Sausį Kaune užregistruoti 28 pacientai, sergantys kokliušu. Tuo tarpu per visus praėjusius metus buvo tik 16 šios ligos atvejų. Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė mano, kad Kauno šeimos gydytojai ir pediatrai aktyviai siunčia pacientus tirtis į 2-ąją klinikinę ligoninę.

„Ten dirbantys infektologai tiksliau nustato ligą, pagrįsdami laboratoriniais tyrimais, be to, čia atvykti kauniečiams patogu. Tikėtina, kad kokliušo atvejų yra ir kitur, tik atokesniuose rajonuose jis ne visada diagnozuojamas, – aiškino O.Ivanauskienė. – Todėl kviesčiau visus, ne tik Kauno apskrities rajonų medikus, būti budresniems, kilus menkiausiam įtarimui, nedelsti ir siųsti pacientus konsultuotis į didžiuosius miestus, kur dirba antrojo lygio specialistai. O tėvai, ypač šaltuoju metų laikotarpiu, neturėtų patys gydyti savo vaikų, manydami, kad tai – įprastas peršalimas.“

Klastinga liga

Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Vaikų infekcinio skyriaus gydytoja Auksė Palianskienė pastebėjo, kad kokliušo atvejų Kaune pradėjo daugėti rudenį, o šių metų sausį liga pasiekė neįprastą mastą.

„Iš pradžių kokliušas nesiskiria nuo kitų, lengvesnių, viršutinių kvėpavimo takų uždegimų: šiek tiek pakyla temperatūra, vaikas pradeda kosėti, – kalbėjo gydytoja. – Infekcijos inkubacinis periodas trunka 3−14 dienų. Paskui atsiranda kosulio priepuoliai, negydant jie gali tęstis 4−6 savaites, o kai kada priepuoliai pasikartoja net ir vaikui išgijus.“

Kokliušą sukelia lazdelės formos bakterijos, kurios dauginasi kvėpavimo takų gleivinės paviršiuje.

Po sunkaus kosulio priepuolio kartais prasideda traukuliai ar net sustoja kvėpavimas. Vaikas įsitempia, ima mėlynuoti dėl oro trūkumo, baigiantis priepuoliui gali pradėti vemti. „Ypač šie priepuoliai pavojingi kūdikiams“, – sakė A.Palianskienė. Ir vyresni vaikai gali netekti sąmonės, kartais juos ištinka kvėpavimo paralyžius, atsiranda centrinės nervų sistemos pažeidimų, gali išsilieti kraujas smegenyse, akyse. Todėl kuo anksčiau liga pradedama gydyti, tuo greičiau pasveikstama, sumažėja komplikacijų tikimybė.

Būtina skiepytis

Anksčiau šią infekciją platindavo maži vaikai, tačiau, pradėjus juos profilaktiškai skiepyti nuo kokliušo, dabar užkratą dažniausiai nešioja suaugusieji. „Jie nė nežino, kad platina kokliušą, nes jiems liga pasireiškia kaip įprastas peršalimas“, – aiškino A.Palianskienė.

Nuo kokliušo infekcijos Lietuvoje kūdikius ir vaikus pradėta skiepyti nuo 1956 m. „Tačiau imunitetas po 3–5 metų pradeda silpti, todėl liga dažnai pakerta paauglius, – sakė gydytoja. – Planuojama sistemingai nuo kokliušo skiepyti ir vyresnio amžiaus vaikus, bet kol kas už šiuos skiepus reikia mokėti.“

Pataria gydytoja Orina Ivanauskienė

Tėvai turėtų pasirūpinti vaikų skiepais, o priminti ir paskatinti tėvus laiku paskiepyti atžalas turi šeimos gydytojas. Jo prerogatyva – paaiškinti tėvams, kodėl tai reikia daryti, įspėti dėl tikėtinų nepageidaujamų reakcijų, kurios, pastaruoju metu vartojant kokybiškas vakcinas, yra trumpalaikės ir nesunkios. Oponentai gali klausti, kodėl kartais ir paskiepyti vaikai suserga. Vadinamasis imuninis atsakas būna 95–97 proc. atvejų, nes standartinė vakcina kai kuriais atvejais gali būti nepakankama imunitetui susiformuoti.