Ji sako, kad situacija turėtų pasikeisti pertvarkius Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybą.
„Man atrodo, labai svarbu pertvarkyti pačią grietosios medicinos pagalbos sistemą, pačią struktūrą, todėl, kad dabar tai yra našta savivaldybėms. Tai yra valstybės deleguota funkcija ir savivaldybės stengiasi pagal savo galimybes užtikrinti, kad visi gyventojai laiku gautų skubios medicinos, greitosios medicinos pagalbos paslaugas. Tai šiuo metu sudėtinga padaryti, nes finansavimas yra nepakankamas – savivaldybės turi prisidėti iš savo biudžetų.
Antra – dalis tų įstaigų priklauso pirminės sveikatos priežiūros centrams, dalis – ligoninėms“, – pastebėjo J. Sejonienė.
Seimo narė pridūrė, kad finansavimo skaidrumas jai kartais kelia didelių abejonių – ar tikrai tokį finansavimą, kokio reikėtų užtikrinti paslaugas konkrečiame regione, įstaigos gauna.
Ir nors gyventojams visiškai nesvarbu, kam priklauso GMP, kai jiems reikia skubios pagalbos, vis dėlto, pasak J. Sejonienės, dėl organizavimo, administravimo ar finansavimo labai svarbu, kad ta paslauga būtų pakankamai finansuojama, pakaktų brigadų ir visi Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, gautų pagalbą laiku.
Be to, labai svarbu, kad greitoji pagalba visoje Lietuvoje būtų vienodai kvalifikuota, visur būtų vienodai gera įranga bei GMP automobiliai.
Paklausta, ar tie liūdni kartas nuo karto nuskambantys atvejai, kuomet GMP nespėja pas pacientus ar jų neranda, yra pavieniai, ar yra statistika, kiek žmonių laiku negauna pagalbos Lietuvoje, atsakė: „Yra tokia statistika: apie 5 proc. Lietuvos gyventojų nesulaukia tokios pagalbos laiku, tai yra per 15 min. mieste ir apie 25 min. nuo iškvietimo, pagalbos prašymo kaimo vietovėse.
Ką planuojame daryti? Aišku, institucijos valdymą centralizuoti, bet pačią pagalbą, brigadas, budėjimo punktus decentralizuoti tam, kad net tie 5 proc. Lietuvos gyventojų, kurie nebuvo padengti, gautų ir galėtų gauti pagalbą per 15-25 min., priklausomai nuo to, ar jie gyvena mieste, ar kaimo vietovėje“.
GMP tinklo pertvarka kainuotų keliasdešimt milijonų eurų, kurie jau yra numatyti valstybės biudžete.
„Tai yra tęstinis projektas. Noriu padėkoti, nes buvusi Vyriausybė didelį darbą padarė, dėdama pamatus, kad ši reforma būtų sėkminga. Susitarimas su profesinėmis sąjungomis, atskiromis GMP stotimis yra labai reikšmingas darbas. Neįgyvendinti jo, sakyčiau, būtų nuodėmė. Lietuvos gyventojai verti pačios geriausios skubios pagalbos“, – pabrėžė J. Sejonienė.
Lietuvoje dabar dirba 230 GMP brigadų. Paklausta, kiek jų dirbs po pertvarkos, J. Sejonienė sakė: „Brigadų, budinčių postų skaičius skiriasi labai nežymiai, bet esmė, kad jie budės ne kažkur prie rajono gydymo įstaigos, pirminės sveikatos priežiūros centro, bet bus decentralizuoti. Tai yra, GMP bus priartinama prie gyventojų“.
Seimo narė žadėjo, kad po pertvarkos išsispręs ir problema, kai dalis pacientų, ypač patyrusių insultą, nuvežami ne į tą gydymo įstaigą, į kurią turėtų būti pristatyti.
„Neabejotinai, pačių brigadų koordinacija irgi turėtų būti centralizuota ir numatoma, kad visos brigados žinotų, kur vienu ar kitu atveju pacientus vežti.
Centralizacijos esmė, kad visos brigados taikytų vienodus diagnostikos ir gydymo algoritmus ir turėtų vienodai kokybišką įrangą“, – aiškino J. Sejonienė.
Seimo narė pasakojo, kad brigadų skaičius po pertvarkos nelabai turėtų skirtis. Kiekvieną dieną reiks tik dešimtimis daugiau darbuotojų, kad jie budėtų atskiruose postuose.
Taip pat anot jos, darbo užmokestis GMP darbuotojams ir apskritai sveikatos priežiūros darbuotojams turėtų kilti. Esą ši problema sprendžiama pagal galimybes – tai yra numatyta ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutartyje.
„Išskirti GMP darbuotojus iš kitų sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių darbuotojų ar iš kitų darbuotojų, teikiančių viešąsias paslaugas, nebūtų teisinga, bet tikslas yra ir tai daroma, kad darbo užmokestis nuolat kiltų ir būtų indeksuojamas“, – sakė J. Sejonienė.
Visą LNK žinių siužetą galite pamatyti čia:
