija, dėl kurios kai kurioms rajoninėms ligoninėms gresia išnykimas, buvo pradėta teisėtai.

Kas laukia mūsų sveikatos apsaugos sistemos, jei teismas į šį užklausimą atsakytų teigiamai?

Konstitucinis teismas sprendžia, ar rajoninės ligoninės nebuvo nuskriaustos

Konstitucinis teismas imasi nagrinėti bylą pagal Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Vyriausybės 2009 m. nutarimas „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.

Į teismą kreipėsi Seimo narių grupė, kuriai atstovauja dabartinis sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis, Dangutė Mikutienė, Valentinas Mazuronis. Seimo nariai savo pareiškimą argumentavo tuo, kad gydymo įstaigų restruktūrizavimo programoje rajonines ligonines suskirsčius į tris grupes, vienoms buvo suteiktos privilegijos, o kitos diskriminuojamos – iš jų atimama teisė gauti apmokėjimą už tam tikras paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Dėl to gali atsirasti konkurencijos tarp rajoninių ligoninių skirtumų, nes tos įstaigos, kurių reanimacijos, chirurgijos, akušerijos ir ginekologijos paslaugos bus nebeapmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bus priverstos šią rinkos dalį užleisti kitoms sveikatos priežiūros įstaigoms. Be to, kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos, net ir turėdamos licencijas atitinkamai veiklai bei galiojančias sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, praranda teisę gauti apmokėjimą už tam tikras suteiktas paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Pabrėžiama, kad restruktūrizavus sveikatos priežiūros paslaugas bus dirbtinai apribotas kai kurių paslaugų prieinamumas gyventojams, o reanimacijos paslaugas siejant tik su stacionarinių antro lygio chirurgijos bei akušerijos paslaugomis gali kilti grėsmė pacientų gyvybei. Taip pat teigiama, kad buvo pažeista nutarimų priėmimo ir įsigaliojimo tvarka –ginčijamas Vyriausybės nutarimas priimtas neparengus ir nepatvirtinus Vyriausybės programoje numatyto tolesnės sveikatos apsaugos sistemos plėtros 2008–2012 m. strateginio plano bei anksčiau nei numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėse; be to, svarstant ir priimant Vyriausybės nutarimo projektą nebuvo atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.

Vietoj žadėtų sutaupytų milijonų – skolos?

Kaip DELFI aiškino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, Vyriausybės nutarimas buvo apskųstas todėl, kad ligoninių pertvarka turėjo būti vykdoma įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu, tačiau pirmiausiai buvo išleistas Vyriausybės nutarimas ir tik po kelių mėnesių pradėta skaičiuoti pacientų srautus, kuriais šis nutarimas būtų pagrįstas.

„Didelio proto nereikia iš trijų įstaigų padaryti vieną ir sakyti, kad buvo sutaupyta pinigų, tačiau, mano nuomone, buvo pažeisti šalyje galiojantys įstatymai. Pirmiausiai reikia priimti įstatymą ir tuomet turi sekti poįstatyminiai aktai, o šiuo atveju viskas buvo daroma atbulai – įstatymas buvo pasiūlytas jau po nutarimo. Beje, jau visiškai akivaizdu, kad nors buvęs ministras buvo deklaravęs, kad tokiais veiksmais sutaupysime 390 mln. Lt, atvirkščiai, visos įstaigos krenta į finansinę duobę. Kur tuomet tie milijonai?

Kitas pavyzdys – neseniai buvome Vaikų ligoninėje, kuri buvo prijungta prie Santariškių klinikų. Buvo planuojama, kad 20 kartų sumažės tyrimų skaičius, tačiau iš tiesų tyrimų nesumažėjo ir net išaugo jų kaštai. Aš asmeniškai nepalaikiau sprendimo sujungti šias ligonines. Mano manymu, Vaikų ligoninė turi būti atskiras juridinis vienetas, kaip yra kitose pasaulio šalyse, todėl jos administracija dabar kelia visai pagrįstą klausimą dėl atsijungimo, nes tai buvo padaryta prievarta“, - svarstė parlamentarė.

Opozicija: tarp ministro pažadų ir galimybių – praraja

Tuo tarpu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas, nors teigė pritariantis ne vienai sveikatos apsaugos ministro idėjai, dabartinę situaciją laiko bloga – ji rodo, jog Lietuvoje nėra tęstinumo.

„Atėjęs vienas ar kitas ministras fantazuoja, nutraukia darbus, kuriuos vykdė net kelios Vyriausybės ir įneša sumaištį. Pirmasis sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapas buvo pasiūlytas buvusio ministro socialdemokrato Juozo Oleko. Jį patvirtino Vyriausybė, kuriai vadovavo socialdemokratas Algirdas Brazauskas. Antras restruktūrizavimo etapas taip pat buvo patvirtintas kairiųjų Vyriausybės. Trečią etapą, kaip tęstinį, patvirtino Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. Vytenis Andriukaitis, ne paslaptis, labai gerai įvaldęs kreipimųsi į Konstitucinį teismą techniką. Teismas užverstas jo prašymais. Pavyzdžiui, buvo kreiptasi dėl pacientų įmokų teisėtumo. Konstitucinis teismas nustatė, kad jos yra teisėtos, žmogus gali prisidėti, tačiau išaiškino, kad draudimas, pradėjus draustis, turėtų įsigalioti iš karto, o ne po trijų mėnesių. Taip pat teismas įvardino daug kitų naudingų dalykų – tarkime, kad būtinoji pagalba visiems turi būti apmokama tik iš biudžeto lėšų.

Šį sprendimą Vyriausybė turėjo įgyvendinti kuo skubiau, bent jau jis turėjo atsispindėti 2014 m. biudžete. Deja, biudžeto projekte nėra numatyta jokių priemonių, kuriomis būtų įgyvendinamas Konstitucinio teismo sprendimas. Tai reiškia, kad Sveikatos apsaugos ministerija pati neįgyvendina Konstitucinio teismo sprendimo. Kaip jie patys sako, sprendimo įgyvendinamas gali būti atidėtas iki 2016 m. Jeigu dabar būtų pripažinta, kad Vyriausybės nutarimas dėl įstaigų apjungimo yra neteisėtas, aišku, jokių kompensacijų ligoninės negali tikėtis, kadangi Konstitucinio teismo sprendimas nevykdomas atgaline tvarka, tačiau Vyriausybė turės nedelsiant imtis priemonių teikti įstatymo pataisas, kuriomis įstaigų sujungimas būtų įteisintas. Jei dabartinė Vyriausybė manys, kad restruktūrizaciją apskritai reikia stabdyti, tolesnė veikla šia kryptimi bus stabdoma“, - aiškino opozicijos atstovas.

Jis taip pat pakomentavo Seimo sveikatos reikalų komiteto apsilankymą Vaikų ligoninėje. A. Matulas taip pat paminėjo, kad ši labai nori atsiskirti nuo Santariškių klinikų.

„Kaip pajuokavo ligoninės direktorius – „leiskite bent man pačiam skelbti viešuosius pirkimus, kodėl tai turi daryti Santariškių klinikų atstovai“. Juokas juokais, bet įstaigos iš tiesų nori būti savarankiškos, nuo nieko nepriklausyti. Tai gerai ar blogai – tegu sprendžia visuomenė. Mano manymu, jei vienoje teritorijoje yra keli pastatai, gal geriau, kad jie būtų valdomi vienos struktūros, apjungiant ir ūkio dalis, ir viešuosius pirkimus, ir laboratoriją. Tuo tarpu V. Andriukaitis yra ir viešai pasakęs, kad trečiojo restruktūrizacijos etapo laikas baigėsi ir neketinama jo pratęsti.

Ministras žada siųsti kažkokias komandas, kurti klasterius, atgaivinti reanimacijas mažose ligoninėse, kur neliko nei pacientų, nei medikų. Tačiau ministro politinės kalbos ir planuojamas kitų metų biudžetas, kuriame nenumatyta nieko panašaus, ką žada ministras, yra du skirtingi dalykai. Taigi pažadų yra labai daug, esą viskas bus nemokama, bet tam pinigų nėra. Taigi niekas ir nesikeis. Juolab kad per pirmą šių metų pusmetį visos įstaigos įlindo į skolas, kadangi apmokėjimo už paslaugas balas yra mažesnis nei pernai, nors krizė ir baigėsi. Kitų metų biudžete taip pat nenumatyta jokių sisteminių dalykų, kurie pagerintų sveikatos paslaugų kokybę ar, pavyzdžiui, nukreiptų gydytojus dirbti į kaimą, ką ministras žada. Todėl aš pats, sekdamas ministro pavyzdžiu, rengiu kreipimąsi į Konstitucinį teismą, ar neturėtų būti atstatytas apmokėjimo už paslaugas balas, kuris dabar siekia 0,89 ct, iki 1 Lt. Finansinių galimybių, mano manymu, yra“, - teigė pašnekovas.

V. Andriukaitis: kai kurie įstatymai nevykdomi nuo pat jų priėmimo

Pats V. Andriukaitis tikisi, kad ši Konstitucinio teismo byla taps gera proga pagilinti tam tikras Konstitucijos nuostatas. „Jau pavasarį teismas pasisakė, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema turi egzistuoti kaip institucijų sistema, ji turi apimti visą Lietuvos teritoriją bei turi būti nustatyti tų įstaigų išsidėstymo standartai ir kriterijai. Taigi dabar teismas turi pasisakyti, kaip valstybei elgtis, jeigu ji nori pertvarkyti ligoninių, poliklinikų tinklą“, - teigė politikas.

Pasak jo, pertvarkos vykdymo etapuose nebuvo atlikti reikalingi skaičiavimai, nebuvo vertinta visuma, įstaigų tinklo išsidėstymo specifika, kur bei kokio profilio paslaugų labiau reikia ir pan. Taip pat nesivadovauta net keliais šalies įstatymais, kurie imperatyviai nurodo Vyriausybei patvirtinti įstaigų išsidėstymo ir pačių įstaigų minimaliuosius standartus: kas turi būti ligoninėse, kas turi būti poliklinikose, koks tinklas yra optimalus, kaip atsižvelgiama į demografinius rajonų pokyčius, kur kokie profiliai turėtų labiau koncentruotis ir pan. Esą dalis įstatymų straipsnių nebuvo vykdomi nuo pat jų priėmimo – 1994 m., o studijos buvo daromos iš lubų – tik tarnybiniam naudojimui.

„Kaip tik turėjome posėdį su visais vyriausiaisiais šalies specialistais – nagrinėjome lovų skaičių įvairiose medicinos srityse, kaip vaizdas išsidėsto pagal rajonus, kiek kokių specialistų juose dirba, kur yra netolygumų, nesklandumų. Toks darbas turėjo būti daromas ir anksčiau, tačiau viskas buvo palikta keistai savieigai. Todėl dabar matome didžiulius netolygumus. Vieni rajonai palikti be vienokios pagalbos, kiti – be kitokios. Tuo tarpu kritikuojančios opozicijos labai paprašyčiau atsiųsti kompetetingus specialistus, su kuriais galėtume kompetetingai aptarti problemas. Juk ministerijos posėdžiai yra vieši. Kai aš buvau opozicijoje, nekaltinau tuščiai, o skaičiavau, rašiau pagrindimus, kreipimusis į Konstitucinį teismą, įrodinėjau, kokie sprendimai gali prieštarauti Konstitucijai. Štai, pavyzdžiui, įrodžiau, kad dėl medikų atostogų sumažinimo ir darbo laiko trukmės pailginimo buvome teisūs. Ir teismas įrodė, kad staiga reikia atrasti papildomai 12 mln. Lt, kurie nebuvo planuoti. Taigi ar aš realiai dirbau ar liežuviu pliauškiau? Jeigu jie nori dirbti realiai, aš juos ir kviečiu realiam, dalykiškam pokalbiui. Tačiau nuo kalno kaltinti, kad jūs kaltas, nes mes valgyti norime – kas čia per kritika?

V. Andriukaičio teigimu, sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimas po truputį didinamas, jau paskelbtas projektas, kad didės apmokėjimo už gydymo paslaugas balas iki 0,93. Šiemet įstaigoms papildomai pinigų buvo skirta iš rezervo fondo. „Jei opozicija gali pasiūlyti daugiau pinigų, su mielu noru juos priimsime, tačiau pertvarkas reikia daryti esamų finansinių išteklių akivaizdoje. Akivaizdu, kad reikia vadybos sistemos, klasterių sistemos, inovacijų, derinti pirminį, antrinį ir tretinį lygį, išlyginti lovų apkrovimo rodiklius, nuosekliau tinkle išdėstyti specialistus. Ar visa tai reikalauja papildomų finansų? Tik sveiko proto ir išmanymo“, - tikino ministras.