Trečiadienį spaudos konferencijoje Seime ji sakė, kad stengiamasi kuo daugiau suteikti informacijos visiems keliautojams apie Ebolos virusą, taip pat penkios respublikinės ligoninės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių yra pasirengusios priimti tokius ligonius. Parlamentarės teigimu, šiuose Lietuvos ligoninėse yra 165 boksuotos palatos, iš jų 9 galima intensyvi terapija.
„Atsižvelgiant į nepalankią Ebola hemoraginės karštinės epidemiologinę situaciją Vakarų Afrikos valstybėse, Lietuvoje nuolat stebima situacija, informuojama visuomenė, vykdomos pasirengimo ligos atvejams priemonės“,– sakė A. Monkauskaitė.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiauskas sakė, kad Europos gyventojams Ebolos viruso rizika kol kas yra nedidelė, ji vertinama kaip pakankami žema, tačiau „niekas negali būti garantuotas, kad virusas nepersikels į Europą“.
Gvinėjoje, Siera Leonėje, Liberijoje ir Senegale Ebolos epidemijos slopimo ženklų kol kas nėra. AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė, remdamasi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sakė, kad susirgusių Ebolos hemoraginės karštine yra virš 5 tūkst. 800 atvejų, mirusių apie 3 tūkst.
Jos teigimu, Europos Sąjungos šalyse tarp keliaujančių Vakarų Afrikos valstybėse, Ebola hemoraginės karštinės atvejų neužregistruota.
Ebolos virusas sukelia Ebolos hemoraginę karštinę – sunkią, dažnai mirtiną infekcinę ligą, kuria serga žmonės ir kai kurie primatai. Ši liga identifikuota neseniai, vaistų ar vakcinos nuo jos nėra, ji nepagydoma.
