Ligoninės - be gydytojų
Ukmergės ligoninėje eilė prie rentgeno diagnostikos kabineto – įprastas vaizdas. Viena radiologė nebesusitvarko su užgriuvusiu krūviu. Ligoninei reikėtų dar vieno šios srities specialisto. Iš kitų ligoninių pusei dienos čia atvažiuoja urologas ir dermatovenerologė. Jeigu per kitus metus situacija šioje ligoninėje nepasikeistų, tektų uždaryti ne vieną skyrių. Anykščių, Kaišiadorių, Prienų ligoninės Naujuosius pasitiks be akušerijos skyrių. Jie dėl gydytojų trūkumo bei nerenovuotų patalpų jau uždaryti Širvintose, Kupiškyje, Molėtuose. Pirmas chirurgijos skyrius Kupiškyje bus uždarytas, nes likęs vienas chirurgas negali užtikrinti priežiūros visą parą.
Medikai iš mažų miestų išvyksta dirbti į didmiesčius bei užsienį. Mikrochirurgas Julius Janavičius dar nėra apsisprendęs emigruoti, tačiau jau kitą mėnesį jis ruošiasi kelionei į Šiaurės Airiją. Ten pusantro mėnesio dirbanti jo žmona jau organizuoja Juliui susitikimus su įvairių ligoninių vadovais. „Šiandien mano žmona kardiologė pradėjo dirbti Jungtinėje Karalystėje. Vakar su ja kalbėjausi telefonu ir ji buvo labai nustebusi, kad iš karto gavo puikų kabinetą bei sekretorę.“,- pasakojo J. Janavičius.
Vidutinis gydytojas Airijoje uždirba bent dešimt kartų, o aukščiausios kategorijos specialistai - gydytojai konsultantai, trisdešimt kartų daugiau nei Lietuvoje. Jie per mėnesį gauna apie 50 tūkstančių litų. Pasak J. Janavičiaus užsienio gydymo įstaigos atidžiai stebi ir tiria rinkas bei medikų paruošimo lygį. „Mes jiems esame labai priimtini. Mūsų licenzijos bei mūsų pasiruošimas jiems tinka, todėl užsienio ligoninės noriai perka mūsų specialistus.“,- tvirtino J. Janavičius.
Užsieniečiai verbuoja lietuvius
Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą atvėrė medikams visus kelius į vakarus. Jų diplomai gali konkuruoti su bet kurio Europos universiteto diplomu. Sveikatos apsaugos ministerija per paskutinius dvejus metus išdavė pažymas, patvirtinančias išsilavinimą Lietuvoje, 400 gydytojų, 100 slaugytojų ir 130 odontologų. Tačiau tikslių duomenų, kiek iš jų išvyko dirbti į užsienį, ministerija neturi. Ukmergės poliklinikos gydytojas pediatras Arūnas Jasaitis įsitikinęs, kad toks išvykstančiųjų skaičius turėtų neraminti. „O kas tai yra 400 gydytojų? Mūsų rajone su visai stomatologais yra iki 200 specialistų, tai reiškia, dviejuose tokiuose rajonuose nebėra dirbančių gydytojų“, - samprotavo A. Jasaitis.
Vakariečių gydyti išvyksta 30 - 45 metų perspektyvūs gydytojai, savo sričių profesionalai. Paklausiausi medikai – anesteziologai-renimatologai. Rezidentas urologas Robertas Adomaitis pasakoja, kad Anglijoje pats susidūrė su situacija, kai buvo atšauktos visos dienos operacijos, nes nebuvo anesteziologo.
Aukščiausio lygio lietuvių medikų užsienio ligoninės pačios ieško, samdo įdarbinimo agentūras, kurios gydytojus verbuoja per seminarus ir konferencijas. Besiruošiantis vykti į Jungtinę Karalystę J. Janavičius, pasakoja, kad pasiūlymą dirbti užsienyje gavo visai atsitiktinai. „Su žmona pažintiniais tikslais nuėjome į seminarą, kurį organizavo įdarbinimo agentūra. Nieko nesitikėdami juokais užpildėme anketas darbui ten ir mus iš karto pagriebė.“,- pasakojo mikrochirurgijos specialistas.
Europos šalių ligoninės gydytojų paieškai Lietuvoje, jų atvykimui, įdarbinimo dokumentų tvarkymui išleidžia daugiau nei 12 tūkst. eurų. Mikrochirurgo J. Janavičiaus teigimu užsieniečiams labiau apsimoka verbuoti svetimų šalių medikus, negu jų trūkumo problemą spręsti savo lėšomis, ruošiant specialistus savo valstybėje.
Gydytojai - pensinio amžiaus
Gydytojų trūksta ne tik mažuose miesteliuose, bet ir didesnių miestų ligoninėse. Medikus iš rajonų didesnės ligoninės pas save vilioja didesniais atlyginimais bei geresnėmis darbo sąlygomis. Ukmergės ligoninės vyriausiojo gydytojo Algimanto Veličkos teigimu, didesnėse ligoninėse sudarytos geresnės darbo sąlygos, o ir specialistui yra daug įdomiau ten dirbti.
Apie 20 procentų Ukmergės ligoninės bei poliklinikos gydytojų yra pensinio amžiaus, jeigu jie išeitų į užsitarnautą poilsį, nebūtų, kam juos pakeisti. Jaunoji medikų karta nesiveržia į periferiją, o ligoninės neturi papildomų lėšų, kad galėtų vilioti didesniu atlyginimu, būstu, mašina.
Pasak psichoterapeuto Raimondo Aleknos jauni gydytojai išvyksta iš Lietuvos dar ir todėl, kad neturi emocinio prisirišimo prie įstaigos. „Ne patys šilčiausi santykiai gydymo įstaigose tarp kolegų, nes yra tam tikros konkurencijos. Jiems nėra skirtumo, kur jie jausis svetimi ar užsienyje, ar Lietuvoje.“,- sakė A. Alekna.
Po pavasarį vykusio medikų piketo universitetinės ligoninės atlyginimus gydytojams pakėlė 50 procentų, tuo trapu rajoninės ligoninės sau to leisti negali. Pavyzdžiui, Ukmergės ligoninės vyriausiojo gydytojo A. Veličkos teigimu, jų ligoninė medikų atlyginimus pakėlė minimaliai – 30 proc. Pasak jo, vargu ar gali pakeisti susidariusią situaciją prie algos pridėti 100 ar 200 litų, kai tuo tarpu užsienyje medikui siūlo 10 – 20 kartų didesnius atlyginimus.
Valstybė ruošia medikus užsieniui
Vienam medikui paruošti valstybė išleidžia apie 130 tūkstančių litų. Studijos trunka nuo dešimties iki penkiolikos metų. Kasmet universitetai parengia apie 200 medikų. O apklausos rodo, kad 80 procentų studentų galvoja emigruoti į užsienį.
Rezidentas R. Adomaitis mano, kad valstybė, norėdama pakeisti situaciją, turėtų performuoti studijų sistemą. „Užuot pati mokėjusi už mokslą valstybė galėtų leisti imti kreditus ir padaryti skirtingas grąžinimo sąlygas tiems, kurie Lietuvoje lieka dirbti ir tiems, kurie pasiima diplomą ir išvažiuoja.“, - svarstė rezidentas R. Adomaitis.
Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija kategoriškai atmeta tokį siūlymą, nes tai ribotų studentų judėjimo laisvę. O migracijos problemą ministerija tikisi išspręsti per trejus metus 2,5 karto pakėlusi gydytojų atlyginimus.
Sveikatos apsaugos ministerijos padėjėja Liudvika Starkienė sako, kad tokia susidariusi situacija nebuvo netikėta. „Prieš keletą metų buvo atlikti tyrimai ir buvo prognozuota, kad tokio masto migracija bus ir tai nėra kažkokia naujovė. Mes turime ilgalaikes prognozes ir manome, kad atlyginimų kėlimas, kitos priemonės, kurių imasi Sveikatos apsaugos ministerija, užkirs kelią migracijai.“, - įsitikinusi L. Starkienė.
Medikai sako, kad jiems keistas toks atsainus Sveikatos apsaugos ministerijos bei politikų požiūris į emigruojančius į užsienį gydytojus. „Politikai tikina, kad gydytojai užsienyje blogai jaučiasi, nes jie ten emigrantai. Sako, kad tegul važiuoja, nieko čia tokio, bus kam dirbti. Tai yra nusikaltimas. Tai yra nusikaltimas ne prieš mus, o prieš žmones, kurie netenka geriausių specialistų, netenka savo sveikatos",- sako J. Janavičius.
