Šiuolaikinis vėžio gydymas kelia naujus reikalavimus audinių patologijos tyrimų tikslumui, atkartojamumui bei gaunamos informacijos išsamumui. Molekulinių biožymenų tyrimai vėžio audiniuose vis dažniau pasitelkiami parenkant taikininę terapiją bei numatant tolimesnę ligos eigą, tačiau jų erdvinis pasiskirstymas vėžio audinyje gali būti netolygus (heterogeniškas).
© Fotolia nuotr.

Kaip rašo Santaroszinios.lt, todėl pasirinkta vėžio terapija gali būti veiksminga vienai vėžio ląstelių populiacijai ir visiškai netinkama kitoms, nulemiančiomis tolesnį ligos progresavimą.

Vėžio audinio heterogeniškumo ir integruotų biožymenų nustatymo problemą sprendė tarptautinė tyrėjų komanda, vadovaujama prof. Arvydo Laurinavičiaus.

Pasinaudodami naujomis galimybėmis, kurias teikia skaitmeninės patologijos technologijos, tyrėjai sukūrė unikalias vėžio audinio heterogeniškumo vertinimo metodologijas. Erdvinių biožymenų raiškos aspektų vertinimui pritaikytas šešiakampės gardelės (medaus korio) principas, matematiškai apdorojant mikroskopinio vaizdo analizės rezultatus ir generuojant išsamų biožymens raiškos rodiklių rinkinį.

Kaip DELFI pasakojo A. Laurinavičius, vėžio žymenų sąvoka išties plati, jie naudojami tiek ankstyvai ir neinvazyviai ligos diagnozei, tiek jau nustatyto vėžio biologinei elgsenai numatyti - ar progresuos, kaip greitai, kokie gydymo metodai gali duoti geriausią efektą.

prof. Arvydas Laurinavičius
prof. Arvydas Laurinavičius
© Santaroszinios.lt nuotr.

„Pagal konkretaus vėžio audinio savybes – prognostinius ir predikcinius žymenis, nustatomus patologijos tyrimo metu, pacientui skiriama individuali terapija, tikintis efekto, nustatyto klinikinių studijų metu.

Aišku, pirmiausia žymenys turi būti tiksliai ir patikimai nustatomi, tačiau to nepakanka. Vėžio audinys yra sudarytas iš gana skirtingų ląstelių subpopuliacijų, kurių agresyvumas, jautrumas vaistams ir daugelis kitų savybių gali būti skirtingos. Taigi vaistai veikia vienas vėžio ląsteles, tuo tarpu kitos išvengia atakos ir plinta. Tai vadinama vėžio audinio heterogeniškumu (netolygumu), kuriam įvertinti ir yra skirtos mūsų kuriamos technologijos“, - pasakojo specialistas.

A. Laurinavičiaus teigimu, „Medaus korio“ arba šešiakampių gardelių metodas išnaudoja naujausias skaitmeninės patologijos galimybes nustatant baltyminius žymenis mikroskopiniuose vėžio audinio pjūviuose.

„Imunohistocheminės reakcijos vaizdo analizės rezultatai paskirstomi virtualioje gardelėje, tuomet taikomi erdvinės statistikos bei modeliavimo metodai. Greta „vidutinės žymens raiškos“, gauname išsamų, maždaug 20 parametrų rinkinį, kuris, kaip jau įsitikinome, atskleidžia dėsningumus, nematomus žmogaus akiai ir leidžia prognozuoti tolesnę ligos eigą. Pirmuosius tyrimus atlikome krūties vėžio srityje, tačiau šis metodas gali būti taikomas praktiškai įvairiems žymenims įvairaus vėžio atveju“, - džiaugėsi pašnekovas.

„Galima sakyti, matematinė medaus korio konstrukcija yra įkvėpta gamtos, tačiau iš tiesų ji gana seniai ir sėkmingai taikoma geografijos, ekologijos ir kituose moksluose, pažengusiuose erdvinio modeliavimo srityje. Mums tiesiog kilo mintis šį principą pritaikyti mikroskopiniams vėžio vaizdams, dabar atrodo savaime suprantama…“, - sakė A. Laurinavičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nežinantiems valdiškos tvarkos gresia didžiuliai įsiskolinimai (56)

Pagal galiojančius įstatymus, mokantiems „Sodros“ įmokas priklauso nustatytos išmokos. Jų...

Gyvenimą iš esmės pakeitė vos viena žinutė (14)

Lygiai prieš metus kauniečio Justino Grigaičio širdį draskė prieštaringi jausmai – vaikinas...

Rusija – nauja geriausia Lotynų Amerikos šalių draugė? (24)

Venesuela – ne vienintelė regiono šalis, kurioje Vladimiro Putino Rusija nori išplėsti savo...

Orai: maloniomis permainomis džiaugsimės ne vieną dieną (7)

Pagaliau apie orus galima pasakyti vien geras žinias. Na, beveik. Artimiausiomis dienomis įkyrus...

Šiaurės Korėja pagrasino išbandyti vandenilinę bombą virš Ramiojo vandenyno

Šiaurės Korėjos diplomatijos vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis gali išbandyti...

„Real“ treneris sukasi iš padėties: prieš pirmas rungtynes „atkabino“ J. Mačiulį (24)

Po nesėkmingo Europos krepšinio čempionato ne itin maloniai Jonui Mačiuliui prasideda ir sezonas...

Daržovė, kuri labai naudinga norintiems mesti rūkyti

Moksliniai tyrimai patvirtino, kad baklažanai turi gydomųjų savybių. Tai – nekaloringa...

„Mėlynojo banginio“ žaidimas trylikametės gyvenimą pavertė pragaru: už grotų – kėdainiškis (164)

Mirtį sėjantį žaidimą „ Mėlynasis banginis “ žaidusios Kėdainiuose gyvenančios...

Pastebėjo išsiskiriantį Z kartos elgesį su socialiniais tinklais (2)

Nors Lietuvoje populiariausiu socialiniu tinklu išlieka „Facebook“ , kai kurios visuomenės...

Iš Skandinavijos – neslopstantys NT burbulo signalai Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017“ (114)

Kaistanti nekilnojamojo turto ( NT ) situacija ir nuolatinės kalbos apie besiformuojantį NT burbulą...