aA
Nekreipiate dėmesio į sąnarių maudimą? Manote, tai tik paprasta jų reakcija į orų permainas. Medikai įspėja – taip gali prasidėti liga, darbingą, pačiame jėgų žydėjime esantį žmogų per trumpą laiką paversti visiškai neįgaliu, nuo valstybės malonės priklausančiu ligoniu.
Liga, prasidedanti paprastu sąnarių maudimu, per trumpą laiką gali paversti visiškai neįgaliu
© Shutterstock nuotr.

Iš skausmo negalėjo paeiti – to nepatyręs nesupras

Judėjimo atramos organų ligos – vis dar viena dažniausių negalią lemiančių priežasčių Europoje. Ja serga 100 mln. europiečių, tiek būtų kartu sudėjus Belgijos, Vokietijos ir Austrijos gyventojus. Tyrimai rodo, kad dėl kaulų-raumenų susirgimų, palyginti su kitomis ligomis, praleidžiama daugiausia darbo dienų. Dėl jų tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje išrašoma net iki 49 proc. nedarbingumo pažymų. Specialistų skaičiavimais, blogas sveikatos priežiūros prieinamumas pacientams su kaulų-raumenų sistemos pažeidimais Lietuvai kasmet kainuoja iki 1,8 mlrd. litų.

Kauno žmonių, sergančių artritu, bendrijos pirmininkei Aldonai Palionienei dėl artrito protezuoti net du sąnariai.

„Tai susirgimas, kuris paliečia kremzlinį audinį, todėl nereikia numoti ranka į pirmuosius simptomus, kai pradeda mausti sąnarius. Verta iš karto pasikonsultuoti su gydytoju, ar neprasideda artritas. Klaidinga manyti, kad vieną dieną pagulėsite ir viskas praeis. Kai liga įsibėgėja, tiesiog nemoku apsakyti, koks tai varginantis skausmas – pastovus, geliantis. Jei tai kelio ar klubo sąnarys, skauda taip, kad negali tvirto žingsnio žengti. Vieniems skauda dienos metu, kai juda, kitiems skausmai prasideda naktį ir jie negali miegoti. Bet kuriuo atveju gyvenimas be vaistų nuo skausmo gyvenimas neįsivaizduojamas. Anksčiau ir efektyvių vaistų nebūdavo, todėl, kai man gydytoja išrašydavo, juos taupydavau – vieną tabletę padalindavau trims dienoms. Pagaliau kilogramais vaistų juk nevartosi. Skausmai labiausiai paūmėdavo esant drėgniems, lietingiems orams. Gal jūs juoksitės, bet ir Mėnulio fazė turėdavo reikšmės. Per pilnatį skaudėdavo labiau.

Dėl klubo sąnario artrito, kuris išsivystė po traumos, viena mano koja buvo sutrumpėjusi net 4 cm, todėl vaikščiojau persikreipusi, pradėjo skaudėti ir stuburą. Kai ryte atsikeldavau, pirmiausiai apramstydavau visas buto sienas, nes negalėdavau pati paeiti. Taip pat ilgiau pasėdėjusi, kad galėčiau eiti, iš pradžių turėdavau pastovėti. Gyvenimo kokybė buvo baisi.Tuo metu Lietuvoje dar nebuvo prieinami endoprotezai. Gydytojas man pasiūlė jį įsigyti Amerikoje, jeigu turiu ten giminių, tačiau aš jį galėjau nusipirkti tik tuomet, kai juos pradėta vežti iš Vokietijos. Kad jį turėčiau, teko skolintis dolerių. Nuo to laiko praėjo daugiau nei 10 metų, bet iki šiol jis puikiai laikosi. Prieš keletą metų teko dėti dar vieną endoprotezą, kurį jau kompensavo ligonių kasos. Po šios operacijos mano eisena išsilyginusi, aš galiu vaikščioti, vairuoju“, - pasakojo pašnekovė.

Pastaruoju metu dažniausiai dėl artrito kenčia kelių sąnariai ir klubai. Esant pažeidimams, juose, ribojamas žmogaus judėjimas, jis gali paeiti tik su ramentais arba gali tapti visai prikaustytas prie lovos. Reumatoidiniai artritai taip pat dažnai deformuoja rankų plaštakas, išsukinėja pirštus, todėl ranka tampa praktiškai nefunkcionali. Nors artritas laikomas pagyvenusių žmonių liga, pasak A. Palionienės, į bendriją ateina vis jaunesnių žmonių. Tiesa, jiems daugiau šansų gauti modernių, biologinių vaistų, galinčių gerokai pristabdyti ligos vystymąsi. Tai brangūs vaistai, kurių dauguma žmonių patys negalėtų įsigyti. Tam tikrais atvejais ir vaistai nebegali padėti – tuomet prireikia mikrochirurginės operacijos.

„Anksčiau tai nebuvo toks masinis susirgimas, todėl ir gydytojai nelabai ką galėjo patarti. Dabar lengvesne ar sunkesne forma serga, ko gera, kas trečias žmogus ir jau galima rasti daugybę patarimų, kaip padėti sau pačiam. Žmonės bando įvairiausius būdus – purvo voneles, parafiną, šildymus ir pan., tačiau kas padeda vienam, gali pakenkti kitam, todėl reikia būti atsargiems. Net šildymas ne visais atvejais padeda. Man karštas purvas greičiausiai tik pagreitino uždegiminį procesą. Sergant sąnarių ligomis labai svarbi sveika mityba – kuo daugiau daržovių, mažai gyvulinių riebalų. Aš pati mėsą valgau, bet retai ir visiškai išėmusi iš raciono kiaulieną kaip labai riebią mėsą. Taip pat sąnariams labai kenkia antsvoris, kadangi labai padidėja apkrova“, - aiškino pašnekovė.

Invalidizuojančias sąnarių ligas išprovokuoja paprasčiausia infekcija

Pasak Reumatologijos centro direktorės, Reumatologijos skyriaus vedėjos gydytojos reumatologės prof. Irenos Butrimienės, pirmiausiai reikia pažymėti, kad reumatinių ligų yra apie 200. Jų priežastys skirtingos. Didžiausia ligų grupė susijusi su amžiumi ir neišvengiamais sąnarių nusidėvėjimo procesais. Kita ligų grupė – autoimuniniai artritai – nesirenka amžiaus. Moteris šios ligos gali užklupti dėl hormonų pokyčių – po gimdymo ar prasidėjus menopauzei.

„Taigi autoimuninės ligos, t. y. sisteminės jungiamojo audinio ligos ir autoimuniniai artritai, visiškai nesusijusios su amžiumi. Dažniausiai jos sąlygojamos genetikos, mikroorganizmų (tiek virusų, tiek bakterijų) bei aplinkos sąlygų. Tai reiškia, kad bet kokia infekcinė liga gali išprovokuoti artritą, ypač jeigu yra tam palanki organizmo sandara ir genetinis polinkis. Vieną artritų grupę dažniausiai sukelia šlapimo ir lytinių takų ligos. Šiuo atveju pavojingiausios chlamidijos, mikoplazmos. Aplinkos veiksniams priskiriamas didėjantis aplinkos užterštumas ir saulė, kurios spinduliuotė silpnose organizmo vietose sukelia mutacijas. Pavyzdžiui, visiškai negalima būti saulėje sergant sistemine raudonąjavilklige. Taip pat nustatytas, kad artritus labai provokuoja rūkymas. Rūkaliams autoimuniniai artritai atsiranda daug dažniau, sunkiau juos gydyti, nes vaistai veikia daug prasčiau“, - aiškino medikė.

Kaip pasakojo pašnekovė, susirgus, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, sąnaryje užsisuka virtinė įvairių uždegiminių procesų. Ima kauptis skystis, storėja membrana, todėl sustorėja ir pats sąnarys. Negydant uždegiminiai audiniai plečiasi, šliaužia ant kaulų, kremzlių ir graužia jas kaip vėžys, kol galiausiai kaulinė struktūra visiškai suyra. Greičiausiai uždegimas progresuoja pirmaisiais ligos metais – padaryta žala audiniams prilygsta vėlesnio dešimtmečio pokyčiams, todėl labai svarbu greitai ir teisingai diagnozuoti ir labai agresyviai gydyti. I. Butrimienės teigimu, anksčiau retas kuris iš tokių pacientų per 10 metų netapdavo neįgalus. Mat būdavo stengiamasi gydyti labai švelniai, tik nuskausminančiomis ar sanatorinėmis priemonėmis, vengiant labai agresyvių vaistų, nes jie turi pašalinį poveikį. Taip „tausojant“ organizmą iš tiesų būdavo padaroma didžiulė žala – įvykdavo negrįžtami pokyčiai. Todėl dabar reumatologijoje įsigaliojusi sąvoka „galimybių langas“. Tai trumpas laiko tarpas, per kurį gydytojas privalo panaudoti visas įmanomas galimybes, kad išgelbėtų žmogų nuo neįgalumo. Todėl dabar statistika nėra tokia fatališka.

Vis dėlto judėjimo atramos organų ligos – vis dar viena dažniausių negalią lemiančių priežasčių Europoje. Ja serga 100 mln. europiečių, tiek būtų kartu sudėjus Belgijos, Vokietijos ir Austrijos gyventojus. Tyrimai rodo, kad dėl kaulų-raumenų susirgimų, palyginti su kitomis ligomis, praleidžiama daugiausia darbo dienų. Dėl jų tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje išrašoma net iki 49 proc. nedarbingumo pažymų. Specialistų skaičiavimais, blogas sveikatos priežiūros prieinamumas pacientams su kaulų-raumenų sistemos pažeidimais Lietuvai kasmet kainuoja iki 1,8 mlrd. litų.

Liga, prasidedanti paprastu sąnarių maudimu, per trumpą laiką gali paversti visiškai neįgaliu
© DELFI / Tomas Vinickas

Ką patiria žmogus, negalinti nulaikyti kavos puodelio

Nors jau yra efektyvių vaistų, gelbėjančių artritais sergančius žmones nuo neįgalumo, deja, Lietuvoje gauti modernų biologinį gydymą pacientams yra ribotos.

„Skirti šiuos vaistus galimybė yra, tačiau pirmiausiai vaistų poreikis yra kur kas didesnis nei jų turime. Antra, medikamentų prieinamumo principai Lietuvoje labai sustabarėję ir nelankstūs. Perkamas tik pigiausias vaistas, o pacientai yra labai skirtingi. Daugumai užtenka pigiausio (pigiausias tai dar nereiškia, kad jis blogiausias) vaisto, bet ką daryti tiems, kuriems vienintelis perkamas vaistas nepadeda? Jie gali gauti gydymą tik jeigu lieka šių vaistų nuo kito paciento, kuriam jis kažkada buvo paskirtas. Taigi medikai, užuot dirbę savo darbą, priversti medžioti, iš kur gauti atliekamų vaistų, kad galėtų juos skirti savo pacientui. Individualizuoto gydymo galimybės labai ribotos. Beje, reikalingas vaistas gali būti brangesnis visiškai simboliškai, tačiau kadangi politika tokia, kad jis iš esmės naujiems pacientams gydyti neperkamas, daug pacientų lieka už borto.

Įsivaizduokite, kaip jaučiasi moteris, kuri po gimdymo dėl artrito negali pati prižiūrėti savo kūdikio. Šių moterų nerimas veikia santykius su vyru, dėl to jos dažnai netenka ir partnerio, žodžiu, visas gyvenimas sugriūna. Nuolatinis skausmas labai veikia žmogaus psichiką. Kai tu rytais porą valandų negali išsijudinti, net puodelio rankoje neišlaikai, natūralu, kad esi jautiesi viskuo nusivylęs. Kai toks žmogus pradeda gauti modernų gydymą, jis pasikeičia neatpažįstamai. Jam grįžta gyvenimo džiaugsmas. Tačiau jei žmogus negauna adekvataus gydymo, ateina laikas, kai jis nebegali dirbti. Pavyzdžiui, reumatoidinis artritas dažniausiai pažeidžia rankas, o rankomis dirba daugybė žmonių. Dėl ligos jie nebegali atlikti paprasčiausių darbų, tačiau stengdamiesi neprarasti darbo jie vis tiek bando dirbti, sėdi viršvalandžius, užuot tą laiką praleidę su šeima, pervargsta, galiausiai vis tiek neatlaiko konkurencijos darbo rinkoje ir priversti išeiti. Tuomet jie dar labiau palūžta dvasiškai ir pasineria į depresiją. Žmonės tampa neįgalūs ir priversti gyventi iš pašalpų, kurias jiems mokame iš savo kišenių, nors patys apie tai niekada negalvotų, jei galėtų išsaugoti galimybę dirbti. Taigi, taip taupydami mes tik didiname neįgalių žmonių armiją“, - svarstė I. Butrimienė.

Pasak jos, autoimuniniais artritais serga tik apie 2 proc. populiacijos. Taigi šių pacientų tikrai nėra labai daug, bet liga jiems padaro tokią žalą, kad valstybei tai didžiulė finansinė našta. Todėl labai svarbu, kad tiek šeimos gydytojai, tiek patys pacientai kuo greičiau atpažintų simptomus ir gautų specialisto konsultaciją. Sergant minėtais artritais, blogiausia būna ne pajudėjus, o kaip tik po poilsio. Labiausiai sąnarius skauda rytais, juos lydi sustingimas, kai žmogus net nepaeina, bendri uždegimo požymiai (pavyzdžiui, karščiavimas), sąnariai taip pat gali sutinti. Tokia būklė tęsiasi savaites ir mėnesius.

Kaip išsaugoti sveikus sąnarius

Ligos, susijusios su sąnarių nusidėvėjimu, kaip jau buvo minėta,daugumoje atvejų neišvengiamos. Kada jos pasireikš, didele dalimi priklauso nuo genetikos ir jungiamojo audinio struktūros. Greičiau jas išprovokuoja nejudrus, statiškas gyvenimo būdas, sąnarių neadekvatus apkrovimas dėl antsvorio.. Įtakos turi ir imuninė žmogaus sistema, juo dažniau jis serga sąnarių uždegimais,, tuo greičiau sąnariuose vyksta degeneraciniai procesai.

Neteisingai sportuodami taip pat pernelyg apkrauname ir traumuojame savo sąnarius, todėl būtina pasirinkti adekvatų krūvį.

„Žmonės, nors ir žinodami, kad turi problemų su sąnariais, bėgioja maratonus, sunkumus nešioja, į kalnus kopia. Jei jau nustatyta osteoartrozė turėtume vengti tokių „ekstremalių“ treniruočių. Šios ligos iš tiesų turi tendenciją jaunėti, nors, aišku, egzistuoja proporcija – kuo žmogus vyresnis, tuo rizika didesnė. Pagrindinė prevencija kuo ilgiau išsaugoti sąnarius sveikus – teisingas judėjimas. Tai reiškia, kad turi būti daromos mankštos, kurių metu išjudinami sąnariai. Tai nėra darbas darže susilenkus arba nuolatinis vienos grupės judesių kartojimas. Taip pat reikia žinoti, kad nors bėgimas treniruoja širdies ir kraujagyslių sistemą, jis neretai labai apkrauna kojų sąnarius, geriau rinktis mankštinimasi. Sąnariams mankšta yra būtina, tik taip sąnariai pamaitinami. Reikia priminti, kad , bėgant reikia rinktis tinkamą paviršių ir avalynę, kad būtų gera amortizacija. Norint sumažinti smūginės bangos poveikį sąnariams, reikėtų bėgti ne asfaltu, o minkštu paviršiumi“, - patarė reumatologė.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.3333

Įvardijo didžiausią vėžio gydymo spragą: dėl to pacientai gali naujo gydymo nesulaukti arba sulaukti per vėlai

Kiekvieną rugsėjį visame pasaulyje yra minimas kraujo vėžio žinomumo mėnuo, kuriuo siekiama...

Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė du jauni vyrai papildyta 18:10 (929)

Koronavirusas ir toliau nusineša jaunų žmonių gyvybes. Penktadienį Respublikinėje Šiaulių...

Lietuvos gyventojų apklausa: stiprinamąja doze nuo COVID-19 skiepytųsi keturi iš 10 žmonių (198)

Stiprinamąja vakcinos nuo COVID-19 doze skiepytųsi 42,4 proc. suaugusių gyventojų – mažiau,...

Po širdies tyrimų Janinai atrado vėžį: per metus auglys užaugo iki 4 centimetrų (16)

„Praeitų metų sausio 13 dieną man buvo darytas plaučių rentgenas, jis nieko neparodė. Po metų...

Medikų atstovai tikisi, kad planas emocinei gerovei išgyvendins toksiškus santykius (1)

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pranešus apie atnaujintą veiksmų planą, kuriuo siekiama...

Top naujienos

Duomenų mokslininkas: nenoriu gąsdinti dėl 4000 naujų atvejų, bet mes link to einame (114)

„Aš sakyčiau prastėjimo greitis yra panašus kaip ir praeitą savaitę, gal šiek tiek...

JK apėmę sunkumai – tuštėjančios lentynos, eilės degalinėse: valdžia švelnina taisykles gali pasitelkti kariuomenę (11)

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas svarsto galimybę pasitelkti kariuomenės vairuotojus, kad...

Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė du jauni vyrai papildyta 18:10 (929)

Koronavirusas ir toliau nusineša jaunų žmonių gyvybes. Penktadienį Respublikinėje Šiaulių...

Neeilinė naktis bendrabutyje Kaune: įkalintiems studentams išlaisvinimo liepė laukti iki ryto (19)

Praėjusią naktį Kauno technologijos universiteto ( KTU ) studentai prisimins dar ilgai....

Sniego pilys | D+

Kremliaus vadų jubiliejai: ne visi mėgo triukšmingai švęsti, bet vienas nusilakė tiek, kad pasaulis parą tikėjo, jog jis mirė

Jei būtų galima susodinti prie vieno stalo visus Sovietų Sąjungos vadus ir pasiūlyti išgerti...

Močiutė iš Žemaitijos parodė, kaip pasigaminti legendinius zrazus

Suktinukai, riestiniai ar zrazai . Taip buvo vadinamas patiekalas iš grybų ir duonos įdaro,...

Aiškėja, kad Rukloje viskas daug blogiau nei atrodo: sekmadienį miręs sunkiai sirgęs berniukas – ne vienintelis sunkus ligonis (526)

Praėjusio šeštadienio vakarą Ruklos pabėgėlių priėmimo centre kilus neramumams tik po kurio...

Metas pasitikrinti: ar šiemet jums atsirado prievolė mokėti NT mokestį (93)

Šiemet Lietuvoje atnaujinus statinių mokestines vertes, didesniam skaičiui savininkų atsirado...

Sibire – nauja Putino fotosesija: žiniasklaida trimitavo apie „mirtiną pavojų“ (37)

Sekmadienį Kremlius paviešino nuotraukas ir vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas kelias dienas...

Transliacija / Iš esmės. Kur veda Europą Vokietijos rinkėjai (4)

Kertinėje Europos sąjungos valstybėje Vokietijoje - senai regėtas politinės nežinios metas. Iš...