Apklausos rezultatai parodė, kad beveik kas antras šalies gyventojas savo sveikatą vertina kaip gerą ar labai gerą, 40 proc. – kaip vidutinę, 13 proc. – kaip blogą ar labai blogą. Vyrai savo sveikatą vertina geriau negu moterys. Daugiau nei pusė (55 proc.) vyrų ir 40 proc. moterų nurodė, kad jų sveikata – gera ar labai gera. 44 proc. moterų ir trečdalis vyrų teigė, kad jų sveikata yra vidutiniška. Kas dešimtas vyras ir kas šešta moteris savo sveikatą apibūdino kaip blogą ar labai blogą.
Visiškai sveikų – mažoka
Kas antras gyventojas nurodė, kad serga kokia nors lėtine liga ar turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Moterų, turinčių ilgalaikių sveikatos problemų, buvo daugiau negu vyrų – atitinkamai 59 ir 44 proc. Daugiau turinčiųjų ilgalaikių sveikatos problemų buvo vyresnio amžiaus gyventojų grupėje. 87 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų turi ilgalaikių sveikatos problemų, tačiau ir kas ketvirtas 15–24 metų jaunuolis teigė turintis tokių negalavimų.
Per metus iki apklausos kokia nors lėtine liga sirgo kas antras gyventojas. Penktadaliui gyventojų buvo diagnozuotas padidėjęs arterinis kraujospūdis, kas dešimtam – reumatoidinis artritas (artrozė, sąnarių uždegimas). Kitos labiau paplitusios gydytojo diagnozuotos lėtinės ligos buvo lėtinis bronchitas, migrena ar dažnas galvos skausmas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, lėtinis nerimas ar depresija. Jomis sirgo apie 4–5 proc. gyventojų. Dėl gydytojo diagnozuotų ligų gydėsi dauguma (83 proc.) sirgusiųjų.
Vienokiais ar kitokiais ilgalaikių funkcijų (regos, klausos, judėjimo ir kt.) sutrikimais skundėsi kas antras gyventojas: 57 proc. moterų ir 42 proc. vyrų.
Kas trečias turi antsvorio
Apklausos duomenimis, Lietuvoje antsvorio turi kas trečias ir yra nutukęs kas septintas gyventojas. Nutukusių moterų yra daugiau nei vyrų (atitinkamai 18 ir 11 proc.), tačiau vyrų daugiau nei moterų turi antsvorio. Šios sveikatos problemos dažniausiai vargina vyresnio amžiaus gyventojus, tačiau didelis kūno svoris būdingas ir jauniems žmonėms. Kas šešto 15–24 metų vaikino ir kas penkioliktos tokio amžiaus merginos kūno svoris yra per didelis, o tarp sulaukusiųjų 25–34 metų amžiaus per dideliu kūno svoriu išsiskiria kas antras vyras ir kas ketvirta moteris.
Moterys dažniau gydosi ligoninėse
Ligoninėse per metus gydėsi kas septintas gyventojas, beje, daugiau moterų nei vyrų. Dauguma (80 proc.) ligoninėje gulėjusių asmenų pateko į ją dėl ligos. Dėl traumos ar nelaimingo atsitikimo ligoninėje gydėsi daugiau vyrų (18 proc.) nei moterų (7 proc.).
Ambulatorinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis per metus naudojosi du trečdaliai 15 metų ir vyresnių gyventojų. Dažniausia kreipimosi į bendrosios praktikos gydytoją priežastis – liga ar negalavimas. Ją nurodė 39 proc. besikreipusių gyventojų (40 proc. moterų ir 36 proc. vyrų).
Pakartotinai gauti recepto atvyko 30 proc. moterų ir 28 proc. vyrų. Kas penktas gyventojas norėjo pasitikrinti sveikatą.
Per 12 mėnesių iki apklausos greitosios medicinos pagalbos reikėjo 9 proc. moterų ir 6 proc. vyrų. Dažniau kreipėsi vyresnio amžiaus žmonės – kas penktas 75 metų ir vyresnis gyventojas kvietė greitąją pagalbą. Dauguma gyventojų kreipėsi į šią tarnybą dėl ligos ar negalavimo. Dėl nelaimingo atsitikimo ar traumos greitosios medicinos pagalbos paslaugų prireikė 13 proc. besikreipusių pagalbos gyventojų.
Vengiame odontologų
Per metus iki apklausos pas odontologą lankėsi 48 proc. moterų ir 35 proc. vyrų. Mažiau kaimo (32 proc.) nei miesto (46 proc.) gyventojų kreipėsi į minėtą specialistą. Kartą per 1–2 metus į odontologą kreipiasi 12 proc. moterų ir 8 proc. vyrų. Net 15 proc. vyrų ir 10 proc. moterų pas odontologą beveik niekada nesilanko ar lankosi labai retai (kaime – 18 proc., mieste – 9 proc.).
Pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai lankėsi pas odontologą, buvo skausmas ar negalavimas. Dėl to kreipėsi 34 proc. pas odontologą apsilankiusių gyventojų, ketvirtadalis (23 proc.) atvyko į eilinę patikrą. Po patikros buvo gydomas kas penktas šalies gyventojas. Kas dešimtas apsilankęs pas odontologą gyventojas kreipėsi dėl protezavimo.
Daugiau nei pusė vartoja vaistus
Rezultatai parodė, kad prevencinės priemonės nėra populiarios. Nuo gripo per metus pasiskiepijo 6 proc., nuo erkinio encefalito – 2 proc. gyventojų. Gyventojams buvo suteiktos galimybės pasimatuoti arterinį kraujospūdį. Daugelis asmenų, kuriems sveikatos specialistas nustatė padidėjusį kraujospūdį, vartojo kraujospūdį mažinančius vaistus, tačiau retas su šia problema susidūręs gyventojas, ypač vyrai ir jauni asmenys, dėl padidėjusio kraujospūdžio keitė gyvenseną.
Kas antras gyventojas tyrėsi gliukozės, 40 proc. – cholesterolio kiekį kraujyje. Mamografija, svarbia ankstyvo krūties vėžio nustatymo priemone, bent kartą gyvenime pasinaudojo kas ketvirta 20 metų ir vyresnė moteris, o per praėjusius metus – 8 proc. Gimdos kaklelio tepinėlio tyrimai bent kartą gyvenime buvo atlikti 77 proc. moterų, o per praėjusius metus – 28 proc.
Išgelbės vaistai?
Lietuvoje labai paplitęs vaistų vartojimas. Apklausos metu gydytojo paskirtus vaistus vartojo apie 1,1 mln., arba daugiau nei trečdalis, gyventojų, o gydytojo nepaskirtus – 1,6 mln., arba daugiau nei pusė, gyventojų. Daugiausia (19 proc.) Lietuvos gyventojų vartojo gydytojo paskirtus vaistus nuo padidėjusio arterinio kraujospūdžio, 11 proc. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 8 proc. – nuo sąnarių skausmo, 7 proc. – migdomuosius.
Gydytojo nepaskirtus vitaminus vartojo 35 proc., vaistus nuo skausmo – 19 proc. gyventojų. Vaistus vartojo daugiau moterų nei vyrų.
Palyginti su Europos šalimis, atlikusiomis sveikatos tyrimus, Lietuvos rodikliai yra panašūs į daugelio naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių, o palyginti su senbuvėmis (ES 15), pagal naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis ir prevencinėmis priemonėmis atsiliekame. Atsilikimo priežastys gali būti ne tik prastesnis sveikatos paslaugų prieinamumas, bet ir susiklosčiusios požiūrio į savo sveikatą bei nepakankamo rūpinimosi ja tradicijos.