aA
Krioterapija, arba gydymas šalčiu pasaulyje taikoma ilgiau nei 20 metų, atrandama vis naujų jos panaudojimo sričių. Šis metodas šiandien gerai žinomas reabilitologijos, kosmetologijos ir dermatologijos srityse, populiarėja gydant psichikos negalavimus. Krioterapiją vis dažniau ima taikyti ir chirurgai. Lietuvoje ji – irgi ne naujiena, nors mažiau paplitusi nei kitose Europos šalyse.
© Corbis
Ekstremaliai žema – iki -180°C, vidutinė -20°C ir žema -0°C temperatūra krioterapijoje taikoma audiniams, organams ar visam kūnui atšaldyti. Veikiant šalčiu suaktyvinami termoreguliacijos mechanizmai, apsaugantys nuo peršalimo. Ypač suaktyvėja medžiagų apykaita, o tai gerai veikia visą organizmą, sustiprina jo priešinimąsi infekcijoms. Po 1–2 mėn. krioterapinio gydymo žmogaus organizme padaugėja imuninių ląstelių, suaktyvėja interferono gamyba. Ilgai veikiant šalčiu per keletą mėnesių keičiasi ir kraujo sudėtis: padaugėja kraujo kūnelių, imuninių baltymų, kraujas geriau aprūpinimas deguonimi.

Kuo didesnis temperatūros skirtumas, tuo geresnis efektas. Natūraliomis sąlygomis padidinti šį skirtumą neįmanoma, nes ledo tirpimo, kaip ir kūno temperatūra, visada yra beveik tokia pat. 1970 m. japonų mokslininkas pasiūlė medicinos tikslams panaudoti kriokamerą: specialiame metaliniame termose laikomo skysto azoto garai sumaišomi su oro srove. Oras atšaldomas net iki -195°C.

Pasak gydytojos reabilitologės Gintarės Vaitkienės, sisteminio poveikio kriokamerų arba šalčio kambarių Lietuvoje kol kas nėra. O Europoje jos labai paplitusios. Yra ir kaimyninėje Lenkijoje. Čia kriokamerose gydosi kamuojami įvairių sisteminių ligų arba tiesiog nusilpę žmonės. Net kenčiančius nuo depresijos Lenkijoje gydo šiuo metodu ir, kaip teigiama, labai sėkmingai.

Pamarinus – atgyjama

Gydant reumatinius sąnarių pažeidimus, įvairius uždegimus, stuburo negalavimus, autoimuninius procesus, traumas, skausmo sindromus, smegenų kraujotakos, psichikos sutrikimus medikai naudoja ir vietinio poveikio žema temperatūra metodą. Atšaldytų dujų srovė, einanti iš kriochirurginio aparato arba purkštuvo, nukreipiama į pažeistą vietą. Sumažėja jautrumas skausmui, neutralizuojami nerviniai impulsai, plintantys iš pažeistos vietos į smegenis. Skausmas nurimsta, sumažėja raumenų tonusas, susiaurėja kraujagyslės, laikinai susilpnėja medžiagų apytaka audiniuose, nuslopinama jų alerginė reakcija. Pažeista vieta tarsi apmiršta ir kurį laiką ilsisi nekamuojama skausmo ar uždegimo. Kai šalčio poveikis praeina, prasideda aktyvūs atkuriamieji procesai.

Po gydymo šalčiu visas žmogaus organizmas atsinaujina, pagerėja imunitetas.

Veikia tiesiog akyse

Vietinio poveikio krioterapija ypač populiari fizioterapinio gydymo tradiciją išplėtojusiose šalyse: Vokietijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Skandinavijos kraštuose. Jau antrus metus šis metodas taikomas ir Lietuvos reabilitacijos įstaigose. G. Vaitkienė pažymi, kad jis ypač efektyvus po ūmių traumų: sumušimų, patempimų, visais tinimo atvejais. Už įprastą gydymo būdą, kai prie pažeistos vietos dedamas ledas, krioterpija gerokai efektyvesnė. Procedūra trunka nuo 30 sek. iki 3–4 min. Pučiamos šaltos medicininės CO2 dujos iš mažyčių kristalėlių iškart virsta oru, net netapusios skysčiu – todėl ir nenušąlama.

Skausmas nuslopsta, gyjama greičiau, o tinimas mažėja tiesiog akyse. Toks gydymas ypač paplitęs tarp sportininkų. Kol kas iki -78°C laipsnių atšaldantį įrenginį Lietuvoje turi dvi reabilitacijos įstaigos – sanatorija „Pušyno kelias“ Vilniuje ir Abromiškių sanatorija. Taikomas ir kitas metodas, kai oras atšaldomas iki -60° C. Tokių aparatų yra reabilitacijos įstaigose Druskininkuose, Palangoje.

Iki kaklo – į dujas

Teigiama, kad krioterapija – greičiausia ir komfortiškiausia kosmetologinė procedūra: žmogų 2–3 min. iki kaklo gaubia iki -140°С atšaldytų dujų sluoksnis. Temperatūra ir procedūros laikas nustatomi atsižvelgiant į žmogaus odos ypatybes. Per procedūrą atšąla tik plonytis paviršinis odos sluoksnis, kuriame yra šilumos receptoriai, o visas organizmas nespėja pajusti didelio šalčio. Be to, dėl ypatingų šaltų dujų savybių procedūra yra gana maloni, ypač vasarą. Paveikus odos receptorius organizmas išskiria daugybę natūralių hormonų endorfinų. O intensyvaus fizinio krūvio tokiam rezultatui reikėtų net 1,5–2 val.

Svarbiausia – atnaujinantis, stiprinantis, gražinantis šios procedūros poveikis. Ji vis labiau taikoma efektyviai gydant celiulitą. Kad krioterapija taikoma šalinant karpas, papilomas, keratozes – ne naujiena.

Ginekologijos srityje šis metodas taikomas gydant gimdos kaklelio žaizdeles. Labai žemos temperatūros skysto azoto srove pažeisti audiniai užšaldomi, po kurio laiko toje vietoje susidaręs šašelis nukrinta, ir lieka sveiki audiniai.

Šaltis suvirintojas

Krioterapija vis dažniau taikoma per operacijas ir po jų stabdant kraujavimą. Šaldymas praverčia norint išvengti audinių patinimo po operacijų. Užsienyje krioterapiją labai populiaru taikyti iškart po plastinių operacijų. Taip išvengiama mėlynių ir negražių randų.

Lietuvoje šis metodas jau kurį laiką naudojamas gydant vieną iš sunkiausių akių ligų – tinklainės plyšimą ir atšoką. Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos Akių ligų skyriuje taikomas vadinamasis minimalios tinklainės atšokos chirurgijos metodas. Operuojant akies obuolys ne praduriamas, bet iš išorės specialiu krioantgaliu apšaldoma plyšimo vieta. Šalčio paveiktoje srityje susidaro sąaugos. Tam dažniausiai naudojamas iki -80ºC atšaldytas azotas. Šioje klinikoje panašiai gydoma ir kita akių liga – neišnešiotų naujagimių retinopatija, kuri yra viena iš pagrindinių vaikų aklumo priežasčių.

O štai Vilniaus universitetinėje Vaikų ligoninėje krioterapija naudojama gydant įgimtą hemangiomą – nepiktybinį kraujagyslių naviką.

Šaltis prieš vėžį

Anglų medikai pirmieji panaudojo krioterapiją gydant plaučių vėžį. „BBC News“ neseniai pranešė, kad Harefieldo ligoninėje Anglijoje tokiu būdu buvo sėkmingai išgydyta 16 žmonių. Procedūros esmė tokia: per 12 cm pjūvį krūtinės ląstoje į auglį įvedamas ypatingas prietaisas, skystu azotu atšaldantis jį iki -190°C. Paverstas ledo kamuoliuku vėžinis darinys per 3–6 mėn. suyra, nepadarydamas žalos pacientui. Metodas ypač efektyvus gydant sergančiuosius ankstyvąja vėžio stadija, kai pacientai dėl kokių nors priežasčių negali būti operuojami įprastai – tiesiog išpjaunant auglį. Šis metodas mažai invazyvus ir, kaip teigiama, ligoniai gali išeiti iš klinikos ketvirtą dieną po operacijos.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veganai tėvai sėdo į kalėjimą: kūdikį maitino tik trintomis bulvėmis (110)

Veganiškos mitybos šalininkai kaltinami savo sūnaus nepriežiūra, kai maitindami jį pagal...

Nerimas dėl gripo sklaidosi: NVSC specialistai rekomenduoja atšaukti gripo epidemiją (5)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ( NVSC ) informuoja,...

Sergamumas salmonelioze Lietuvoje per paskutinius 10 metų sumažėjo dvigubai (2)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ( ULAC ) duomenimis, 2018 m. Lietuvoje užregistruota mažiau...

Net neįsivaizduojate, kuo rizikuojate savo kūną patikėdami bet kam: vienu paprastu būdu atpažinsite apsišaukėlį (51)

„Žmonių drąsai ir akiplėšiškumui ribų nebėra, – taip laišką DELFI pradeda moteris,...

Pradėjęs lankyti darželį, Danielius susirgo pavojinga infekcija: dabar berniukas nejuda, nemato ir nekalba (190)

„Kaip ir kiekvienai jaunai šeimai, taip ir mūsų, kūdikio laukimas buvo neapsakomas džiaugsmas,...

Top naujienos

Matijošaitis: aš dar jaunas, man tik 62-eji, spėsiu kandidatuoti į prezidentus kitą kartą (397)

Praėjusią savaitę laikęs intrigą dėl prezidento rinkimų Kauno meras pirmadienį paskelbė savo...

Po daugiau nei mėnesio tūkstančių emigrantų laukia lemtingas sprendimas: tai gali visiškai pakeisti Lietuvos veidą (270)

Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai jau dabar jaučia nerimo nuotaikas ir skuba į konsulatus...

Sergančiam „Žalgiriui“ skubiai reikia vaistų: ar įmanoma dar šį sezoną užbaigti kitaip? (244)

Ilgametis Lietuvos krepšinio karalius Kauno „Žalgiris“ neteko vienos regalijos – sekmadienį...

Orai: sušils, bet tik trumpam (2)

Vasario 19-os naktį žymesni krituliai nepasirodys. Vietomis suboluos rūkai. Iki ryto temperatūra...

Nausėda: sumažinus Seimo narių skaičių, pensijas būtų galima padidinti po 10 centų (685)

LRT „Dienos tema“ tęsia pretendentų į Lietuvos prezidentus prisistatymą. Pirmadienį studijoje...

Prekybos tinkluose – pirmosios lietuviškos daržovės: kaina ūkyje ir parduotuvėje skiriasi dvigubai (133)

Iki kalendorinio pavasario likus porai savaičių Lietuvos šiltnamiai jau ima pirmąjį derlių,...

Superturtingiems rusams – Kinijos jaunuolių atkirtis (64)

Ši tendencija užgimė Rusijoje ir ypač išpopuliarėjo tarp turtingų tėvų atžalų instagrame....

„Saldžiai“ išsimiegojęs Adomaitis kibo į darbus su rinktine (11)

Prabėgus mažiau nei parai po įspūdingo Karaliaus Mindaugo taurės finalo ir Vilniaus „Ryto“...

Psichologė: kodėl žodžiai „aš tave myliu“ kartais labiau skaudina nei džiugina (9)

Žiauriausias melas, kurį galima pasakyti kitam žmogui – prisipažinti meilėje, kai jos...

Žmona palūžusi: vyro priklausomybė nuo pornografijos išskyrė šeimą (77)

Jaučiuosi visiškai palūžusi, mūsų šeima baigia suirti. Suprantu, kad proceso jau...