Dar neseniai vaikai, kurių dėl tam tikrų priežasčių nebuvo galima skiepyti, Lietuvoje buvo saugūs. Žinios apie skiepais valdomų ligų protrūkius mus pasiekdavo tik iš svetur. Tačiau daugėjant tėvų, kurie sąmoningai neskiepija savo vaikų, pirmiausiai pradėjo plisti susirgimai kokliušu, o dabar grėsmingai plinta tymai. Specialistai skambina pavojaus varpais. Pasak jų, privalomi skiepai problemos neišspręs, bet pasekti Amerikos pavyzdžiu, kur skiepų valdoma infekcija susirgęs žmogus pats turi padengti gydymo išlaidas, galėtų būti veiksmingas.
© RIA/Scanpix

Židinys kol kas Vilniuje, bet specialistus gąsdina viruso lakumas

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Vilniuje jau užregistruoti 27 tymų atvejai: susirgo 3 vaikai ir 24 suaugusieji. Šiuo metu labai dideli tymų protrūkiai taip pat registruojami Gruzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Gruzijoje tymais serga apie 3800 asmenų. Užregistruotos ir dvi mirtys. Vienas iš mirusiųjų – 11 mėnesių kūdikis. Jungtinėje Karalystėje užregistruota apie 1500 tymų atvejų, mirė vienas asmuo.

„Protrūkis prasidėjo nuo vienos šeimos vaikų, kuriuos tėvai buvo atsisakę skiepyti. Dabar toje šeimoje serga ketvirtas vaikas, jau vyresnis, 20-ties metų. Du trečdaliai visų pacientų – hospitalizuoti, jiems visiems buvo labai sunkūs plaučių uždegimai, sukelti arba paties viruso, arba antrinės infekcijos. Tymai gydomi tik simptominiais vaistais, jokio specifinio gydymo nėra. Didžiausia bėda ta, kad tymų virusas – labai lakus. Jeigu sergantis asmuo vaikšto į darbą ar kokią nors ugdymo įstaigą, jis oro lašeliniu keliu platina virusą. Žmogus tai daro nepiktybiškai. Mat tymų sukėlėjas pradedamas platinti likus keturioms dienoms iki simptomų pasireiškimo. Patekęs į aplinką jis plinta toliau – per ventiliacijos angas, koridoriais ir pan. Jei žmonės jam neturi imuniteto, yra imlūs šiam virusui iki 95 proc. Taigi juo užsikrėsti labai lengva. Palyginimui, imlumas kiaulytei – apie 50 proc., kitoms infekcijoms – dar mažesnis“, - pasakojo ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.

Šiuo metu stengiamasi atsekti susirgusiųjų kontaktus, tačiau tai padaryti nėra lengva. Juk jie lankėsi ir prekybos centre, ir važiavo viešuoju transportu, dar kur nors. Kiek žmonių ten sutiko?

ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė
ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė
© Organizatorių archyvas

„Todėl labai raginame žmones peržiūrėti savo, savo vaikų skiepijimosi istoriją. Skiepyti nuo tymų Lietuvoje pradėta nuo 1964 m. Jei žmogus per gyvenimą liko neskiepytas ar nepilnai skiepytas (turi būti gautos dvi dozės), jis gali kreiptis į gydytoją ir gauti skiepą nemokamai. Tai galioja ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. O su vaikais situacija tikrai bloga. Per pastaruosius 10 metų, kaip rodo mūsų statistiniai duomenys, Lietuvoje apie 12 tūkst. vaikų liko neskiepyti nuo tymų. Mes manome, kad tymai dėl savo lakumo neapsiribos vien Vilniumi, jie gali išplisti ir į kitas šalies teritorijas, tad tikrai reikėtų paskubėti“, - įspėjo specialistė.

Ligos inkubacinis periodas trunka 10-12, kartais – 19-21 dieną, liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1-2 dienų pasireiškia bėrimas, pirmiausia – galvos srityje, vėliau „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Sergant tymais, dažnos komplikacijos: plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas.

Pasak pašnekovės, daug kur Europoje skiepai yra tik rekomenduojami, privalomi tik Vengrijoje. „Žinoma, per prievartą mielas nebūsi, todėl nemanau, kad reikia privalomų skiepų. Žmones pirmiausiai būtina šviesti. Tačiau tvarka, kuri įteisinta Amerikoje, galėtų būti: jei valstybė skiria tam tikrą pinigų sumą, už kurią nuperkamas vienas ar kitas skiepas nuo skiepais valdomos infekcijos, bet žmogus šia galimybe nepasinaudoja ir suserga, visus gydymo kaštus turi padengti pats. Ten net vaikas nebus priimtas į darželį, jei yra neskiepytas. Pas mus yra darželių su ekologinėmis pakraipomis – tymų virusui įsisukti į tokią aplinką vieni niekai. Beje, yra ministro įsakymas, kad darbdaviai, įvertinę savo darbuotojų rizikos veiksnius, savo lėšomis privalo juos paskiepyti nuo vienos ar kitos infekcijos. Todėl labai stebina, kad šio protrūkio metu susirgo net žmonės iš gydymo įstaigų. Taigi šios tvarkos nesilaikoma“, - stebėjosi D. Razmuvienė.

Vilnietė: tėvų sprendimas neskiepyti vaikų pakenkė mano dukters teisėms

„Aš asmeniškai skiepyčiau vaikus, tačiau sveikatos klausimus palikau žmonai, o ji turi kitokią nuomonę. Ji pasiskaitė, kad nėra labai gerai skiepyti dar visai mažą žmogutį iš karto nuo kelių ligų iš karto, kaip dabar siūlomą. Taigi didžiausia problema ne patys skiepai, bet labai įtemptas skiepų kalendorius pirmaisiais vaiko mėnesiais. Galbūt ateityje savo nuomonę pakeisime ir juos paskiepysime, tačiau kol kas vyresnysis taip ir auga neskiepytas“, - pasakojo 2 vaikų tėvas Romas.

Interneto forumuose galima rasti daugybę diskusijų skiepų klausimu. Dar prieš 10 metų retai kam kildavo klausimas, ar skiepyti savo vaiką: jei yra sudarytas nemokamas skiepų planas, vadinasi, jo reikia laikytis. Šiandien dar neturintys tvirtos nuomonės jauni tėvai internete ieško informacijos, kurios ligos yra mirtinos arba turi pavojingų komplikacijų, o kurios gali būti sėkmingai gydomos, pagaliau, kokiomis ligomis užsikrėsti tikimybė yra didesnė. Taigi bandoma pasirinkti, kuriomis nemokamomis vakcinomis vaiką skiepyti, o kuriomis – ne. Pavyzdžiui, Lietuvoje poliomielito jau seniai nėra, tad kam reikalinga vakcina? O štai stabligė – kas kitas. Mirtingumas nuo jos artėja prie 100 proc., o užsikrėsti susižeidus – visai įmanoma.

„Manau, tai susiję su individualizmo tendencijomis visuomenėje, kurios iškelia dilemą, ką rinktis: individualią, asmens, ar visuomenės, visų, gerovę. Viena vertus, sutinkama, kad daugybės ligų šiandien nebėra, nes buvo išrasti skiepai nuo jų. Tačiau jei tų ligų nėra, skiepyti nuo jų mažą vaiką bendros gerovės vardan, kad vėl neįvyktų protrūkiai, gaila“, - svarstė vilnietis.

O štai vilnietė Rita savo metukų ir kelių mėnesių dukrytę paskiepijo visais privalomais skiepais. „Į šį klausimą žiūriu atsakingai, tačiau tai nereiškia, kad esu pamišusi dėl skiepų. Visada pasitariu su gydytoja ir nebūtinomis vakcinomis neskiepiju. Kita vertus, prasidėjus Vilniuje tymų protrūkiui, esu labai pikta ant tų, kurie savo vaikų neskiepija. Juk būtent todėl ir kilo ligos protrūkis. Mano dukrai tik liepos mėnesį ateis terminas, kai ji gali būti skiepijama nuo tymų, todėl dabar viešose vietose negaliu su ja jaustis saugiai, kadangi nenoriu, kad būdama tokia maža ji užsikrėstų šia baisia liga. Kiekvienas žmogus turi teisę pasirinkti ir aš toleruoju kiekvieną pasirinkimą, kol jis man netrukdo. Tačiau šiuo atveju žmonių pasirinkimas neskiepyti man trukdo leisti laisvalaikį taip, kaip aš norėčiau“, - piktinosi pašnekovė.

Rita teigė žinanti informaciją, kad skiepai gali didinti alergijų riziką, taip pat girdėjusi apie teorijas, kad vakcinose gali būti kancerogeninių medžiagų, tačiau linkusi racionaliai pasverti naudą ir žalą.

Kasmet nepaskiepijama apie 1-2 tūkst. vaikų

D. Razmuvienės teigimu, jau keletą metų skiepams nepritaria apie 15-20 proc. gyventojų, o vaikų skiepijimo apimtys kasmet stabiliai mažėja 2-3 proc. „Taigi kasmet nepaskiepijama apie 1-2 tūkst. vaikų. Ligų sukėlėjai taip ir laukia tokios neapsaugotos aplinkos“, - teigė medikė.

Skiepų efektyvumą pirmieji paskaičiavo JAV mokslininkai. Jie surinko duomenis apie sergamumą skiepais valdomomis ligomis iki skiepijimosi laikotarpio ir po tam tikro laiko. Pavyzdžiui, raupais kasmet sirgdavo apie 50 tūkst. žmonių, o 2004 m. – nė vieno atvejo. Difterija kasmet sirgdavo beveik 176 tūkst. žmonių, 2004 m. – 0, kokliušu – atitinkamai 147 tūkst. ir 25 tūkst. (sergamumas sumažėjo 82 proc.), poliomielitu – 16 tūkst. ir 0, tymais – 503 tūkst. ir 37. Tačiau situacija keičiasi. Prieš keletą metų Lietuvoje buvo registruojama tik iki 30 kokliušo atvejų, dabar – per 100.

Sergant kokliušu, išsiskiriantys toksinai su krauju išnešiojami po visą organizmą, pažeidžia nervų, kvėpavimo, virškinimo sistemas, sukelia bronchų bei kvėpavimo raumenų spazmus. Kokliušas ypač pavojingas kūdikiams, kadangi spazminio kosulio priepuolio metu smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi, dėl to gali ištikti mirtis. Ligos eiga labai varginanti – pakyla aukšta temperatūra, visą kūną ir gleivinę išberia, dėl to ligonis negali valgyti. Galutinai po kokliušo pasveikstama per 2-3 mėnesius.

Rumunijoje buvo užfiksuoti raudonukės, kuri taip pat valdoma skiepais, protrūkiai. Tai pakankamai didelė grėsmė, nes šiandien žmonės labai migruoja. Ši infekcija ypač pavojinga nėščiosioms. Jos pačios gali sirgti lengva ligos forma, bet gresia šimtaprocentinis naujagimio apsigimimas. Moteriai netgi gali tekti nutraukti nėštumą. Todėl nėštumą planuojančioms moterims rekomenduojama pasidaryti tyrimą dėl antikūnų prieš raudonukę.

Poliomielito virusas Europoje nuo 2002 m. necirkuliuoja, tačiau ligos protrūkiai vyksta Afrikos ir Azijos šalyse. Jis plinta per fekalijas, tad patekęs į vandenį gali greitai išplisti, jei bus pakankamai nepasiskiepijusių žmonių. Liga pažeidžia nugaros ir galvos smegenis, todėl žmogus geriausiu atveju lieka neįgalus, blogiausiu – miršta. „Kai žmonės matė poliomielitu persirgusius žmones vežimėliuose su įvairiais paralyžiais, kurių buvo daug Europoje iki 1950 m., atsiradus vakcinai visi skiepijosi. Dabar liga likviduota ir žmonės mano, kad skiepytis nebereikia. Bet vos tik susikaups neskiepytų žmonių masė, protrūkiai kartosis. Kada galimas protrūkis, priklauso nuo viruso savybių. Vienam gali užtekti 20 proc. neskiepytų gyventojų, kitam – trečdalio“, - svarstė D. Razmuvienė.

Kodėl skiepijama nuo kūdikystės?

Vytautas Usonis
Vytautas Usonis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, Vaikų ligų klinikos vedėjo Vytauto Usonio, nors tėvai nerimauja dėl skiepus gaunančio kūdikio amžiaus, dar kūdikystėje skiepyti pradedama ne šiaip sau. Mamos įsčiose kūdikis yra sterilus, o jau gimdymo metu prasideda vadinamoji kolonizacija. Evoliucijos taip surėdyta, kad dar nieko nematęs naujagimis daug labiau už mus visus prisitaikęs susitikti su nauja infekcija aplinkoje. Sudarytas vaikų skiepijimo kalendorius, anot mediko, remiasi rimtais tyrimais. Pavyzdžiui, kai kurių vakcinų negalima švirkšti pirmais gyvenimo metais, nes kūdikis gauna antikūnų iš motinos, o kai kurios labai svarbios kaip tik kūdikystėje.

Praėjusio amžiaus pabaigoje Anglijoje kilo labai didelė antivakcininių nuotaikų banga, kai vienas žinomas medikas skiepus nuo tymų ir raudonukės susiejo su autizmu. Mat Europoje pradėjo daugėti šį sutrikimą turinčių vaikų. V. Usonio teigimu, sergamumas autizmu pradėjo plisti gerokai anksčiau. Be to, pirmieji matomi autizmo požymiai pastebimi antrais vaiko gyvenimo metais, kai skiepijama ir nuo šių ligų. „Tai pridarė daug žalos toje pačioje Anglijoje, nes vaikai pradėjo sirgti tymais, pasipylė mirties atvejai“ – sakė medikas. Šiandien šis ryšys moksliniais tyrimais paneigtas.

Medikai atremia ir kitą antivakcininio judėjimo šalininkų argumentą – kad su vakcina į organizmą patenka ir tokios pavojingos medžiagos, kaip gyvsidabris ir aliuminis. „Į skiepus dedamas minimalus papildomos medžiagos kiekis, kad būtų sukeltas lokalus neinfekcinis uždegimas, būtinas imuninės sistemos atsakui. Populiariausia ir ilgiausiai naudojama medžiaga – aliuminio druska. Tyrimais įrodyta, kad ji nesikaupia smegenyse, nepatenka į kraują ir nekenkia organizmui“, ‒ aiškino vaikų ligų gydytoja Janina Zupkauskienė.

Pasak V. Usonio, gyvsidabris į vakcinas kaip konservuojanti medžiaga nėra dedamas – netgi tais kiekiais, kurie įrodyti kaip nepavojingi. Galima rasti tik gyvsidabrio pėdsakų – vakcinose, kuriose gyvsidabris naudotas žaliavų konservavimui. Ten lieka neįmanomai maži jo kiekiai, daug mažesni nei jo gauname pavalgę tuno.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

R.I.T.A. Migracijos departamentas davė leidimą Lietuvoje gyventi A. ir B. Rotenbergų banko patarėjui sąsajos su artimiausia V. Putino aplinka įtarimų nesukėlė (21)

Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) trečius metus pratęsia sankcijas...

L. Linkevičius palieka partiją (265)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šeštadienį pranešė norintis likti užsienio...

Liberalų gretose – mintys apie naują lyderį: minimos trys pavardės (46)

Sušaukę neeilinį vadovybės tarybos posėdį Liberalų sąjūdžio lyderiai užsiminė ir apie...

Pasaulis – ant karo slenksčio: ar Š. Korėja paleis branduolinį užtaisą nešančią raketą (45)

Pasaulis spėlioja, ar Šiaurės Korėja įvykdys savo grasinimą ir paleis termobranduolinį...

Socialdemokratai traukiasi iš valdančiosios koalicijos (522)

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba, šeštadienį svarsčiusi klausimą dėl koalicijos...

Pasikeitęs „Žalgirio“ veidas: naujokai, suteikiantys vilčių skambesniems žygiams (36)

Naująjį sezoną Kauno „Žalgirio“ komanda pradėjo gerokai pasikeitusi – 5 nauji legionieriai...

Naujų namų duris atveriantys „Pistons“ laukia jaunųjų krepšininkų progreso

Artėjant 72-ojo NBA reguliariojo sezono startui mūsų portalas tęsia pažintį su visų lygos...

20-metė vairuotoja prisivažinėjo: suknežintos mašinos, niekuo dėta šeima ligoninėje tarp sužalotųjų – vaikas ir nėščioji (177)

Šeštadienio rytą Klaipėdos r., Priekulės aplinkkelyje, automobilis „Honda Civic“, vairuojamas...

Vardan gero darbo M. Šalčiūtei teko priaugti svorio (10)

Penktadienį neatlygintina kraujo donore tapusiai socialinių tinklų žvaigždei ir šokėjai Monikai...

Galų gale pralenkėme Estiją, bet tik ne atlyginimais (148)

Kaip ant mielių kylant prekių ir paslaugų kainoms, vėl prakalbta apie minimalios algos didinimo...