Kadangi akims nuolat trūko deguonies, britė vos neprarado regėjimo, praneša dailymail.co.uk.
Kai pagaliau susiruošė nueiti pasitikrinti pas okulistą, 33 metų Aimee McWilliams tikėjosi, kad tai bus grynas formalumas. Kontaktinius lęšius ji nešiojo nuo keturiolikos ir dėl to mados dizainere Londone dirbančiai moteriai niekada nebuvo kilę jokių problemų.
Apskritai rekomenduojama kontaktinius lęšius nešioti ne ilgiau kaip aštuonias valandas per parą. Vis dėlto Aimee, kaip ir dauguma žmonių, juos nešiodavo kur kas ilgiau, jos atveju tai būdavo daugiau kaip keturiolika valandų per dieną.
Taip pamažu akims ėmė stigti deguonies. Kadangi pažeidimų plika akimi nebuvo galima įžiūrėti, jie pastebėti tik tuomet, kai optometristas specialiu mikroskopu atliko akių apžiūrą. Sužinojusi, kad iškilo rimtas pavojus netekti regėjimo, Aimee patyrė šoką.
„Patyriau siaubą, - prisimena moteris. - Visada nešiojau savo lęšius nuo septintos ryto iki vidurnakčio. Niekas man nesakė, kad rizikuoju regėjimu taip ilgai juos nešiodama, nors manau, kad sakydavau, jog tiesiog juos kasdien naudoju“.
„Mane dar labiau išgąsdino tai, jog nebuvo jokių ženklų, kad kažkas negerai – mano akys atrodė kaip visada. Aš atidėdavau savo kasmetinį akių patikrinimą keletui savaičių, nes nuolat buvau užimta ir nemaniau, kad man jo labai reikia“, - toliau pasakoja Aimee.
Vien Didžiojoje Britanijoje kontaktinius lęšius nešioja apie 3,7 milijono žmonių. Akių chirurgas Hosamas Kasaby iš Pietinio universiteto ligoninės teigia, jog dauguma nekreipia dėmesio į lęšių nešiojimo rekomendacijas.
Vienas iš galimų pavojų yra ragenos neovaskuliarizacija, būtent ši liga buvo diagnozuota ir Aimee. H. Kasaby aiškina: „Ragena – skaidrus išorinis sluoksnis akies obuolio priekyje, tai vienintelė kūno dalis, kuri gauna savo deguonį tiesiogiai iš oro, o ne iš kraujo. Kontaktiniai lęšiai užkerta kelią deguonies patekimui, todėl dėl ilgo jų naudojimo ragena gali stokoti deguonies“.
Organizmas tai kompensuoja – atsiranda naujos kraujagyslės, kurios užtikrina deguonies tiekimą. Tai ir vadinama ragenos neovaskuliarizacija. Laiku to nepastebėjus akį gali padengti kraujagyslės, ragena tampa nepermatoma. Retais atvejais tai netgi kelia grėsmę regėjimui.
Problema slypi tame, kad visas šis procesas gali trukti keletą metų ir kad kažkas yra negerai, kontaktinių lęšių nešiotojai supranta tik tuomet, kai akys pasidaro raudonos ir sudirgusios. Kartais tuomet jau būna per vėlu.
Nustojus nešioti lęšius naujosios kraujagyslės gali suirti, nors sunkiais atvejais, kai kraujagyslės formuojasi labai intensyviai, net joms išnykus susiformuoja randai.
Optometristas Robertas Glassas iš Mančesterio tvirtina, kad ragenos neovaskuliarizacija dažniau pasitaiko nešiojant standartinius minkštuosius lęšius, kurie pagaminti iš vandens turinčio plastiko. Kitos rūšies lęšiai – dujoms pralaidūs kietieji – nors nėra tokie lankstūs, bet praleidžia daugiau deguonies.
„Taip pat yra naujo tipo minkštieji lęšiai, vadinamieji silikoniniai higdrogeliai lęšiai, kurie praleidžia prie ragenos daugiau deguonies nei ankstesnės kartos minkštieji lęšiai, todėl akims jie sveikesni“, - tikina R. Glassas.
Yra kontaktinių lęšių, kuriuos galima naudoti ir miegant, mat jie pakankamai pralaidūs, todėl ragenos neovaskuliarizacijos rizika lieka minimali. Vis dėlto, prieš juos naudojant būtina pasitarti su oftalmologu.
