Pasak įstatymo projekto autorių, Lietuvoje yra ypatinga situacija ir reikia ypatingo sprendimo, leidžiančio vaistinei veikti be vaistininko. Šiai ypatingai situacijai susidaryti padeda vis keliama vaistininkų trūkumo problema, nors pagal statistiką Lietuvoje jų 30 proc. daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Tačiau vis tiek pas mus yra „ypatinga“ situacija.
Prisiminkime, ką atskleidė Konkurencijos taryba rekordine 72 mln. eurų bauda pasibaigusiame tyrime. Lietuvos vaistinių asociacijos, vienijančios vaistinių tinklus, ir bendrovių susirašinėjimas atskleidė jų siekį akcentuoti, kad jeigu antkainiai nebus pakeisti, esą dėl nuostolingos vaistinių veiklos dalis jų bus uždaryta (kalba netaisyta): „(...) mintis naudoti komunikacijai, kad turėsime užsidaryti, atleisti vaistininkus, miesteliuose vaistinių neliks ir pan.“ Panašu, kad derinant antkainius vaistininkų pakako, net būta nemenko pertekliaus.
Kadangi antkainių derinimo planas išdegė, vaistininkai kažkur išsilakstė, tad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) praėjusią savaitę patvirtino: „Lietuvoje labai trūksta vaistininkų“ (šių metų kovo 30 d. skelbė portalas lrt.lt). Vėl.
Peržvelkime ankstesnes LVA žinutes spaudoje: 2020-11-23 portale lsveikata.lt teigiama, kad Lietuvoje trūksta per 140 vaistininkų. 2022 m. vasario 10 d. portalas Delfi publikavo straipsnį, kad „5 didžiausi šalies vaistinių tinklai ieško per 150 vaistininkų – sudėtinga situacija ir Vilniuje, ir provincijoje“. 2023-01-31 portale kauno.diena.lt Lietuvos vaistinių asociacija taip pat skelbė, kad „Jau šiandien vaistininkų trūksta ir jų galėtų priimti apie 150“.
Komunikacija tokia, o kokie faktai? Per tą laiką farmacijos studijas baigė per 300 naujų specialistų. Aišku, kažkiek vaistininkų išėjo į pensiją ar dėl „puikių“ sąlygų pabėgo iš vaistinių. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, vaistininko licencijų skaičius per trejus metus išaugo daugiau nei dviem šimtais. Metai bėga, o antraštėse tebetrūksta tų pačių 150 vaistininkų. Toks įspūdis, kad keliami tie patys straipsniai, net nepasivarginus pakeisti skaičių.
Žodžiu, komunikacinė aukso gysla rasta. Vis tiek niekas nieko neprisimena. Panašu, kad su šita žinute bus dar ne vienas išstojimas ir visiškai nesvarbu, kokiu klausimu. Gali būti, kad vėl išvysime antraštes, jog farmacijos specialistai per trumpai dirba ir per ilgai atostogauja. Kitaip tariant, reikia jiems sutrumpinti atostogas ir prailginti darbo laiko trukmę. Juk „trūksta 150 vaistininkų“. Nors gal šįkart skaičius pakeis, nes, velnias, pastebėjo.
Maždaug už mėnesio, per balsavimą Seime dėl Farmacijos įstatymo pataisų, tikrai sužinosime atsakymą – ar Lietuvą valdo antraštės, ar sveikas protas.
Pranešimą spaudai parengė Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga.
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės komentaras:
Visų pirma norėčiau trumpai apžvelgti situaciją Lietuvos vaistinių rinkoje. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai yra patenkinti esamu vaistinių skaičiumi. Praeitų metų pabaigoje atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad net 88 proc. apklaustųjų teigia, kad vienos ar kelių vaistinių buvimas šalia namų jiems yra svarbus. Matydami nuotolinės prekybos receptiniais vaistais skaičius, kurie yra ypatingai maži, suprantame, kad žmonėms vis dar reikia gyvo kontakto, gyvo bendravimo ir esama nuotolinė receptinių vaistų sistema daugeliui yra per sudėtinga, jog būtų naudojama kasdien. Tad privalome dėti visas pastangas, kad šiuo metu veikiančios vaistinės ir toliau galėtų dirbti ir užtikrinti vaistų bei farmacinės paslaugos kuo didesniam gyventojų skaičiui. Viena didžiausių problemų yra vaistininkų trūkumas.
Svarbu paminėti, kad šiuo metu didelėse vaistinėse dirba ir vaistininkai, ir farmakotechnikai, ir kitas vaistinės personalas, tačiau mažesnėse vaistinėse, dažnai nutolusiose nuo regiono centrų yra vaistinių, kuriose dalį dienos dirba farmakotechnikai nuotoliu prižiūrimi vaistininkų, t.y. vaistininkai atvažiuoja į vaistinę, patikrina receptus, pakeičia farmakotechniką susirgus ar atostogų metu, o kitu laiku, jei yra reikalinga, konsultuoja telefonu. Tokia sistema Lietuvoje yra jau dešimtmečiais, ji veikia sklandžiai, nuo šio darbo modelio nesklandumų nepatyrė nei gyventojai, nei farmacijos specialistai, neturime jokių skundų nei iš valstybinių institucijų, nei iš vaistininkų ar farmakotechnikų, nei iš gyventojų.
Deja, bet nuo liepos 1 d. įsigaliosiančios Farmacijos įstatymo pataisos, darniai veikiantį mechanizmą labai sudarkytų. Problema labiausiai paveiks smulkesnes vaistines, esančias mažesniuose miestuose. Ten, kur dėl objektyvių priežasčių vaistinėse dirba mažiau žmonių. Taigi, į gatvę yra varomi 900 aukštą kvalifikaciją turinčių profesionalų.
Jei nebus priimti sprendimai, t.y. leista dirbti farmakotechnikams taip pat kaip ir dabar, t.y. nuotoliu prižiūrimiems vaistininkų, nuo liepos 1 d. ne tik užsidarys beveik 200 vaistinių, bus atleista jose dirbantys farmakotechnikai, bet ir gyventojams sumažės vaistų prieinamumas tam tikruose regionuose.
Teiginiai, kad vaistininkų rinkoje netrūksta yra neteisingi arba išsakomi žmonių, kurie neturi aktualios statistikos ar nežino realios situacijos. Vaistininkų trūksta ne tik vaistinėse, bet ir valstybinėse institucijos, tam jau prieš kelis metus buvo papildytas valstybės ir savivaldybės įstaigose trūkstamų profesijų sąrašas, įtraukiant į jį ir vaistininko profesiją. Labai svarbu akcentuoti, kad Lietuvoje net 75 proc. turinčių licencijas vaistininkų dirba būtent vaistinėse, kai kitų šalių vidurkis 54 proc. Tad natūralu, kad 100 proc. licencijuotų vaistininkų negali dirbti tik vaistinėse, taip sugriūtų sistema, nes jų reikia ir Sveikatos apsaugos ministerijoje, ir Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, ir vaistų gamintojų atstovybėse, vaistų didmeninio platinimo įmonėse, universitetuose ir t.t. Be to, licencijas vaistininkai turi ir pasibaigus karjerai, t.y. išėjus į pensiją licencija toliau galioja nors žmogus ir yra nusprendęs daugiau nebedirbti.
Tuo tarpu Sodros ir Valstybinės vaistų kontrolės duomenys rodo, kad į pensiją išeina daugiau vaistininkų, nei jų ateina į darbo rinką. Vien šiuo metu vaistinėje dirba daugiau kaip 800 vaistininkų, kurie yra priešpensijinio arba pensijinio amžiaus.
Tikimės, kad Seimas išgirs realią situaciją ir priims racionalius sprendimus. Šiuo metu esanti sistema ir turėtų likti, nes ji puikiai veikia, tad nereikia griauti suderinto mechanizmo. Nuotolinė farmakotechnikų priežiūra taip pat yra Danijoje, tuo tarpu Švedijoje ir Suomijoje farmakotechnikai gali dirbti vieni, D. Britanijoje dėl vaistininkų trūkumo taip pat svarstoma numatyti galimybę farmakotechnikus prižiūrėti nuotoliniu būdu.
Senstant visuomenei turime ieškoti sprendimų, kaip priartinti paslaugas prie gyventojų, šiuo metu slaugytojams funkcijos yra plečiamos, tad kodėl su farmakotechnikais elgiamasi priešingai, ir jiems funkcijos yra mažinamos?
Farmakotechnikai Lietuvoje ruošiami itin kokybiškai, yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, tris metus studijavę būtent tai, ką ir dirba, kaip aptarnauti vaistinės klientus ir jiems suteikti farmacinę paslaugą, apie vaistinius preparatus, taip pat pusę metų atlikę praktikas vaistinėse. Vaistininkai turi universitetinį išsilavinimą, tad tik jie gali būti vaistinės farmacinės veiklos vadovais, tik jie gali teikti farmacinės rūpybos paslaugas. Tačiau išduoti vaistus ir suteikti farmacinę paslaugą, t.y. informuoti apie vaistų vartojimą, jų veikimą farmakotechnikai ne tik gali, bet tai puikiai išmano, nes tam ir yra ruošiami. Dar daugiau, farmakotechnikai Lietuvos vaistinėse tokias paslaugas teikia jau daugiau kaip dvidešimt metų. Juk suprantame, kad vaistininkas, kuomet farmakotechnikas aptarnauja pacientus, nestovi už nugaros, neseka kiekvieno jo žingsnio, farmakotechnikas laisvai atlieka savo darbą, tik jei jis turi klausimų, kreipiasi į vaistininką, o šiais laikais tai lengvai atliekama ir nuotoliniu būdu.
Šioje rinkoje tikrai didelė konkurencija, dažnai miestuose dirbantys vaistininkai yra kviečiami važiuoti dirbti į regionus, siūlant ir didesnį atlyginimą, ir kitus privalumus, tačiau paprastai žmonės nelinkę keisti savo gyvenamosios vietos. Labai geras to pavyzdys Kaunas, kur vaistininkų turime daugiausiai, tačiau šie žmonės vis vien nori pasilikti gyventi ir dirbti šiame mieste.
