SAM ir VLK pirštais bado viena į kitą
Po Valstybės kontrolės išvadų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iškart viešai pareiškė, kad tiesiogiai jai pavaldžiai įstaigai ne kartą grūmojusi Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas išnaudoti efektyviau. Galiausiai sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys patikino, kad šios lėšos ir sprendimas jas padėti į indėlius, buvo nuo jo nuslėptas, todėl kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ji įvertintų situaciją. Tuo tarpu VLK tikina, kad nepadarė nieko neteisėta ir veikė su SAM žinia.
DELFI primena, kad Valstybės kontrolė paskelbė, kad nors VLK Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2010 m. viršytas 551 mln. Lt, visgi iš valstybės papildomai skirta 314 mln. Lt biudžetui subalansuoti. Valstybiniai auditoriai nurodė, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės PSDF biudžeto lėšas panaudoti efektyviau asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, nes VLK turimų viršplaninių lėšų nenaudojo suteiktų paslaugų visai vertei apmokėti, o sudarė terminuotųjų indėlių sutartis (700 mln. Lt per 2010 m.).
Biudžeto pajamų planas buvo viršytas daugiau kaip 17 proc. Buvo panaudota 4,1 mlrd. Lt, arba beveik 88 proc., visų faktiškai surinktų pajamų. Tuo tarpu gydymo įstaigoms buvo kompensuojama ne visa suteiktos paslaugos patvirtinta bazinė kaina (suteikus paslaugų už 1 Lt, gydymo įstaigoms metų pabaigoje kompensuota 0,89 Lt išlaidų).
Skaičiai kalba patys už save, tačiau įvairių sveikatos apsaugos sistemos sričių atstovai šią situaciją vertina nevienareikšmiai.
SAM nesusitvarkė su jai pavaldžia įstaiga?
„Liūdnas reikalas su mūsų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Man labai keista, kad viešoje erdvėje atpirkimo ožiu daroma Valstybinė ligonių kasa (VLK) . Iš esmės, kaip naudoti lėšas, sprendžia Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryba, kuriai vadovauja ministerijos atstovas. VLK pateikia visus skaičius tarybai. Šioje situacijoje be ministerijos žinios negalėjo dingti 700 mln. Lt. Tik pritarus tarybai finansuojamos visos paslaugos, skirstomas PSD biudžetas“, - įsitikinusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė.
Anot jos, normalioje valstybėje ministras už tokius dalykus būtų netekęs galvos, o pas mus iešmininkus esą bando paversti kaltais.
„Juk viską reguliuoja ministerija, taip pat ir apmokėjimo balą už gydymo įstaigų suteiktas paslaugas. Kodėl praėjusių metų pirmą pusmetį jis buvo pakeltas (nuo 0,81 iki 0,89 Lt - DELFI)? Po įvykdytos reformos 80 proc. įstaigų metus baigė su minuso ženklu“, - pasakojo pašnekovė.
Beje, VLK – tiesiogiai SAM pavaldi įstaiga, todėl, anot D. Mikutienės, sveikatos apsaugos ministro pareiškimas, kad ministerija ragino VLK efektyviau naudoti lėšas, žinant visą situaciją, yra niekinis. „Jie puikiai žinojo, kad buvo didelis lėšų surinkimas ir padarė gudrų ėjimą – mes pirmi jums pagrasėme pirštu, vadinasi, esame teisūs“, - aiškino parlamentarė.
Anot jos, Sveikatos reikalų komitetą jau pasiekė žinios, kad artimiausiu metu bus svarstoma dėl balo už paslaugų apmokėjimą pakėlimo. Ar tai būtų daroma, jei nebūtų kilęs skandalas, jau kitas klausimas.
„Tarkime, jei tos lėšos nebūtų laikomos banke, neturėtume tų 10 mln. Lt palūkanų. Tačiau šio uždarbio negalima pateisinti. Ši suma privalėjo būti skirta paslaugoms ir vaistams apmokėti. Pavyzdžiui, mes gauname žmonių skundų, kuriems reikalingi brangūs vaistai nuo vėžio, bet jie jų negauna, nes centralizuoti tų vaistų pirkimai bus atlikti tik liepos mėnesį.
Arba ką daryti žmogui su patvirtinta vėžio diagnoze, kuriam chemoterapijos paslaugos reikia laukti tris mėnesius, nes SAM parėdymu, nusprendus panaikinti Onkologijos institutą kaip atskirą įstaigą, 3 mln. Lt buvo sumažintas finansavimas bei nurodyta panaikinti 80 lovų. Arba šiuo metu kai kurių kraujo tyrimų rezultatų tenka laukti tris dienas, nes trūksta laboratorijų provincijoje. Kol laukiama atsakymo, žmogus negydomas. Yra daugybė situacijų, kurioms pinigai gyvybiškai būtini dabar“, - įsitikinusi pašnekovė.
Pacientų skundų dėl priemokų gydymo įstaigose daugėja
Tos pačios ligonių kasos užverstos pacientų, kurie verčiami susimokėti už gydymo paslaugas, skundais. Gydymo įstaigos tikina, kad be mokamų paslaugų jos neišgyventų ir nesugebėtų sutekti net būtinųjų. D. Mikutienės žiniomis, Vilniaus Antakalnio poliklinika per metus iš pacientų surinko per milijoną litų. Pastaroji įstaiga patikslino, kad 2009 m. ji užsidirbo 1,6 mln. Lt, 2010 m. - 2,1 mln. Lt, tačiau pabrėžė, kad į šią sumą įeina daugybė paslaugų – visada buvusi mokama vakcinacija nuo tam tikrų ligų, mokestis už odontologinio gydymo medžiagas, paslaugos Lietuvoje nedraustiems užsieniečiams, profilaktiniai sveikatos patikrinimai įstaigose, sveikatos patikrinimas norint gauti vairuotojo pažymėjimą ir pan.
Vilniaus teritorinė ligonių kasos (VTLK) vadovas Vytautas Mockus DELFI yra sakęs, kad šių metų pradžioje paskelbusi karą didėjančiam gydymo įstaigų norui pasipinigauti papildomomis priemokomis, VTLK specialistai užversti pacientų skundais, kurių dauguma – pagrįsti.
Per dieną sulaukiama bent 10-15 neoficialių skambučių, kai skambinantieji bando išsiaiškinti padėtį ir situaciją spręsti patys. Taigi per mėnesį gali susidaryti apie 300 neužregistruotų pažeidimų. Tuo tarpu oficialių skundų krūvelė dėl laiko ir žmonių stokos kasdien auga.
Skundus galima sugrupuoti į tris dideles grupes. Pavyzdžiui, prieš operaciją įduodamas sąrašas, ką pacientas turi įsigyti pats. Tai operacinis rinkinys, į kurį įeina kai kurie vaistai, medicinos pagalbos priemonės, tvarsčiai ir pan. Jo kaina svyruoja tarp 100-300 ir daugiau litų. Mokėti už šias priemones pacientui reikėtų tik tuo atveju, jeigu jis nori jų kokybiškesnių ir brangesnių nei kompensuoja ligonių kasos. Tačiau paprastai pacientui bazinis rinkinys net nepasiūlomas, įbrukamas sąrašas ir pasakoma, kurioje vaistinėje įsigyti – kur jis jau supakuotas.
Kita grupė priemokų – už hormoninius tyrimus. Jeigu juos skiria endokrinologas, jie turi būti nemokami, tačiau dažnai pasitaiko, kad pacientai prašomi už juos susimokėti. Trečia grupė pažeidimų susijusi su priešoperaciniais tyrimais. Kai žmogui numatyta operacija, prieš tai jis poliklinikoje turi atlikti tam tikrus tyrimus. Šeimos gydytojas, juos išrašydamas, prašo susimokėti, nors jie turi būti atliekami nemokamai.
Nuo metų pradžios VTLK tinklapyje paskelbti 29 išnagrinėti skundai. Nukentėjusieji – pacientai, kurie sutiko viešintis. Anot VTLK atstovų, dažnai žmonės bijo to daryti ar netgi, sužinoję, kad pinigų reikės reikalauti ne iš VTLK, o iš gydymo įstaigos, atsisako skundo.
PSDF tarybos nariai gina Ligonių kasą
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, dalyvaujanti PSDF tarybos veikloje, teigė, kad posėdžiuose buvo svarstoma tiek finansinė situacija, tiek rezerviniai fondai. Pavyzdžiui, sunkmečiu buvo priimtas sprendimas neįtraukti naujausių brangių vaistų į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Dabar iš rezervinio sąrašo vaistai po truputį pajudėjo.
„Ir visi džiaugėmės, kad Ligonių kasai pavyko išbristi iš sunkmečio. Balas už paslaugas buvo sumažintas, kai buvo sumažintas Sveikatos apsaugos biudžetas. Ligonių kasos ir ministerija ieškojo būdų, kad ligoniai visai neliktų be vaistų ir paslaugų. Ir niekas nežinojo, kiek laiko tęsis tie sunkumai. Visi šie klausimai buvo taryboje svarstomi“, - teigė pašnekovė.
Jos manymu, taupomi pinigai buvo ne norint kažkam pasipelnyti, pakenkti gydymo įstaigos ar institucijoms, o kad jie nebūtų visi iš karto ištaškyti, vėl palikę tuščią biudžetą.
„Aš nežinau, kaip tvarkomi biudžetai viduje, tačiau nė viena institucija pati nesiima iniciatyvos sau pataupyti pinigų. Apie tai buvo diskutuojama posėdžiuose“, - tikino V. Augustinienė.
Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas teigė, kad painiava susidariusi, kadangi pinigai į PSDF biudžetą ateina iš trijų šaltinių, todėl jų surinkimo sumos gali svyruoti. Tačiau atėję pertekliniai pinigai negali būti iš karto panaudoti, nes nėra priimto sprendimo, kam juos skirti.
„Suma galėjo būti nespėta atiduoti. Nesakau, kad tai gerai – be abejo, tie pinigai turėjo būti atiduoti maksimaliai greitai, tačiau kad nepanaudoti pinigai guli indėliuose, yra normalu. Ligonių kasa ne tik gali, bet privalo atėjusius pinigus iš karto dėti į indėlius, juk negali jie gulėti visai nenaudojami“, - tikino pašnekovas.
Anot PSDF tarybos nario, biudžetas svarstomas tarybos posėdžiuose, o įvairūs finansiniai sprendimai įsigalioja pasirašius sveikatos apsaugos ministrui. „Ligonių kasos pačios nieko nesprendžia. Kita vertus, jos turi nurodyti situaciją – ir jeigu jos to nepateikė, yra blogai. Jei laiku nebuvo pateikti duomenys, negalėjo būti ir sprendimų. Pinigus įstaigoms galima atiduoti tik per paslaugų įkainį. Ligonių kasos turi pasakyti, kad yra pinigų, tada mes svarstome, kaip keisti įkainį“, - svarstė L. Labanauskas.
Anot jo, šiuo atveju papildomai surinkti pinigai buvo ne nuslėpti, bet apie juos laiku nepranešta, tačiau pripažino, kad taryba būtų sugalvojusi, kaip juos panaudoti. Pašnekovo teigimu, VLK periodiškai finansinę PSDF situaciją turi pristatyti SAM, kuriai ir pavaldi.
