aA
Krūties vėžys yra dažniausias vėžinis susirgimas tarp moterų. Kasmet pasaulyje jis nustatomas maždaug dviem milijonams žmonių, o sergamumas kiekvienais metais didėja. Didelis sergamumas prasideda moterims sulaukus 40 metų, o pasiekus 50 metų ribą – išauga dvigubai. 1 iš 10 moterų per savo gyvenimą turi tikimybę susirgti šia liga, o 1,5 proc. naujų atvejų ištinka vyrus.
Krūties vėžiu lietuvės serga vis dažniau: onkologės įvardijo, kurioms moterims susirgti – didžiausia tikimybė
© Shutterstock

Vienas iš rizikos veiksnių – sėslumas ir hormonų terapija

„Daugiausia krūties vėžio susirgimų yra išsivysčiusiose Vakarų šalyse, tačiau mirtingumas jose mažas. Tai susiję su ankstesne diagnostika ir efektyvesniu gydymu. Ir atvirkščiai, ne tokiose išsivysčiusiose – sergamumas mažesnis, bet rizika mirti žymiai didesnė“, – sakė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja onkologė chemoterapeutė Laura Steponavičienė.

Laura Steponavičienė
Laura Steponavičienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Prognozuojama, kad sergamumas ir toliau didės, šiuo metu jis sparčiausiai auga besivystančiose šalyse, tačiau kai kuriose pažengusiose valstybėse po truputį mažėja. Tai reiškia, kad jį suvaldyti vis dėlto galima.

2012 metais Lietuvoje užfiksuota daugiau nei pusantro tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų. Deja, pasak L. Steponavičienės, turime problemų dėl duomenų pateikimo į vėžio registrą, todėl naujausi patikimi duomenys yra 7 metų senumo. Vis dėlto šiais metais paskaičiuota, kad Lietuvoje turėtų būti apie 1800 naujų krūties vėžio atvejų.

Didelė problema, sako onkologė, Lietuvoje yra ta, jog sergamumas didėja, o mirtingumas išlieka toks pat. Kaip atrodome kitų šalių kontekste? Sergančiųjų perpus mažiau, bet mirtingumo rodikliai yra tokie pat, o kai kur net ir didesni nei kitų šalių. Pavyzdžiui, mūsų šalyje sergamumas beveik perpus mažesnis nei Prancūzijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, tačiau mirtingumo procentas panašus.

„Visame pasaulyje sutariama, kad vėžiui įtaką daro vakarietiškas gyvenimo būdas – daromės sėslesni ir judame mažiau. Kita priežastis – pakaitinė hormonų terapija. Kalbant apie Lietuvą, galime drąsiai sakyti, kad prevencinėje krūties vėžio patikroje nesudalyvauja tiek moterų, kiek turėtų. Taip pat dažnai ateina su aiškiais ligos simptomais, nors tokiu atveju jau turėtų kreiptis pas specialistą, o ne tikrintis profilaktiškai“, – sakė gydytoja L. Steponavičienė.

Krūties vėžiu lietuvės serga vis dažniau: onkologės įvardijo, kurioms moterims susirgti – didžiausia tikimybė
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojos chirurgės, onkologės Daivos Gudavičienės, pagrindinis rizikos faktorius yra endogeninių estrogenų poveikis ir stiprumas. Šių hormonų moters gyvenime yra labai daug, jie daro įtaką nėštumui, menstruaciniams ciklams, brendimui. Yra ir rizikos faktorių, kurių pakeisti negalime: ligos atvejai šeimoje, genetika, tankus krūties audinys, menstruacinių ciklų kiekis, vaikystėje patirta apšvita dėl kitų susirgimų, pavyzdžiui, limfomos.

„Amžina diskusijų tema – pakaitinės hormonų terapijos ir hormoninės kontracepcijos vartojimas. Hormoniniai kontraceptikai krūties vėžio riziką padidina nežymiai – apie 1,2 karto, pakaitinė hormonų terapija – 1,6 karto. Kai buvo paskelbti 2006 metų duomenys, vartoti pakaitinę hormonų terapiją daug kas atsisakė, ypač ši tendencija pasijuto JAV“, – pasakojo D. Gudavičienė.

Ne visų rizikos faktorių įtaką galime pagrįsti tyrimais, sako gydytoja, tačiau yra atlikta keletas tyrimų. Pavyzdžiui, yra paskelbta studija, tyrusi, ar galima skirti hormonines kontraceptines tabletes moterims, kurių šeimoje buvo krūties vėžio susirgimų. Tyrimas parodė, kad šių moterų rizika susirgti krūties vėžiu vartojant hormoninius kontraceptikus, nepadidėjo.

„Kaip apsisaugoti moterims, kurios yra gydomos ar neseniai gydytos nuo krūties vėžio, ar jos gali vartoti hormoninius kontraceptikus? Tai neturi būti aktyvus procesas, gydymas turi būti baigtas per 6 mėnesius ar daugiau. Joms neturi būti taikomas spindulinis gydymas, moteris neturi sirgti anemija, – tokiais atvejais galima rinktis hormoninės kontracepcijos metodus“, – patarė D. Gudavičienė.

Krūties vėžiu lietuvės serga vis dažniau: onkologės įvardijo, kurioms moterims susirgti – didžiausia tikimybė
© DELFI / Andrius Ufartas

Tikrinasi dažniau, bet nepakankamai

Krūties vėžio riziką didina ir menstruacijų ciklų kiekis: kuo anksčiau prasidėjo mėnesinės, kuo daugiau buvo menstruacinių ciklų, tuo rizika susirgti krūties vėžiu didesnė. Ir atvirkščiai, kuo anksčiau mėnesinės baigiasi – susirgti tikimybė mažesnė: „Kuo mažiau menstruacinių ciklų, kuo daugiau gimdymų ir ilgesni maitinimai krūtimi, tuo rizika susirgti yra mažesnė“, – sakė krūtų chirurgė.

Įrodyta, kad optimalus kūno masės indeksas sumažina riziką susirgti krūties vėžiu. Taip pat įrodyta fizinio aktyvumo nauda. Todėl, pasak gydytojos, daugiausia ką galime padaryti – sveikai ir aktyviai gyventi.

Pasaulio vėžio tyrimo centro duomenimis, beveik 40 proc. vėžio atvejų būtų galima išvengti pakeitus savo gyvenimo būdą ir įpročius.

„Kol kas dar nėra atrasto optimalesnio tyrimo profilaktikai nei mamografija. Vis dėlto negalima sieti mirtingumo tendencijų vien su ankstyva diagnostika, tiek pat, kiek svarbi ši dalis, svarbus ir modernus gydymas. Daug kalbama apie nepageidaujamus profilaktinės krūties vėžio programos reiškinius, pavyzdžiui, hiperdiagnostiką, apšvitą, kuri patiriama tyrimo metu. Taip pat ir diskomfortą, pacientės patiriamą psichologinį stresą. Ženkliai padidėja nebūtinų operacijų ir tai yra šalutinis neigiamas programos efektas“, – kalbėjo D. Gudavičienė.

Krūties vėžio prevencinė programa
Krūties vėžio prevencinė programa
© VLK nuotr.

Tačiau žinoma ir tai, kad mamograma sumažina mirtingumą nuo krūties vėžio 25-30 procentų, tad tyrimo nauda yra akivaizdi.

Pasak gydytojos, daug moterų galvoja, kad joms nepriklauso mamografija, nes nėra 50 metų arba jos jau vyresnės nei 70-ies. Tačiau tai tik programos nustatytas amžius – jei yra indikacijų, mamograma atliekama ne pagal programą.

„Deja, pagal programą pasitikrina vis dar per mažai moterų. Kartais pagal ją tikrinasi moterys, kurios turi apčiuopiamus ir didelius navikus, ir tai nėra gerai, nes jos jau turėtų būti nukreiptos specialisto konsultacijai o ne profilaktinei patikrai“, – kalbėjo D. Gudavičienė.

Mamograma gali ir nematyti vėžio – pavyzdžiui, jei krūtis sudaryta iš tankaus liaukinio audinio net ir didelis vėžys gali likti nepastebėtas mamogramose. Tokiais atvejais moterims rekomenduojamas papildomas ištyrimas, dažniausiai echoskopija.

Radiologė dr. Jurgita Ušinskienė pasakojo, kad jaunoms moterims geriausias tyrimo metodas yra ultragarsinis tyrimas, kuris yra visiškai neskausmingas, o moterims, kurioms virš 50 metų, suteikiamas nemokamas mamografinis tyrimas.

„Mamografijos tyrimo metu krūtis suspaudžiama tarp dviejų plokštelių, todėl rekomenduoju eiti ne mėnesinių metu, kai krūtys būna jautrios, o praėjus savaitei po jų. Tačiau skausmas nėra toks baisus, kaip gali atrodyti. Apšvita yra tokia menka, kad jos gauname tiek pat skrendant lėktuvu“, – kalbėjo Jurgita Ušinskienė.

Vis dėlto besitikrinančių pagal programą daugėja, tai visų mūsų pastangų rezultatas. 2006 metais pasitikrinti ateidavo tik 14 proc., pastaraisiais metais pasitikrina iki 50 proc. tikslinės grupės moterų.

Krūties vėžys
Krūties vėžys
© Organizacijos nuotr.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, per pirmuosius 7 šių metų mėnesius pacientėms, dalyvaujančioms krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje, atlikta per 68 tūkst. mamogramų. Tai reiškia, jog joms suteikta 6 000 daugiau šių paslaugų nei per tą patį laikotarpį pernai, tad tendencijos teigiamos.

Iš beveik 460 tūkst. programos amžių atitinkančių moterų, prisirašiusių prie pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydymo įstaigų, dėl krūties vėžio, kas dvejus metus, pasitikrina kas antra.

„Daugėja 1 stadijos krūties vėžio diagnostikos atvejų – 8 proc. daugiau pirmos stadijos atvejų per metus yra labai geras skaičius. Nemažai nustatoma 1-2 stadijos, ankstyvų, susirgimų. Tačiau yra ir intervaliniai vėžiai, kurie išsivysto tarp dviejų patikrų, jie dažnai būna agresyvesni, sunkiau nustatomi ir turi daugiau metastazių“, – kalbėjo D. Gudavičienė.

Lietuvės rūpinasi visais, tik ne savimi

Pasak onkologės L. Steponavičienės, neretai atsitinka taip, kad moteris neištiriama laiku ar laukia tyrimų labai ilgai, o tuo metu vaikšto su naviku, nors kiekviena savaitė yra brangi. Problemų turime ir dėl gydymo prieinamumo.

„Ne visi vaistai, kurie yra patvirtinti Europos Sąjungoje, yra lengvai prieinami Lietuvoje. Trūksta ir kompensacijos. Galime pasidžiaugti tuo, kad mažėja pažengusių stadijų ir didėja pirmos stadijos nustatymas“, – sakė L. Steponavičienė.

Onkologė priminė, jog vyrai irgi serga krūties vėžiu, jų ligos diagnostika lygiai tokia pat, kaip ir moterų. Tačiau dažnai gydytojai vyrui šios ligos nė neįtaria, nes tai – retas susirgimas. Būtent dėl to labai dažnai jie ateina jau su pažengusia stadija.

Gydytoja psichoterapeutė dr. Giedrė Bulotienė pasakojo, kad dirbant onkologijos institute kiekvieną dieną sutinka moterų, kurios ateina konsultuotis. Beveik kasdien jai tenka išgirsti frazę: „kodėl neatėjau anksčiau“? Pasak gydytojos, dažnai pasitikrinti stabdo baimė ar tiesiog paprasčiausias skubėjimas, taip pat ir nerimas, kad gydytojai pagalvos, jog ligos ieškoma be reikalo.

Giedrė Bulotienė
Giedrė Bulotienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Pastebėjau, kad lietuvės moterys rūpinasi visais aplinkui – vyrais, vaikais, tėvais, bet tik ne savimi. Be to, daug moterų atidėlioja vizitą net pajautusios simptomus ir tikisi, kad viskas susitvarkys savaime ar liaudiškomis priemonėmis. Todėl įsiklausykime savo kūno ir išdrįskime pasitikrinti“, – sakė gydytoja Giedrė Bulotienė.

Ligą jau įveikusi Nacionalinės krūtų ligos asociacijos prezidentė Aušra Bružienė ragino moteris būti realistėmis ir nesitikėti, kad būtent jas liga aplenks: „Ankstyvas ligos diagnozavimas yra didelis šansas gyventi toliau ir auginti vaikus, anūkus, taip pat, kaip auginu ir aš. Tikrinkitės, nepamirškite, ir niekada negalvokite, kad būtent mane tai aplenks“.

www.DELFI.lt
Klausk psichoterapeuto
Į klausimus atsakys psichiatras, psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(66 žmonės įvertino)
4.3788

Dėl nustatytų koronaviruso atvejų tyrė Raseinių ir Kelmės ligonines (2)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, atlikę neplaninius patikrinimus...

Koronaviruso židinys išsiplėtė už Radviliškio ligoninės ribų: pasiekė ir Palangą (112)

Radviliškio ligoninėje liepsnojantis koronaviruso židinys, panašu, kad bus spėjęs išplisti...

Keliaujantiems svetur lietuviams gresia apribojimai, izoliuotis netektų tik atvykusiems iš 7 šalių (71)

Lietuvos piliečiams ir nuolatiniams gyventojams dėl išaugusio šalyje sergamumo koronavirusu...

Populiariausia Lietuvoje lytiškai plintančia liga moteris dažniausiai užkrečia sutuoktiniai (105)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas lytiškai plintančiomis...

Pateikė daugiau detalių apie situaciją Radviliškio ligoninėje: pirmieji užsikrėtė medikas ir pacientas (43)

Radviliškio ligoninėje nustatytas koronaviruso židinys toliau plečiasi. Šiuo metu nustatytas...

Top naujienos

Žmogus, iliustravęs epochą: lietuvis tapo septintojo dešimtmečio legenda (5)

Nors Stasio Krasausko pavardė šiandien gal ir nėra plačiai žinoma, šis lietuvis buvo tikra...

Sutrumpinusi darbo savaitę įmonė skaičiuoja rekordinius metus: kiti mums sukioja pirštą prie galvos (10)

Prieš kelis metus statybinės chemijos produktų vystymo ir platinimo įmonė „Tegra State“...

Atvykę į nuostabaus grožio paplūdimį poilsiautojai gailisi: verslininkų įžūlumas siutina ne tik lietuvius (71)

Nors daug žmonių atvykę į vieną gražiausių Europos vietų – Pozitaną, Amalfio pakrantėje...

Sinoptikai perspėja: atkeliauja pirmosios šalnos (5)

Iš šiaurės besileidžiantis šaltasis atmosferos frontas atneš nedaug lietaus, tačiau oras keletu...

Net vidurinės nebaigęs vyras sugebėjo metus laiko dirbti gydytoju kolegoms nieko neįtariant (71)

Leidykla „Briedis“ pristato pasauliniu bestseleriu tapusią tikrą istoriją apie ano amžiaus...

Mokytojos pastaba kaukę pamiršusiam vaikui įsiutino mamą: pasiūlė paskaičiuoti, kiek tai kainuoja (399)

Išpuolis mokykloje, kurį patyrė kaukę pamiršęs vaikas, privertė jo motiną susimąstyti, ar...

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: praneša apie izoliacijos pokyčius (96)

Nuo pirmadienio, izoliuotis reikės atvykus iš Švedijos, Norvegijos, Bulgarijos, Gruzijos, Kanados,...

Brangiausių automobilių TOP 3: kokie modeliai bei kainos dominuoja Baltijos šalyse, Ukrainoje ir Baltarusijoje? (40)

„Porsche“, „Ferrari“, „Lamborghini“, „Bentley“ savo savininkus dažniausiai randa...

Amanda apie santykių formą, kurią praktikuoja retas: daugelis tai supranta kaip mano sutikimą miegoti su visais (55)

Amsterdame gyvenanti Amanda savo tikrojo vardo atskleisti nenori. Mergina atvira – ne visa jos...

CSKA nepaliko jokių vilčių Maksvyčio komandai – laimėjo Gomelskio taurę (2)

Maskvos CSKA penktadienį triuškinamai net 91:51 nugalėjo Permės „Parma“, kurią treniruoja...

|Maža didelių žinių kaina