Pastaruoju metu Lietuvos medikų sąjūdis patyrė daug iššūkių ir tapo svarbiu medicinos sektoriaus darbuotojų ir pacientų advokatu viešojoje erdvėje. Kas vyko šiuo karantino laikotarpiu?
Mes esame aktyvi, pilietinė organizacija, kurios veikla nukreipta į bendruosius sveikatos sistemos politikos aspektus, teisėkūros klausimus. Skambiausiai spaudoje turbūt buvo nušviečiamas medikų atlyginimų klausimas, pacientų eilių ir eilinių medikų darbo krūvių problemos, rašoma pranešime spaudai.
Prasidėjus pandemijai, pamatėme, kad savo veiklą turėjome pasukti šiek tiek kita linkme. Supratus, kad medikams nėra jokių apsaugos priemonių, mūsų veikla pakrypo į vietinių profesinių sąjungų veiklos sferą – mes rūpinamės konkrečiu darbuotoju, konkretaus mediko apsauga. Tuomet natūraliai prasidėjo apsaugos priemonių paieška ir paramos teikimas medikams ir gydymo įstaigoms. Tai nebuvo lengva, neturėjome nei lėšų, nei pirkimų patirties. Turėjome mobilizuotis, bet labiausiai, sprendžiant lėšų klausimą, nustebino verslo geranoriškumas. Galime ne tik piktintis neskaidraus verslo atstovais, bet ir, esant reikalui, susijungti ir pradėti veikti viena kryptimi. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie apsaugos priemonių tiekimo, medikų darbo vietų apsaugojimo, o kartu – infekcijos plitimo mažinimo.
Ar karantino laikotarpiu keitėsi jūsų organizacijos siekiai?
Šios pandemijos metu tapome savotiška medikų paskutine instancija ir nuodėmklausiais. Kiekvieną kartą operacijų vadovui paskelbus įsakymą ar pranešimą, sulaukiame begalės skambučių, laiškų su klausimais, kas bus toliau. Dauguma medikų į mus kreipiasi iš karto, vos tik išėjus ne visiškai aiškiam įsakymui ar kitam teisės aktui, tad turime būti operatyvūs, stengiamės reaguoti į visus medikų klausimus ir padėti jiems.
Kuo Medikų Sąjūdžiui galėtų padėti valstybės atstovai, verslininkai ir eiliniai piliečiai?
Į valstybės atstovus mes ir toliau apeliuojame ir sakome, kad yra negerai leisti įsakymus iš viršaus, kaip mes vadiname „kovidine“ reforma. Pastebime – kas Sveikatos apsaugos ministrui nepavyko per tris metus, tą jis dabar daro prisidengdamas pandemijos situacija ir ekstremaliąja padėtimi.
Norėtųsi diskusijos su platesne medikų bendruomene ir platesniu organizacijų skaičiumi, visuomene, įstaigų vadovais, kad sprendimai nebūtų vykdomi vienpusiškai. Jau pastebėjome, kad tai pykdo medikų bendruomenę, kyla nepasitenkinimas, tada – įstatymų atšaukimas, galop – nuolatinis chaosas. Reikia klausti visuomenės, diskutuoti ir tik tada tvirtinti sprendimus.
Verslininkams jau ne kartą dėkojome ir dėkoju dar kartą už skubią mobilizaciją pandemijos akivaizdoje, už didžiulę pagalbą. Pačioje pradžioje matėme, kad verslo parama buvo žymiai didesnė nei valstybės. Tai yra neįkainojama pagalba visoms įstaigoms.
Nors ankščiau atrodė, kad mūsų visuomenė yra labai pasyvi ir sunkiai priimanti naujoves, pandemijos metu žmonės įsiklausė į pavojaus signalus ir griežtai laikėsi nurodymų. Galime pasidžiaugti, kad parduotuvės ir kitos viešos vietos tapo švaresnės, žmonės – budresni ir tvarkingesni, tai sukėlė didesnį saugumo jausmą. Pirmoji infekcijos banga buvo labai gerai suvaldyta visų mūsų pastangų dėka.
Ar skaičiavote, kiek paramos per karantino mėnesius gavo LMS?
Mes nebuvome didieji paramos gavėjai, labai daug tiek verslo, tiek visuomenės paramos keliavo tiesiogiai ligoninėms, kurioms tuo metu skubiausiai reikėjo pagalbos. Lietuvos Medikų Sąjūdį pasiekė viso apie 130 000 eurų, mūsų pagrindiniais rėmėjais tapo „Nestle“, „Perlas“ ir „Coca-Cola“, bene pirmoji dar kovo mėnesį atvykusi pas mus su siūloma pagalba. Būtent šios bendrovės parama buvo ir didžiausia – „Coca-Cola fondas“ skyrė Lietuvos medikams 100 000 JAV dolerių paramą, už kurią jau nupirkome net 35 000 respiratorių koordinuojančioms ir savivaldybių gydymo įstaigoms.
Dar svarstantiems, ar reikia aukoti, norėčiau pasakyti, kad sunaudojamų priemonių kiekis yra labai didelis ir skaičiuojamas tūkstančiais vienai įstaigai, o vienas darbuotojas per dieną pakeičia po kelis komplektus apsaugos priemonių. Prognozės rodo, kad rudenį atvėsus orams infekcija gali atsinaujinti, todėl siekiame būti maksimaliai pasiruošę galimai naujai bangai.
Karantininiai draudimai šiuo metu yra vis švelninami ir gyvenimas, bent iš dalies, grįžta į senesnes vėžias. Kokias nuotaikas pastebite tarp medicinos darbuotojų įvairiose Lietuvos vietose?
Šiandien atrodo, kad su įvairiapuse pagalba ir budrumu pandemiją suvaldėme sėkmingai. Tik todėl, kad dauguma piliečių sekė ir laikėsi duodamų nurodymų šiai dienai turime palankias sąlygas ir palaipsniui galime grįžti į senas vėžias. Tačiau visų žmonių tikrai labai prašome per daug neatsipalaiduoti, nuolat sekti rekomendacijas ir jų laikytis, kadangi virusas niekur nedingo ir nauja masinių susirgimų banga gali užplūsti netikėtai.
Ar nacionalinė sveikatos apsaugos sistema nepervargo ir yra pasirengusi ateities iššūkiams?
Norėčiau akcentuoti, kad neįvykusi reforma, kuri turėjo sumažinti stacionarių lovų skaičių, mums leido jaustis ramiai, nes nežinojome, kaip vyks pandemija, ir galėjome planuoti, kad tos lovos bus panaudojus atsiradus dideliam infekcijos protrūkiui.
Pirmoji pandemijos banga parodė, kad turime visada planuotis sveikatos priežiūros veiksmus bent kelis žingsnius į priekį ir būti pasiruošę realiai, o ne „popierinei“ infekcijai – nes nauja pandemijos banga gali pasirodyti bet kada. Virusas greitai neišnyks, todėl visi turi turėti veiksmų planą antrajai bangai, pradedant nuo apsaugos priemonių realaus rezervo užpildymo, baigiant suplanuotų karščiavimo klinikų ir personalo komandų skaičiumi.
