Kas tai per krištolo kamuolys?
Tyrimas, prieš kelias savaites pasirodęs žurnale „PLOS Medicine“, pasitelkė standartinius kraujo mėginius, kurie buvo ištirti pagal kelis biožymenis.
Jeigu jūsų kraujyje bus nustatyta tam tikra keturių biologinių molekulių, aptinkamų kraujyje, kūno skysčiuose ar audiniuose, koncentracija, jums bus iškilusi kur kas didesnė grėsmė mirti per pastaruosius penkerius metus, tvirtina mokslininkai.
Ar tai tiesa? Ir taip, ir ne. Netrukus po to, kai pasirodė tyrimas, Jungtinių Valstijų Nacionalinė medicinos biblioteka paskelbė Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos tarnybos analizę, aptikusią minėtoje studijoje klaidų.
Britų mokslininkai tvirtino, kad šis tyrimas „pateikia mažai atsakymų“, ir suabejojo jo nauda bei patikimumu.
Didžiosios Britanijos mokslininkai teigė, jog tai buvo stebėjimu paremta studija, todėl ji, anot jų, gali atskleisti tik sąsają tarp biožymenų ir ankstyvos mirties, o ne priežastinį ryšį. Be to, toks kraujo tyrimas neduotų daug naudos, nes yra neprieinamas prekine forma.
Įdomu tai, kad analizės autoriai ne itin kritikavo pačią studiją, kuri yra ganėtinai revoliucinė.
Taigi kaip kraujo tyrimas gali parodyti artimiausiais metais gresiančią mirtį?
Bendradarbiaudami su ligoninėmis Masačusetse, „Wellcome Trust Sanger“ institutu ir Bristolio universitetu, Suomijos ir Estijos mokslininkai per savo perpsektyvinį kohortinį tyrimą penkerius metus stebėjo daugiau kaip 17 tūkst. sveikų žmonių nuo 18 iki 103 metų.
Per tuos penkerius metus 684 žmonės mirė – ir jų visų kraujyje buvo aptiktos panašios keturių biožymenų koncentracijos.
Maža to, mokslininkai nustatė, kad tiems tyrimo dalyviams, kurių biožymenų rezultatai buvo viršutiniame diapazono penktadalyje, tikimybė mirti per artimiausius penkerius metus buvo 19 kartų didesnė negu tiems, kurių biožymenų rezultatai neviršijo žemiausio penktadalio.
Iš dalyvių, turėjusių aukščiausius biožymenų rezultatus, kas penktas mirė per pirmuosius tyrimo metus.
Ši studija tam tikra prasme buvo pakartota, nes vyko dviem etapais. Per pirmąjį tyrimą, kurį atliko Estijos mokslininkai, buvo stebimi 9 842 žmonės. Mokslininkai buvo tokie nustebę ir taip skeptiškai įvertino savo rezultatus, jog paprašė kolegų iš Suomijos pakartoti tyrimą su dar 7 503 žmonėmis. Suomijos mokslininkai gavo iš esmės tokias pačias išvadas.
Keturi biožymenys, prognozuojantys aukštą mirties riziką:
1. Aukštesnis negu turėtų būti alfa-1 rūgšties glikoproteinų, susijusių su uždegimu ir reakcija į infekcijas, kiekis.
2. Sumažėjęs baltymo albumino, kuris kraujyje perneša maistingąsias medžiagas, hormonus ir baltymus, lygis.
3. Žemesnė negu turėtų būti labai mažo tankio lipoproteinų (LMTL), kuriuos gydytojai vadina „labai blogu“ cholesteroliu, koncentracija.
4. Aukštesnis negu normalus citrato – vieno metabolinio junginio – lygis.
Tyrimo dalyviams, kurių kraujyje visi šie biožymenys buvo nukrypę nuo normų, tikimybė mirti per penkerius metus buvo penkiskart didesnė negu tiems žmonėms, kurių kraujyje šie rodikliai buvo normalūs.
Tie patys keturi biožymenys taip pat prognozavo kardiovaskulinę ligą, vėžį ir kitas ligas, galinčias baigtis mirtimi.
Trys iš keturių biožymenų, susietų su gresiančia mirtimi, buvo tyrinėjami pirmą kartą – anksčiau jie dar nebuvo tirti tokiu mastu. Anksčiau mokslininkai yra tyrinėję tik alfa-1 rūgšties glikoproteiną ir nustatę, kad jis gali būti prastos pagyvenusių žmonnių sveikatos rodiklis.
Atlikdami savo tyrimą, Suomijos ir Estijos mokslininkai atsižvelgė į tokius sveikatą lemiančius faktorius kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, amžius, svoris, cholesterolio lygis ir kitas sąlygas.
