Pernai ligoninės kraują ir jo komponentus irgi pirko konkurso būdu, tačiau už Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą fiksuotą kainą, kurios tiekėjai negalėjo mažinti. Dabar ministerija nustatė tik maksimalią aukščiausią kainą, bet kraujo centrams paliko galimybę ją mažinti.
Kraujo tiekėjai svarsto, kad sumažinti kraujo ir jo komponentų kainą galima tik kokybės sąskaitą. Tad, pasak jų, jeigu ligoninės išloš, tai pacientai praloš.
Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Albinas Ivonaitis mano kitaip. Jo tikinimu, kriterijai kraujo kokybei nebus nuleisti.
„Sveikatos apsaugos ministerija, matyt, žino, kad kraujo centrai turi galimybių mažinti ligoninėms parduodamo kraujo ir jo komponentų kainą savo pelno sąskaita“, – kalbėjo jis.
Praėjusiais metais šalyje smarkiai krito donorų kraujo poreikis, nes ligoninės, taupydamos savo lėšas, jo pirko maždaug 20–30 procentų mažiau. Iki 2010-ųjų ligoninės kraujo įsigijimo išlaidas padengdavo ligonių kasos.
A.Ivonaitis sakė, kad pernai, palyginti su ankstesniais metais, įstaiga kraujo įsigijo 25 procentais mažiau. Jis tikino, kad dėl to ligoniai nenukentėjo. Esą tiesiog buvo sprendžiama, ar ligoniui iš tiesų būtinas donorų kraujas ar jo komponentai, be to, sugriežtinta kontrolė.
„Ligoninė nepatyrė finansinio nuostolio, kad kraują teko pirktis pačiai. Išlaidas padengė padidinti tam tikrų paslaugų įkainiai“, – paaiškino A.Ivonaitis.
Konkurso laukia su nerimu
Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo, kuris dabar aprūpina krauju Panevėžio ir visos apskrities gydymo įstaigas, vadovė Rita Vaitkienė neslėpė, kad jai neramu, jog konkurencija kraujo centrus gali priversti mažinti kraujo kainą jo kokybės sąskaita. Jai apskritai nepriimtina, kad kraujas prilygintas vartojimo prekei.
„Kraujo ir jo komponentų kainą galima sumažinti jų gamybai naudojant pigesnes medžiagas. Tarkime, pigesnius reagentus, bet tada nukentės tyrimų kokybė. Kraujo centrai – ne kaliošų fabrikai. Jeigu iš prastesnių medžiagų pagaminti kaliošai greičiau suplyš, nieko baisaus, bet siūlyti ligoniams prastesnės kokybės kraują – jau visai kas kita“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak jos, į galutinę kraujo ir jo komponentų kainą įeina ne tik gamybos sąnaudos, bet ir įstaigos išlaikymo, darbuotojų atlyginimų išlaidos.
Panevėžio kraujo centras pernai kraujo pardavė maždaug 20 procentų mažiau nei 2009 metais.
R.Vaitkienė sakė, kad kraujo netrūksta, tačiau nemokami donorai visada laukiami.
Garbės donorų vardo lengviau nedalins
Praėjusių metų pabaigoje buvo atmestas Kraujo donorystės įstatymo pakeitimo projektas – buvo siūloma keisti šiuo metu galiojančią garbės donoro vardo suteikimo tvarką.
Siūlomomis pataisomis buvo numatoma garbės donoro vardą suteikti visiems kraujo donorams, davusiems nemokamai ne mažiau kaip 40 kartų kraujo ar 200 kartų – plazmos, neatsižvelgiant į tai, kada duotas kraujas.
Kraujo donorai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti garbės donoro vardą, o jį gavę – pretenduoti į valstybinę pensiją. Garbės donoro vardas suteikiamas asmeniui, ne mažiau kaip 40 kartų nemokamai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvavusiam nemokamos donorystės veikloje.
Nemokami kraujo ar plazmos davimai garbės donoro vardui gauti skaičiuojami nuo Kraujo donorystės įstatymo įsigaliojimo dienos – 1997 m. sausio 1-osios. Laikoma, kad iki tol buvusi donorystė buvo atlygintina.
