– Savo feisbuke dalinotės įdomiu paveiksliuku, kuris vadinosi Šveicariško sūrio modelis. Papasakokite apie tai daugiau.
– Šis modelis rodo, kad viena priemonė negali duoti tokio efekto kaip kelios. Šiame modelyje rodoma, kaip sūrio skylutės yra skirtingose vietose, o daug sluoksnių sudėjus į vieną, atidengtų skylučių nebelieka. Viena priemonė gali duoti efektą vienoje žmonių grupėje, kita kitoje. Apskritai tam, kad virusas vystytųsi ir plistų, reikia 3 būtinų sąlygų. Pirmiausia turi būti pats sukėlėjas, pats virusas. Yra galimybės jį diagnozuoti, bet tai labai sudėtinga. Kas 3 žmogus, užsikrėtęs kovidu, nejaučia jokių simptomų. Kas antras žmogus tuo metu, kai užkrečia kitą žmogų, jis irgi nejaučia simptomų ir to nežino.
Tai reiškia, vien iš klinikinių simptomų diagnozuoti šią ligą labai sunku, praktiškai neįmanoma. Laboratoriniai tyrimų metodai labai gelbėja, bet irgi nėra vieno geriausio metodo. Kitas dalykas, virusas užkrečia tą žmogų, kuris neturi jam atsparumo. O atsparumo praktiškai neturime nė vienas, nes virusas naujas. Skiepijant populiaciją galima įgauti kolektyvinį imunitetą. Kuo daugiau paskiepytų, tuo mažiau erdvės virusui plisti. Iš pradžių galvota, kad tik suaugę asmenys platina šį virusą, dabar žinome, kad ir vaikai platina. Pagal pirminę Uhano atmainą reikėjo 70 proc. paskiepytos populiacijos, kad virusas nustotų plisti, tačiau dabar, kai jau turime delta variantą, jis plinta daug greičiau ir reikia paskiepyti 90 proc. ar daugiau populiacijos. Aišku, kad to nepasieksime. Trečias būdas, kaip užkirsti infekciją, tai užkirsti plitimo kelius, kad virusas nepatektų į kito žmogaus kvėpavimo takus. Čia galime apsisaugoti plaunant rankas, taip pat niekur neinant.
– Bet apie tai jau nebegalime kalbėti, nes turime skiepus ir kaukes.
– Taip, be to, karantinas nesprendžia jokios problemos, tik ją atitolina. Jis buvo reikalingas tam, kad sužinotume kuo daugiau apie ligą, išmoktume apsisaugoti, sukurtume skiepus, pasiskiepytume, išmoktume taikyti barjerines priemones. Toliau neturėtų būti kalbama apie totalų karantiną. Turime galvoti, kaip sumažinti užsikrėtimo riziką. Ir čia šveicariško sūrio principu yra daug priemonių.
– Apie kaukes kalbėjome jau labai daug, atrodo, turėjome išmokti jas nešioti, tačiau vis dar yra žmonių, kurie nešioja medžiagines kaukes ar tą pačią kaukę daug kartų. Kokios įžvalgos jūsų šiuo klausimu?
– Net ir ta medvilninė kaukė yra geriau nei nieko. Bet geriausia medvilninių kaukių išvis atsisakyti arba ją uždėti ant medicininės, kaip kokį grožio elementą, kad labiau priglustų. Ant kaukių dėžutės turėtų būti parašyta „for medical use“ arba medicininiam naudojimui. Tokios yra iš 3 sluoksnių. Teisingai dėvima kaukė turėtų dengti du trečdalius nosies. Jei nedengiame nosies, tai tas pats, kas vaikščiotume be kaukės.
– Seniau kalbėdavome, kad reikia bent 15 minučių kontakto, kad užsikrėstume Uhano atmaina. Kaip yra su delta?
– Su delta sekundžių klausimas. Kalbant apie atstumą dėl stambių lašelių viskas išlieka tas pats. Kvėpavimo prasme lieka nebe minutės, bet sekundės. Labai svarbu pabrėžti, kad virusas plinta ne tik stambiais lašeliais, bet ir aerozolių keliu per orą. Ore virusas gali kaboti daug ilgiau. Ne kartą sakiau pavyzdį – tiek, kiek galite užuosti rūkomos cigaretės kvapą, tiek toli gali sklisti virusas ir tiek ilgai gali jis likti. Jei šiame kambaryje kažkas prirūkys, net išėjus iš jo dūmų kvapas liks. Dėl to labai svarbu labai gerai ventiliuoti patalpas arba statyti oro valymo, sterilizuojančius įrenginius. Beje, neaišku, kuo gali baigtis ventiliacijos šachtos daugiabučiuose. Juk gerai žinome, kad jei kaimynas kažką verda, galime tą kvapą kartais jausti ir savo bute. Lygiai taip pat per ventiliacijos šachtas gali plisti ir koronavirusas, jei jo bus daug paskleista.
– Tai iš esmės, jei kaimynas serga ir turime bendrą ventiliacijos sistemą, galima užsikrėsti?
– Taip, ir tai buvo įrodyta atliekant tyrimus. Tai gali paaiškinti, kodėl tiek daug keleivių užsikrėtė kruiziniame laive „Diamond princess“. Ko gero ne dėl to, kad čiupinėjo tuos pačius turėklus, o dėl to, kad turėjo bendrą ventiliacijos sistemą.
– Yra įvairių orą valančių aparatų, kaip juos išsirinkti? Ar iš tiesų jie gali padėti apsisaugoti?
– Kaip veikia vėdinimas, visi puikiai suprantame. Jei oras cirkuliuoja tas pats, situacijos iš esmės nepakeičiame. Čia yra dvi galimybės. Galima statyti įvairius filtrus, tik juos reikia prižiūrėti. Arba yra įvairūs plazmos įrenginiai, kai pro juos praeina oras yra sunaikinami bet kokie virusai, bakterijos, grybeliai. Tokios sistemos padėtų išvengti ne tik kovido.
– Vaikai grįžo į mokyklas ir tikrai nebūtinai visi tėvai išmokys juos, kaip atsakingai elgtis, kad neužsikrėstų. Kokias išeitis matote dėl kontaktinio ugdymo? Kaip jis atrodys per artimiausius mėnesius?
– Pirmiausia tai būtinai turi vykti kontaktinis ugdymas ir jis gali būti nutrauktas tik trumpam, kai atsiranda koks nors židinys. Dar kartą – vėdinimas, vėdinimas ir vėdinimas. Tos amžiaus grupės vaikams, kurie jau gali skiepytis, siūlyčiau pasitikėti mokslu ir paskiepyti vaikus. Pasaulio sveikatos organizacija aiškiai prognozuoja, kad apie 200 tūkstančių žmonių šį sezoną gali mirti nuo koronaviruso. Labai norisi, kad tokių netekčių būtų kuo mažiau ir kad vaikai, grįžę iš mokyklų ir darželių, neužkrėstų šeimos narių.
– Ką daryti su žmonėmis, kurie nenori skiepytis, yra antivakseriai, ar verta su jais kalbėtis?
– Nepakeisime nuomonės tų, kurie tvirtai nusiteikę nesiskiepyti. Skiepų komunikacija buvo sužlugdyta dar praeitos valdžios. Su tokiais žmonėmis, kurie tvirtai nusprendė nesiskiepyti, patariama negaišti per daug laiko ir nepradėti su jais diskutuoti laidose. Bet kitaip yra su tais žmonėmis, kurie abejoja, į jų klausimus turi būti atsakyta. Dabar kyla klausimų dėl trečio skiepo. Komunikacija buvo tokia, kad žmogus suprato, jog pasiskiepijo, įgijo Galimybių pasą ir tai visam gyvenimui. Medikai iškart suprato, kad yra ne taip. Bet pirmiausia reikia kaltinti ne žmogų, kodėl jis klaidingai suprato, o tą, kuris taip komunikavo.
– Neseniai Statistikos departamentas pasidalijo tokiais duomenimis, kurie rodo, kokie žmonės mirė ir po skiepų, ir kokias ligas jie turėjo. Didžioji dalis jų buvo labai senyvo amžiaus arba turėjo kritiškai sunkias ligas. Žmonės, kurie nusiteikę prieš skiepus, manipuliuoja nepilna informacija. Galbūt iš esmės reikėtų būti atviresniems visur, kad to nebūtų?
– Labai geras pastebėjimas. Tai reikėjo daryti nuo pat pradžios. Be to, tai ne statistikos reikalas, o epidemiologų, kad būtų analizuojama operatyviai ir greitai aiškinama. Bet ši veikla pas mus buvo sužlugdyta nuo pradžių ir viskas perduota Statistikos departamentui. Visgi, gerai jau tai, kad dabar atsižvelgta į informaciją, kurios trūko nuo pat pradžių.
– Artėja šaltasis metų laikas. Koks būtų jūsų patarimas tėvams, mokiniams ir visiems kitiems?
– Visų pirma, reikia mylėti save. Jei mylėsime save, galvosime, kaip apsisaugoti ir kaip apsaugoti artimiausius žmones. Kartais ne taip paprasta atsirinkti, kur yra tikri faktai, o kur melagienos.
