Tačiau vis daugiau jų turi galimybių pasveikti. Skaičiuojama, kad pasaulyje per pastaruosius 20 metų vėžio diagnozę išgirdusiųjų, tačiau išgyvenusiųjų skaičius išaugo daugiau nei penktadaliu.
Toks progresas leidžia tikėti, kad ateityje galimybės pasveikti dėl naujų gydymo technologijų ir mokslo laimėjimų tik didės.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos IFPA valdybos pirmininkė Jūra Smilgaitė teigia, kad pažanga gydant onkologines ligas yra akivaizdi, rašoma pranešime spaudai.
„Per paskutinius kelerius metus vėžio gydymui patvirtinta daugiau vaistų, negu per pastaruosius kelis dešimtmečius”, - sakė ji.
Šiandien žinoma daugiau kaip 500 vėžio modifikacijų. Siekdami rasti būdus įvairių tipų onkologinių susirgimų pacientams gydyti, mokslininkai ir inovatyvios farmacijos specialistai deda daug pastangų ir skiria investicijų. Kokius pasveikimą žadančius būdus jiems pavyko sukurti pastaraisias metais?
1. Vėžio ir kitų autoimuninių susirgimų gydyme vis labiau vystoma imunoterapija – gydymo būdas, kai organizmas naudoja savo paties imuninę sistemą kovai su liga. Nors ši sritis – vis dar „kūdikystėje”, mokslininkai į ją deda daug vilčių. Jau žinoma, kad atsparumą ligoms skatinančių T-ląstelių terapija žmogaus organizme gali pagerinti naviko ląstelių antigeno atpažinimą ir taip padėti kovoti su piktybiniais augliais.
2. Gydant plaučių ir kai kurių kitų organų vėžį jau kurį laiką naudojama bronchoskopija. Naujasis jos patobulinimas – navigacijos sistema – leis chirurgams įsiskverbti su adata pro kvėpavimo takų sieneles į tas vietas, kurios yra sunkiai pasiekiamos, tačiau kur reikalinga biopsija arba jau konkretus gydymas.
3. Šalinant inkstų auglius, kai kitoks chirurginis gydymo būdas neįmanomas, imtas naudoti ultragarso daviklis, leidžiantis labai tiksliai nukreipti instrumentus ir užšaldyti naviką.
4. Kiaušidžių vėžiu sergančios ir pasveikusios jaunos, negimdžiusioms pacientės turi galimybę natūraliu būdu susilaukti vaikų, nes prieš gydant vėžį kiaušidės audinio fragmentai paimami ilgalaikiam užšaldymui, o vėliau transplantuojami atgal į moters organizmą.
5. Kepenų augliai sėkmingai imti šalinti mažiau traumuojančiu būdu – į organo naviko arterijas įstūmus radioaktyvius preparatus, kurie lokaliai apšvitina ir sunaikina vėžį.
6. Hiperterminė intraperitoninė chemoterapija, kuri gali ženkliai pailginti onkologinių pacientų išgyvenimo trukmę, imta naudoti sudėtinio vėžio pacientams – piktybiniams navikams plintant pilvaplėvėje.
7. Priešinės liaukos ar plaučių navikams gydyti imta taikyti naujos kartos moduliuoto intensyvumo spindulinės terapijos metodika. Ją taikant jonizuojančioji spinduliuotė pataiko tiksliai ten, kur buvo numatyta ir maksimaliai apsaugo sveikus audinius, esančius aplink naviką.
8. Plaukų netekimas – viena akivaizdžiausių vėžio gydymo pasekmių. Tačiau dabar pacientai jau gali pasinaudoti šaldančiomis kepurėmis, kurios sutraukia galvos kraujagysles ir taip išsaugo bent dalį plaukų chemoterapijos procedūrų metu.
9. Epigenetika yra kontrolės sistema, padedanti reguliuoti ląstelių DNR ir nustatanti ląstelių funkcijas, įskaitant vėžio pradžią ir vystymąsi. Ji turi reikšmingą potencialą kuriant vaistus onkologinių susirgimų gydymui.
10. Melanomos gydymui pradėti naudoti du nauji preparatai – pembrolizumabas ir nivolumabas, kurie naudingi žmogaus imuninei sistemai, o ypač – tiems pacientams, kurių išplitusio odos vėžio jokie kiti vaistai nebegali pagydyti. Europos Komisija neseniai patvirtino ir dar vieną naują gydymo preparatų kombinaciją – kobimetinibo derinyje su vemurafenibu naudojimą tam tikro tipo suaugusiems onkologinių ligų pacientams, gydyti. Šių medikamentų derinys ženkliai stipriau slopina melanomos ir kitų vėžio plitimą, negu skiriant vieną iš jų.
11. Norėdami suprasti vėžio riziką, mokslininkai iki šiol metų metus buvo orientuoti į vieno baltymo koncentraciją kraujyje ir šlapime arba į genetines mutacijas. Tačiau gana prasti šių testų rodikliai apriboja jų diagnostinį tikslumą. Šiemet jau prieinama nauja biologinė platforma, kuri analizuoja biologiniuose skysčiuose cirkuliuojančių baltymų struktūrinius pokyčius ir taip nustato, ar pacientas serga onkologine liga.
12. Hamburgo Ependorfo universitetinė klinika kartu su inovatyvios famacijos kompanijomis koordinuoja naujai viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės pagrindu įsteigtą tarptautinį konsorciumą „CANCER-ID”. Penkerių metų trukmės projektu siekiama patobulinti vėžiu sergančių pacientų asmeniniams poreikiams pritaikytų vaistų kūrimą.
Tarptautinės vėžio kontrolės organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva paskelbta Pasauline kovos su vėžiu diena yra skirta atkreipti dėmesį į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, prevenciją bei fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo įtaką užkertant kelią onkologiniams susirgimams.
