Sąraše nurodyta 17 gydymo įstaigų. Esą blogiausia padėtis yra Plungės, Švenčionių, Šalčininkų ir Vilkaviškio rajoninėse ligoninėse. Į juodą sąrašą taip pat pateko Jonavos, Lazdijų, Šilutės, Tauragės, Joniškio, Pasvalio, Raseinių, Utenos, Šakių, Radviliškio, Rokiškio, Visagino bei Trakų ligoninės. DELFI buvo paviešinta informacija, kad jose visą parą neužtikrinamos anesteziologo, neonatologo, akušerio, ginekologo, reanimatologo, chirurgo, echoskopuotojo, endoskopuotojo, paslaugos, nėra diagnostikos laboratorijos, kai kur medikai dirba neturėdami licencijų, neatnaujinę profesinių įgūdžių.
Iškraipyti faktai
Kaip paaiškina į juodą sąrašą patekusios Plungės ligoninės direktorius Antanas Martusevčius, faktai, kurie buvo paskelbti šią gydymo įstaigą, kad joje visą parą nėra užtikrinamos chirurgijos, echoskopijos, endoskopijos, laboratorinės diagnostikos paslaugos visiškai neatitinka tikrovės, yra iškreipti, rašoma Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos pranešime spaudai.
„Ligoninėje iki šiol nėra buvę tokio atvejo, kad visą parą nebūtų prieinama chirurgo paslauga. Visą parą teikiamos ir endoskopijos bei echoskopijos paslaugos. Budėjimų metu šias paslaugas teikiantys gydytojai atvyksta ir paslaugas suteikia per pusvalandį nuo iškvietimo. Ligoninėje veikianti laboratorija turi europinį sertifikatą, dalyvauja tarptautinėse išorinės kokybės vertinimo programose ir paslaugas teikia visą parą“, – sako Plungės ligoninės vadovas.
Rokiškio ligoninės direktorė Ramunė Markevičienė taip pat tikina, kad pasirodžiusi informacija apie jos vadovaujamą gydymo įstaigą yra pasenusi ir neatitinkanti tikrovės – buvo neteisingai interpretuoti atliktos rajoninių ligonių analizės už 2016 metų veiklą duomenys. „Ligoninėje dirbantys medicinos darbuotojai turi galiojančias licencijas. Jau daugiau nei metai įstaigoje neteikiamos akušerijos paslaugos, todėl šiuo metu nedirba ir gydytojas neonatologas. Toks specialistas tiesiog nereikalingas. Kai 2016 metais buvo atliekamas planinis patikrinimas ligoninėje pilnu etatu dirbo neonatologas“, – teigia R. Markevičienė. Ji įsitikinusi, kad rajoninėse ligoninėse pagal pacientų gyvenamą vietą yra užtikrinamos saugios ir kokybiškos pirminio ir antrinio lygio paslaugos: „Problemos kyla nebent teikiant tretinio lygio paslaugas, nes dėl vietų trūkumo ir nesureguliuotų srautų labai sunku komplikuotus pacientus iš rajoninių ligoninių perkelti į universitetines. Tikėtina, kad vykdant numatomą ligoninių optimizavimo reformą, ši problema taps dar aktualesne. Lietuvos sveikatos sistemai ekonomiškai naudingiau pirminio ir antrinio lygio paslaugas teikti rajoninėse ligoninėse, be to, tai mažina regiono gyventojų socialinę atskirtį“.
Juodajame sąraše – mažiausi pažeidėjai
Joniškio ligoninės vyr. gydytojas Edmundas Baltakis neslepia, kad buvo nustebintas, jog jo vadovaujama įstaiga pateko į juodąjį sąrašą: „Viešojoje erdvėje buvo paskelbti duomenys iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 metais atliktų konsoliduotų planinių patikrinimų ataskaitos. Ją rengiant buvo patikrintos 26 gydymo įstaigos, Joniškio ligoninė buvo viena iš jų, bet joje buvo nustatytas mažiausias pažeidimų skaičius – 5, o gydymo įstaiga buvo įvardinta kaip labai didelė pažeidėja, virš kurios pakibęs Damoklo kadas. Atliekant patikrinimą didžiausiais pažeidimų skaičius buvo 21, o vidurkis – 9,2 pažeidimai“.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga (LGVS) pasipiktinusi tokia atlikta gydymo įstaigų veiklos analizės interpretacija ir sudarytų sąrašu bei tikina, kad pagal taip vertinti įstaigas ir jų teikiamų paslaugų kokybę – klaidinga. LGVS prezidentas dr. Kęstutis Štaras atkreipia dėmesį į tai, kad po prieš dvejus metus atlikto patikrinimo nei vienos gydymo įstaigos licencija nebuvo sustabdyta, o visi nustatyti pažeidimai buvo ištaisyti per artimiausius du mėnesius.
„Informacijos, kuri turėtų būti skirta vidiniam naudojimui, išviešinimas, klaidingas interpretavimas, smulkias technines klaidas prilyginant dideliems nusižengimams žemina ne tik gydymo įstaigų ir jų vadovų reputaciją, bet ir menkina jose dirbančių medikų reputaciją, be objektyvių priežasčių mažina visuomenės pasitikėjimą sveikatos apsaugos sistema“, – įsitikinęs K. Štaras ir atkreipia dėmesį į tai, kad rajoninėse ligoninėse, vykdant reorganizaciją pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą planą, jau prieš keletą metų buvo panaikinta dalis asmens sveikatos priežiūros paslaugų, pavyzdžiui, chirurgijos, reanimacijos, akušerijos, vaikų ligų profilio, o viešojoje erdvėje teigiama, kad šioms paslaugoms teikti trūksta specialistų.
Sunkina medikų darbą
LGVS priminė, kad prieš daugiau nei mėnesį DELFI buvo publikuotas Sveikatos apsaugos ministerijos paviešinti ligoninių mirštamumo nuo miokardo infarkto ir išeminio insulto.
„Viešojoje erdvėje pasirodžiusi ir objektyviais faktais nepagrįsta informacija sunkina medikų darbą. Mirštamumo nuo miokardo infarkto ir insulto duomenys buvo paimti iš privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos neįvertinant fakto, kad tęsiant gydymą, pacientas galėjo būti perkeltas į kitą gydymo įstaigą“, – rašoma LGVS pranešime spaudai.
– Sudarant šiuos reitingus nebuvo analizuojama, kaip dažnai ir su kokiais sveikatos nusiskundimais pacientas lankėsi pas savo šeimos gydytoją, kaip greitai buvo suteikta pirmoji pagalba įvykus ūmiam susirgimui, kaip greitai reikiamas paslaugas suteikė ir į rajoninę ar universitetinę ligoninę atvežė greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Tuomet LGVS teigė, kad skelbti informaciją ir sudaryti gydymo įstaigų reitingus bei vertinti darbo kokybę pagal informaciją, kuri atspindi gal tik šimtąją dalį ligoninės veiklos rodiklių yra nekorektiška ir neatsakinga, o žmonės, kurie atsakingi už sveikatos priežiūros sistemą turėtų elgtis atsakingiau.“
LGVS ne kartą teigė, kad sveikatos priežiūros srityje yra būtini į ilgalaikius tikslus ir rezultatą orientuoti pokyčiai, tačiau visos pastaruoju metu vykdytos reformos buvo nukreiptos tik į procesą. LGVS yra parengusi ir pateikusi LR Sveikatos apsaugos ministerijai, LR Vyriausybei, LR Seimo Sveikatos komitetui ir Valstybinei ligonių kasai rezoliuciją, kuri skirta sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti. Joje atkreipia dėmesį į didžiausias šio meto sveikatos priežiūros sektoriaus aktualijas: nepakankamą finansavimą, nes sveikatos sistemos finansavimui skiriama lėšų dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) vis dar nepasiekė prieš finansinę krizę buvusios BVP dalies; netolygų medicinos darbuotojų, o ypač gydytojų, pasiskirstymą didžiuosiuose miestuose ir rajonuose; įkainių didinimo procesą, kai visos lėšos skiriamos darbo užmokesčio didinimui, nekompensuojant išaugusių pacientų gydymo ir infrastruktūros užtikrinimui. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad neskiriamas dėmesys gyventojų sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui, mokinių sveikatos priežiūrai.
