Violeta darbą baldų fabrike Airijoje nutraukia, kad grįžtų į Lietuvą, atliktų sveikatos patikrinimą ir prasitęstų neįgalumo pažymos galiojimą.

Emigrantų akyse tokios kasdienės paslaugos, kaip sveikatos priežiūra, vertinimas kinta. Užsienyje gyvenantys lietuviai, kaip gydytis, sprendžia įvairiai – renkasi pagal kainą, atstumą, kokybę, susikalbėjimo galimybes, pačių medicininių paslaugų poreikį ir t.t. Kadangi emigrantų, pasirenkančių skirtingus gydymosi būdus, yra ne vienas ir ne du, transformuojasi ne tik jų gydymosi įpročiai, bet ir medikų darbas.

Gydosi įvairiai

Jau 5 metus gyvenantis ir dirbantis Anglijoje Martynas DELFI pasakojo, kad nuo 2009 m., kai privaloma tapo deklaruoti išvykimą ir taip išvengti sveikatos draudimo mokesčio, kasmet grįžta į Lietuvą, veždamas šūsnį dokumentų, įrodančių, kad jis nėra bedarbis. „Bet šiemet negrįžau, dokumentų nenuvežiau, tai nežinau kaip visa tai baigsis. Lietuvoje beveik nebūnu, tai ir nesigydau ten, nebent pas odontologus privačiai nueinu, nes kur kas pigiau. Grįšiu tik kitais metais, tai gal priims praėjusių metų dokumentus, o jei ne, tai teks susimokėti“, - svarstė jaunuolis. Anglijoje jam už medicinos paslaugas mokėti nereikia – Martynas sveikatos draudimą turi ir ten – jis, kaip ir Lietuvoje, išskaičiuojamas iš atlyginimo.

Viename mažesniųjų Lietuvos miestų oficialiai gyvenanti 46 metų Violeta iš užsienio atvyksta kasmet – būtent tada, kai reikia išsitirti sveikatą. Tą moteris daro ne prevenciškai. Sveikatos tyrimų jai reikia norint neprarasti trečios neįgalumo grupės. Lietuvoje ji gauna neįgalumo pensiją, o Airijoje dirba baldų fabrike. „Privalomojo sveikatos draudimo tvarkos pasikeitimas jokių problemų man nepadarys – man nereikia mokėti, nes gaunu invalidumo pensiją“. - sakė emigrantė. Ji patikino, kad per trejus metus, kiek gyvena užsienyje, jai dar neprireikė rimtos medikų pagalbos. „Vaistų atsivežu iš Lietuvos, jei pritrūksta, prašau namiškių, kad atsiųstų. Čia jie brangūs ir dažniausiai reikia gydytojo recepto“, - pasakojo Violeta.

Norvegijos statybų bendrovėje dirbantis Arūnas, tėvynėn grįžtantis kas kelis mėnesius, savo gyvenamąją vietą deklaravo toje šalyje, kurioje dirba, todėl mokėti už sveikatos draudimą Lietuvoje jam nereikia. „Išsiregistravau iš Lietuvos, nes man neapsimoka – nereikia mokėti kas mėnesį beveik šimto litų. Jei esi registruotas Norvegijoje, mokėti sveikatos draudimo atskirai nereikia – sumoka darbdaviai. Kai būnu Lietuvoje ir tenka eiti pas gydytojus, už viską moku, tačiau Norvegijoje pateikiu čekius ir man visas išlaidas kompensuoja“, - sakė Arūnas.

„Galima sakyti, kad emigrantų gydymosi praktika, kaip tokia, nesusiformavusi. Emigrantai elgiasi įvairiai: vieni gydosi užsienyje, ten, kur dirba, kiti – grįžta gydytis į Lietuvą“, - sako Valstybinės ligonių kasos ryšių su visuomene atstovė Lina Bušinskaitė.

Ji patvirtino, kad dažnai lietuviai patys sau sukelia problemų, kurių galima būtų išvengti. „Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėti nereikia asmenims, kurie išvažiavo iš Lietuvos ir apie gyvenamosios vietos pakeitimą deklaravo teisės aktų nustatyta tvarka. Pasitaiko, kad šią pareigą nusprendusieji padirbėti užsienyje pamiršta, o grįžę į tėvynę tie „užmirštuoliai“ susiduria su problema – jie privalo sumokėti PSD įmokas už tuos laikotarpius, kuriais faktiškai Lietuvoje negyveno, nes mokesčius renkanti institucija to nežinojo ir emigravusiam asmeniui taikė prievolę mokėti sveikatos draudimo įmokas. Tad paprasčiausias sprendimas – išvykstant deklaruoti išvykimą, o grįžus – deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje, laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir tapti apdraustuoju. Tik tuomet bus garantuojama teisė į valstybės laiduojamą medicinos pagalbą ir paslaugas susirgus“, - perspėjo L. Bušinskaitė.

Nemokamai gydysis greičiau

Privalomasis sveikatos draudimas ne veltui taip vadinasi – drausti sveikatą reikia visiems Lietuvos gyventojams, tačiau vieniems juo pasirūpinti tenka patiems, o už kitus draudimu dažniausiai pasirūpina darbdavys. Nedirbantiems, nesimokantiems, negaunantiems pašalpų ar pensijos, dirbantiems pagal verslo liudijimus reikia kas mėnesį savarankiškai Valstybinei ligonių kasai sumokėti 90 litų. Tiesa, tokių gyventojų yra vos devyni procentai.

Emigrantai, nedeklaravę savo išvykimo iš Lietuvos arba darbo kitoje šalyje, laikomi bedarbiais, neįtrauktais į Darbo biržos sąrašus. Dėl šios priežasties, 2009 m., kai įsigaliojo tvarka, kad už sveikatos draudimą nedirbantiems teks mokėti savarankiškai, emigracijos statistikos kreivės staigiai kilo aukštyn – visi susigriebė deklaruoti savo išvykimą ir išvengti beveik šimto litų dydžio išlaidų kas mėnesį. Nieko oficialiai neveikiančių sumažėjo, tačiau vis dar liko tokių, kuriems mokėti visgi reikia.

Savarankiškai mokantiems už draudimą šiuo metu vienas rūpestis nuo pečių nukrito – jei anksčiau jie nemokėdavo ar bent kelias dienas pavėluodavo tai padaryti, turėjo laukti ir tvarkingai atsiskaitinėti dar tris mėnesius, kol draudimas vėl pradės galioti. Tuos tris mėnesius, žinoma, už dyką medicininių paslaugų gydymo įstaigos neteikė.

Lietuvos Konstitucinis teismas nusprendė, kad tokia tvarka pažeidžia lygybės principus ir kad medicinines paslaugas gyventojai gali gauti iškart sumokėję vos vieno mėnesio įmoką. Tačiau šiuo pakeitimu didžiausiai savarankiškų mokėtojų grupei – emigrantams – atsirado galimybė piktnaudžiauti. Anksčiau jie turėjo reguliariai mokėti PSD mokestį, kad grįžę į Lietuvą, galėtų gauti nemokamą gydymą. Dabar jie galės tik grįžę į tėvynę sumokėti 90 litų, o jau kitą dieną  gydytis kad ir už keliasdešimt tūkstančių.

Tačiau po pakeitimo šiokią tokią naudą gaus ir valstybė – kai gyventojas sumokės už vieno mėnesio draudimą, atsiras galimybė išieškoti įsiskolinimą už neapmokėtą laiką. Sveikatos apsaugos ministras Povilas Andriukaitis siūlo lengvai pasiekiamų nemokamų paslaugų problemą spręsti dar vienu pakeitimu – norint jau rytoj gydytis už dyką, sumokėti tektų ne tik vieną mėnesinę įmoką, tačiau padengti visą įsiskolinimą su palūkanomis. Bet kol kas tai – tik planai.

Medikams reikia mokytis papildomai

Elektrėnų pirminės sveikatos priežiūros centre dirbanti Laimutė Ablingienė sakė sulaukianti nemažai pacientų emigrantų. „Sunku pasakyti kiek, konkrečios statistikos nevedu, bet praėjusią savaitę pas mane buvo apsilankę 4 emigrantai. Vasarą jų daugiau, kadangi su vaikais pas tėvus atvažiuoja. Būna, kad per savaitę nė vieno netenka priimti. O konsultuoju tai visame pasaulyje esančius savo pacientus ir per skype, ir telefonu. Turiu pacientų iš Naujosios Zelandijos, Kinijos, Japonijos, Zambijos, Nigerijos. Papasakoja, parodo per skype bėrimus, paklausia, kaip gydytis. Šiais laikais tai normalu. Jų buvimas – nei kančia, nei našta“, - pasakojo medikė.

Šeimos gydytoja pabrėžė. kad emigrantai kreipiasi įvairiais klausimais, tačiau dažniausiai – dėl intensyvaus darbo sukeltų problemų. „Ir nuovargis, ir nudegimai saulėje, ir bėrimai, sąnarių, raumenų skausmai, apie infekcines ligas ir skiepus dažnai teiraujasi. Pavyzdžiui, šiandien skambino dėl dviejų kūdikių, peršalusių Airijoje“, – vardijo ji.

Emigrantus gydantiems medikams tenka papildomai pasidomėti įvairiomis Lietuvai nebūdingomis ligomis. „Važiavau į specialus kursus, norėdama sužinoti, kokios ligos kokiose šalyse plinta, kokių infekcijų galima tikėtis Papildomų žinių tikrai reikia. Parodo bėrimą, o aš tokį pirmą kartą matau. Tai stengiuosi tokių atvejų išvengti“, – sakė L. Ablinginė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (199)