Tačiau Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Koloproktologijos sektoriaus vadovas prof. Žilvinas Saladžinskas šią ligą vadina dirbančių žmonių liga, mat jauniausiam operuotam pacientui – vos 20 metų. Apie tai, kaip hemorojų atskirti nuo vėžio, kodėl lietuviai retai tikrinasi bei ką valgyti, norint sureguliuoti tuštinimąsi – interviu su Kauno klinikų specialistu.
- Pirmiausiai, paaiškinkite plačiau, kas tai – hemorojus?
- Tiesiosios žarnos gale, po gleivine ir aplink išeinamąją angą yra veniniai rezginiai – kaverniniai kūnai. Hemorojus - tai išangės (ir/ar tiesiosios žarnos) kaverninių kūnų išsiplėtimas ir nuslinkimas žemyn. Kaverninius kūnus turime visi, tačiau ne visiems jie praneša apie save ar sukelia simptomus. Dažniausi simptomai – didelis pakraujavimas. Tuštinimosi pabaigoje pacientai mato kraują ant išmatų, kraujas gali ir lašėti. Kraujas yra šviesus ir žmonės jo dažniausiai ir išsigąsta. Tad šie kūneliai lengvai gali traumuotis tuštinimosi metu, kada slenka išmatos. Kitas simptomas – kaverniniai kūneliai pradeda didėti, jie pradeda lįsti lauk ir žmonės tada jaučia diskomfortą. Pagal kaverninių kūnelių iškritimą skiriame keturis hemorojaus laipsnius. Pati nemaloniausia – ketvirtoji stadija, kai jie būna išlindę nuolat. Patikėkite, tai labai nemalonus simptomas.
Tačiau apskritai, kaip liga hemorojus ir jo simptomai nėra pavojingi ar dar blogiau – mirtini.
- Ar greita hemorojaus „evoliucija“ - perėjimas iš vienos stadijos į kitą?
- Nėra tikrų faktorių, kad būtų galima sakyti, darėme tą ir aną ir mums išsivystė hemorojus. Aišku, yra kai kurios lemiančios priežastys – sėdimas darbas, skaitymas tualete, kai vos ne biblioteka atidaroma pusvalandžio, fizinis darbas, kaverninių kūnelių padidėjimui įtakos turi arba gali turėti ir nėštumas. Beje, pats sėdėjimas ant kėdės hemorojiniams mazgams nekenkia – bet koks nejudrumas trikdo viso kūno veninio kraujo ir limfos apykaitą, tad, pavyzdžiui, jei užsiimate kokia fiziškai aktyvia veikla po darbo, konkrečiai sėdėjimo bijoti nereikėtų.
Yra paprasta statistika – kiekvienas žmogus pasaulyje bent vieną kartą gyvenime yra pastebėjęs kraujo. Tai gali būti dėl to, kad kaverniniai kūneliai buvo traumuoti tuštinimosi metu. Bet tai nėra pavojinga liga. Žmonės dažniausiai bijo, kad iš to gali išsivystyti vėžys, bet ne – negali. Vėžys vystosi kitur, iš kitų struktūrų.
- Pirmiausiai, pagal kraujo spalvą gydytojas gali spręsti, kad žmogus kraujuoja iš negiliai. Tačiau gali būti ir gleivių. Jei išsiverčia hemoroidai, kartu išsiverčia ir juos dengianti žarnos gleivinė, kuri pati savaime produkuoja gleives – jos tokia funkcija. Tos gleivės dirgina odą aplink išangę, sukelia odos uždegimą, niežulį, šlapiavimą. Pacientai priversti keisti apatinį trikotažą ir t.t.
Kai kalbame apie vėžį, kuris būna arčiausiai – tiesiojoje žarnoje, ilgą laiką nebūna jokių simptomų. Tačiau pats svarbiausias turėtų būti palaipsniškas tuštinimosi įpročių pasikeitimas. Žmonės į tai nekreipia dėmesio – keičiasi tuštinimasis, jo forma. Vėžio atveju kraujas dažniausiai būna susimaišęs su išmatomis, nes jos slenka per patį vėžio audinį. Vėžys tarsi žaizda apsivelia išmatomis ir kraujas būna susimaišęs su jomis. Laipsniški tuštinimosi pokyčiai yra patys grėsmingiausi. Žmonės galvoja, kad čia praeis. Todėl neretai ateina žmonės su „užleistu“ vėžiu dėl atrodo tokio paprasto simptomo pasikeitimo.
- Veikiausiai todėl, kad gėdijasi dėl tokių problemų kreiptis į medikus?
- Visiškai teisingai, mūsų tauta bijo nešti savo užpakalius pas daktarus. Tiesiosios žarnos vėžį galima įtarti paprasto, elementaraus tyrimo metu – pirštu tikrinant tiesiąją žarną. 2/3 storosios žarnos vėžių lokalizuojasi apatinėje storosios žarnos dalyje, ką galima paprastai apžiūrėti endoskopinio tyrimo metu. Nereikia nė tirti viso žarnyno.
- Kokios negydomo hemorojaus pasekmės?
- Vargingas gyvenimas, vaikščiojimas nešvariomis kelnėmis pastoviai. Su ketvirto laipsnio hemoroidais žmonės jau ateina labai greitai, nes higienos prasme tai labai nemaloni situacija. Ypatingai šiltuoju metų laiku.
- Ar tiesa, kad kad hemorojus kankina tik vyresnio amžiaus žmones?
- Hemorojus dažnai nustatomas gimdžiusioms moterims, vadinasi, gan jauno amžiaus. Problema dažniausiai išlenda po nėštumo. Nebegalima sakyti, kad tai vyresnio amžiaus žmonių liga. Aš ją pavadinčiau darbingo amžiaus žmonių liga. Mes, palyginimui, operuojame nedaug vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau, žinoma, vyresniems žmonėms natūralus organizmo jungiamojo audinio tamprumas yra kliniškai reikšmingai sumažėjęs, tad jie yra rizikos grupėje. Jauniausias mano pacientas buvo dvidešimtmetis.
- Ar pavasaris yra tas metas, kai hemorojui yra lengviau užkirsti kelią – šviežios daržovės, bėgiojimas?
- Taip, nes viena pagrindinių rekomendacijų – mitybos sureguliavimas. Didžioji dalis pacientų, kurie atvyksta pas mus, vargsta nuo vidurių užkietėjimo. Tuštinimasis turi būti lengvas, minkštas, kuo mažiau traumuojantis analinį kanalą.
Didžiąją dalį pradinių hemorojaus simptomų galime pagydyti medikamentais. Pirmo pasirinkimo vaistas – kraujagysles veikiantys preparatai, jų yra daug. Didžioji dalis preparatų simptomus gali panaikinti ilgam arba nutolinti.
Kalbant konkrečiau apie produktus, juos galiu įvardinti vienu žodžiu – skaidulos. Dažniausiai mums jų pritrūksta. Nenaudojame skaidulinių daržovių – kietųjų daržovių, tokių kaip morkos, burokėliai.
Iš vaisių geriausiai veikia uogos, turinčios daug minkštimo – abrikosai, slyvos, bet jas rekomenduojama vartoti šiek tiek pabrinkintas. Dažniausiai šiomis dietinėmis priemonėmis pavyksta sutvarkyti. Jei ką, turime medikamentų, kurių sudėtyje – vien skaidulos. Su vienu nedideliu pakeliu gauni visos dienos skaidulų dozę ir to pakanka.
Galiausiai, nepamirškite gerti daug vandens. Vandens perteklius tiesiogiai išmatų neskystina, bet jo trūkumas jas kietina.
Ligos, kurias žmonės dažnai maišo su hemorojumi:
1) Tiesiosios žarnos iškritimas
2) Tiesiosios žarnos įplėšos
3) Papilomos ar kandilomos
4) Gėrybiniai ir piktybiniai augliai
5) Krono liga ir t.t.
Kilus įtarimams, visada rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją.
