Kraujo donorystė pirmiausia naudinga dėl to, kad neleidžia kraujyje susidaryti geležies pertekliui. Kiekvienos dotacijos metu žmogus praranda maždaug ketvirtadalį gramo geležies. Tai naudinga tais atvejais, kai geležies kraujyje yra per daug. Raudonuosiuose kraujo kūneliuose yra baltymo hemoglobino, kurio vienas iš esminių elementų – geležis. Hemoglobinas prisijungia deguonį ir išnešioja jį po visą organizmą.
Kadangi organizmas turi labai ribotas galimybes pašalinti geležies perteklių, ji kaupiasi organuose. Per didelis geležies kiekis kraujyje didina riziką susirgti žarnyno vėžiu, kepenų ciroze, kepenų vėžiu ir kitomis ligomis.
Kraujo donorystė gerina kraujotaką. Cukrus maiste, rūkymas, elektromagnetinės bangos, emocinis stresas ir kiti veiksniai didina kraujo krešėjimą, todėl padidėja infarkto ir insulto rizika. Esant blogai kraujo apytakai į audinius patenka mažiau deguonies.
Kraujo donorystė naudinga ir tuo, kad prieš dotuojant kraują atliekama nemokama medicininė apžiūra, tai yra, prieš kraujo dotaciją visada patikrinama donoro fizinė būklė: temperatūra, kraujo spaudimas, hemoglobinas, pulsas, atliekamas 13-os infekcinių ligų tyrimas.
Kraujo donorystė taip pat ilgina gyvenimą. Pasak LSMU profesoriaus Alvydo Unikausko, žmonės, kurių veikla pagrįsta altruistiniais sumetimais, gyvena ilgiau negu tie, kurie veikia vadovaudamiesi egocentriniais motyvais. Žmogus, atlikdamas veiksmą, už kurį nesitiki atlygio, patiria mažiau įtampos ir streso nei elgdamasis egocentriškai.
Išsamiau apie kraujo donorystės naudą ir kaip vyksta pati procedūra – laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
