Kuo svarbi skydliaukė ir kaip aprūpinti ją jodu

Skydliaukės veikla turi įtakos vaiko protiniam vystymuisi. Kad skydliaukė gerai funkcionuotų, visų pirma reikia užtektinai jodo. Šio elemento mūsų organizmas gauna iš žuvies ir joduotosios druskos. Medikai pataria, kad moterys dar prieš planuodamos nėštumą pasirūpintų pakankamu jodo kiekiu organizme, rašo spiegel.de.

Jodas yra svarbiausias skydliaukės hormonų komponentas. Šis mažas kakle esantis organas integruotas į puikiai sureguliuotą sistemą tarp hipofizės ir pagumburio smegenyse. Skydliaukė gamina gyvybiškai svarbius hormonus T3 ir T4, kaupia ir saugo jodą bei kontroliuoja kalcio ir fosforo kiekį kauluose. Jeigu trūksta jodo, skydliaukė padidėja ir susiformuoja mazgai – gūžys, kitaip vadinamas struma. Kai skydliaukė pagamina nepakankamai hormonų, žmogus tampa vangiu, sulėtėja jo medžiagų apykaita, taip pat gali sutrikti širdies ir kraujotakos veikla. Šie hormonai nemažiau svarbūs ir smegenų ląstelių brendimui.

Jodo yra jūros žuvyse, kituose jūroje gyvenančiuose gyvūnuose bei čia augančiuose dumbliuose. Svarbus jodo šaltinis yra ir pienas bei mėsa, jeigu gyvuliai šeriami jodu praturtintais pašarais. Jeigu kepėjai naudoja joduotąją druską, net ir kepiniai gali prisidėti prie organizmo aprūpinimo jodu.

„Šiuo metu joduotosios druskos yra maždaug trečdalyje gatavų produktų, - sako Thomas Remeris iš Vaikų mitybos tyrimų instituto Dortmunde. - Kai kurie gamintojai argumentuoja, kad jodas keičia produkto skonį. Vis dėlto atliekant tyrimus nepavyko to įrodyti“.

Mokslininkai spėja, kad joduotoji druska kai kuriems gamintojams tiesiog per brangi. Europos Sąjungoje galioja įvairios taisyklės, apsunkinančios tolygų tiekimą, o tuo pačiu ir didinančios gamybos sąnaudas.

Rekomenduojama du kartus per savaitę valgyti jūros žuvies, pavyzdžiui, į racioną galima įtraukti ledjūrio menkę, jūrinę plekšnę, juodadėmę menkę ar atlantinę menkę. Papildomai kasdien turi būti vartojami pieno produktai, maisto gamybai naudojama joduotoji druska.

Kadangi joms reikia daugiau skydliaukės hormonų, jų medžiagų apykaita veikia visu greičiu. Nėščios moterys kaip įmanoma anksčiau turi pradėti kompensuoti padidėjusį jodo poreikį specialiais preparatais. Daugelyje preparatų jodas kombinuojamas su folio rūgštimi, kuri taip pat būtina nervų ląstelių vystymuisi.

„Vokietijoje keturios iš penkių besilaukiančių moterų prevencijai vartoja jungtinį jodo ir folio rūgšties preparatą, - sako skydliaukės ekspertas Rolandas Gaertneris iš Ludwigo Maximilianso universiteto Miunchene. - Tai turi įvykti vėliausiai nuo dvyliktos nėštumo savaitės, nes tuo metu pradeda funkcionuoti paties vaiko skydliaukė“.

Ginekologai pataria, kad planuojant nėštumą reiktų pradėti vartoti jodo ir folio rūgšties preparatus dar prieš pastojimą.

Kretinizmu sergantys vaikai dėl motinos skydliaukės funkcijos nepakankamumo yra protiškai atsilikę ir gali turėti fizinę negalią. Vokietijoje kretinizmo atvejų beveik nebepasitaiko. Iškart po kūdikio gimimo atliekamas jo skydliaukės funkcijos tyrimas. Iš kūdikio kulno imamas kraujas ir be kita ko ištiriami skydliaukės hormonai. Per trumpą laiką gaunami laboratorinio tyrimo rezultatai. Jeigu skydliaukė funkcionuoja nepakankamai, būtina kuo greičiau kompensuoti hormonų stygių – nuo skubos priklauso gydymo sėkmė. Jeigu gydymas bus suteiktas vos keliomis savaitėmis per vėlai, tai atsilieps vaiko protinei veiklai.

„Baimintis per didelio jodo kiekio galima nebent suvartojant ypač daug pieno ir/arba jūros gėrybių“, - sako Thomas Remeris. Vokietijos visuomenės mitybos draugija suaugusiam žmogui per dieną rekomenduoja suvartoti iki 500 mikrogramų jodo. Priešingu atveju jautriems žmonėms gali nutikti taip, kad perteklius sukels vadinamąją skydliaukės autonomiją, kuriai esant sutrinka uždaras ciklas tarp smegenų ir skydliaukės ir pagaminama pernelyg daug skydliaukės hormonų.