Kuriozų šalis: kodėl medikai bėgte bėga į Švediją

Esame kuriozų šalis: 40 metų darbo stažą turinčio profesoriaus vienos valandos operacijos atlygis – 15 litų.

Taip tvirtinanti Seimo narė konservatorė Irena Degutienė perspėja: kol juodadarbiai Anglijoje uždirba kiek gydytojai Lietuvoje, mūsų medikus grobstys skandinavai.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje vykusioje diskusijoje apie emigraciją, I. Degutienė atkreipė dėmesį į Švediją. Priešingai nei į Didžiąją Britaniją, šiandien iš Lietuvos į Švediją išvyksta ne ilgalaikiai bedarbiai, o aukštesnio išsilavinimo žmonės.

„Beje, Švedijoje dirba daug Lietuvos medikų. Tai žmonės, turintys universitetinį išsilavinimą. Mūsų studijų programos aukšto lygio ir daug kur viršija europinį lygį, švedai su malonumu mūsų lietuvius medikus – tiek gydytojus, tiek medicinos seseris – tikrai priima“, – kalbėjo I. Degutienė. Jos žiniomis, vien Švedijos Upsalos universitete apie 25 proc. dirbančių žmonių yra iš Lietuvos.

Seimo narės tvirtinimu, iššūkis politikams – sulaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus. „Bet kai paimi kitą statistiką ir palygini, kokį atlyginimą po rezidentūros gauna Švedijos medikas ir kokį gauna Lietuvos medikas, ir dar visą laiką jiems aiškina, kad jie kyšininkai, tai nei moralinės, nei finansinės padėties čia negali turėti, mokytis reikia 13-15 metų, nė vienoje profesijoje tiek ilgai mokytis nereikia, ir gauni grašius“, – konstatavo politikė.

„Arba mokslų daktaras, profesorius, 40 metų darbo stažas, operaciją daro, o operacijos vienos valandos atlygis – 15 litų. Kokioj pasaulio valstybėje jūs dar tokį kuriozą matėte? Jokioje nematėte“, – piktinosi I. Degutienė.

Jos tvirtinimu, po studijų Vilniaus ar Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose žmonės baigia rezidentūrą ir Lietuvai taria viso gero.

Vis dėlto, pastebi I. Degutienė, liūto dalį emigrantų sudaro į Didžiąją Britaniją dirbti juodų darbų išvykstantys bedarbiai. „Kartais aš pagalvoju, gal tų juodų darbų yra ir Lietuvoje, tačiau, aišku, už juodą darbą Lietuvoje gausi minimalią algą, o nuvažiavęs į Didžiąją Britaniją gausi tokią algą kaip Lietuvos medikas“, – samprotavo Seimo narė.

Emigrantų ir reemigrantų portretai

Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė pristatė Lietuvos emigranto ir į šalį iš emigracijos grįžusio piliečio portretą.

Tipinis Lietuvos emigrantas:

20-39 metų amžiaus (60 proc. visų emigrantų);

55 proc. 18 metų ir vyresnių emigrantų niekada negyveno santuokoje;
Kas antras emigruoja į Jungtinę Karalystę;

82 proc. darbingo amžiaus emigrantų prieš išvykdami nedirbo vienerius metus ar ilgiau.

Tipinis grįžęs pilietis:

20-39 metų amžiaus (68 proc. visų reemigravusių piliečių);
51 proc. 18 metų ir vyresnių reemigrantų niekada negyveno santuokoje;
Kas antras grįžta iš Jungtinės Karalystės.

2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,943 mln. gyventojų, per pastaruosius 10 metų gyventojų skaičius sumažėjo 455 tūkstančiais. „Per pastaruosius 10 metų gyventojų skaičius mažėjo dėl dviejų priežasčių: neigiamos tarptautinės migracijos, tai reiškia, kad daugiau žmonių emigravo negu imigravo ir neigiamos natūralios kaitos – daugiau žmonių mirė negu gimė“, – aiškino V. Lapėnienė.

Vis dėlto gyventojų sumažėjimą daugiausia lėmė emigracija – 73 proc., dėl natūralios kaitos gyventojų sumažėjo 27 proc. Jau daugelį metų Lietuva Europos Sąjungoje išsiskiria pagal emigracijos mastą.

Tačiau emigracija turi ir gerų padarinių: gausėja piniginiai pervedimai į Lietuvą iš užsienio. Išankstiniais Lietuvos banko duomenimis, 2013 m. gautų privačių asmenų darbo pajamų pervedimai sudarė 5,3 milijardo litų. Tai beveik 3 kartus daugiau nei 2004 m., gauta suma pernai sudarė beveik 2 proc. BVP.

„Eurostat“ prognozuoja, kad 2060 m. Lietuvoje tegyvens 1,8 mln. gyventojų.