Anot Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojos Jūratės Šovienės, taip konkurencija tik sumažės, o vaistų kainoms įtakos nebus daroma. Pasak jos, siūlymas greičiausiai negaliotų šiuo metu miestuose veikiančioms vaistinėms, tačiau būtų apsunkintas įėjimas į rinką naujiems žaidėjams.
„Kadangi projektas nenumato jokių jo taikymo sąlygų rinkoje jau veikiantiems juridiniams asmenims, tikėtina, kad naujovės galiotų tik verslui, norinčiam pradėti arba plėsti mažmeninę prekybą vaistais. Šiam dėl vaistinių skaičiaus ribojimo padidėtų bent jau laiko sąnaudos, administracinės išlaidos, nes kiekvienam penketui vaistinių valdyti tektų įsteigi po vieną juridinį asmenį“, - teigiama J. Šovienės komentare.
Pasak jos, net jeigu siūlymas būtų taikomas jau šiuo metu veikiančioms vaistinėms, situacijos tai nepakeistų, nes „rinkoje turėsime tik didesnį juridinių asmenų skaičių, kuris veiksmingesnės konkurencijos neužtikrins, o ir vaistinių tinklų nepažabos, kaip tikisi projekto autoriai“.
Pasak jos, siekiant padidinti konkurenciją, reikia užtikrinti, kad į rinką galėtų ateiti naujokai, o naujas reguliavimas tai tik apsunkintų.
Pasak jos, kadangi vaistų sektorius veikia kitaip nei įprastų vartojimo prekių, sumažinus jų kainas vartotojai nepradės pirkti daugiau vaistų. Taigi vaistinėms kyla pagunda parduoti analogiškus, tačiau brangesnius vaistus, atsiranda vaistinių ir didmenininkų ar gamintojų sąsajų rizika.
Pasak jos, abejonių kelia ir argumentas, kad projektu siūloma padėti smulkioms vaistinėms.
„Jeigu iš tiesų reikia ir siekiama padėti smulkiajam ir vidutiniam verslui, kodėl, pavyzdžiui, nesiūloma jam suteikti pirmenybės teisės išsinuomoti vaistinės patalpas valstybinėse poliklinikose ir ligoninėse? Priešingai, daugumoje jų šiuo metu veikia tinklinės vaistinės, o viešųjų lėšų sąskaita planuojama kurti naujus valstybinius verslus“, - teigiama komentare.
Pasak jos, apribojus vaistinių skaičių, kainos nesumažės. Pasak J. Šovienės, kainas lemia valstybės reguliavimas, todėl, jeigu kainos netenkina, vadinasi, yra netinkamas reguliavimas.
„Priimant kiekvieną projektą girdime, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) sutaupys: 9 mln., 20 mln., 30 mln. eurų. Iš sutaupytų lėšų pirksime ne bet kokius, o inovatyvius vaistus. Tačiau palyginę kelerių metų įstatymus, kuriais tvirtinamas PSDF biudžetas, pamatysime, kad nuo 2015 iki 2018 m. vaistams skiriamos lėšos išaugo nuo 263 iki 310 mln. eurų. Pridėkime dar ir pacientų išleidžiamus mažiausiai po 50 mln. eurų per metus“, - teigia J. Šovienė.
Anot jos, institucijos pirmiausiai turėtų įvertinti dabartinį reguliavimą ir įėjimo į rinką sąlygas, o ne siūlyti vaistinių skaičiaus ribojimą.
Pagal P. Urbšio siūlymą, gyvenamojoje vietovėje viena bendrovė galėtų turėti ne daugiau nei 5 vaistines, o kaimiškose vietovėse jos būtų neribojamos. Jo teigimu, tai turėtų padidinti konkurenciją, nes rinkoje pradėtų veikti daugiau skirtingų bendrovių vaistinių.
