Prevencinę programą vykdantys kardiologai skelbia, kad Lietuvoje net 57 proc. vidutinio darbingo amžiaus žmonių yra padidėjęs kraujospūdis - net 63 proc. moterų ir 49 proc. vyrų.
Pateikta statistika baugina - per dešimtmetį (2001-2011) hipertenzijos ligonių skaičius Lietuvoje išaugo dvigubai - nuo daugiau kaip 267 tūkst. iki beveik 514 tūkst. žmonių. Daroma negailestinga išvada - hipertenzija auga, o gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja.
Higienos instituto duomenimis, sergamumo hipertenzinėmis ligomis rodiklis Lietuvoje 2011 m. buvo 1019 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumas hipertenzinėmis ligomis yra Širvintų ir Kaišiadorių rajonuose, o mažiausiai sergančių - Neringos savivaldybėje, Biržų, Kelmės ir Raseinių rajonuose. Daugiausia ligonių - Marijampolės apskrityje, mažiausiai - Šiaulių apskrityje.
Mokslininkų teigimu, hipertenzija yra įvairių genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos išraiška žmogaus organizme, tačiau ligos priežastys nėra iki galo aiškios. Kadangi dauguma sergančiųjų iš pradžių nejaučia pavojingų simptomų ir liga diagnozuojama atsitiktinai arba tik pasireiškus jos sukeltoms komplikacijoms, arterinė hipertenzija dar vadinama "nebyliąja žudike".
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje vienas iš trijų gyventojų turi padidėjusį kraujospūdį. Šią problemą turi vienas iš dešimties dvidešimtmečių-trisdešimtmečių ir net 5 iš dešimties penkiasdešimtmečių. Kadangi širdies ir kraujagyslių ligos yra pirmas žmonių žudikas pasaulyje (nuo jų miršta apie 30 proc. žmonių), numatoma, kad iki 2030 metų nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirs 23,5 mln. žmonių.
"Visų lėtinių neinfekcinių ligų profilaktika - sveika gyvensena. Arterinei hipertenzijai pagrindiniai profilaktikos būdai yra subalansuota dieta, sumažintas alkoholio kiekis, padidintas ir reguliarus fizinis aktyvumas, nerūkymas, sumažintas kūno svoris, sumažintas druskos kiekis", - vardijo PSO atstovas Lietuvoje doc. Robertas Petkevičius trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio, Lietuvoje konstatuojama daug mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, bet neatliekama tyrimų, kurie galėtų pasakyti, kad būtent nuo tos ligos ligonis mirė. "Toks statistinis mirčių fiksavimas sukelia papildomų problemų atsakyti į klausimą, ar išties Lietuva pirmauja širdies ir kraujagyslių ligomis Europos Sąjungoje, nors mes turime pakankamai stiprią klinikinę bazę, pakankamai daug aparatūros, plačiai apie tai kalbame, tačiau nepasiekiame rezultatų", - sako ministras.
Pasak V. Andriukaičio, yra dar viena bėda - mes apskritai nekreipiame dėmesio į tai, kad hipertenzija turi labai daug priežasčių, netgi genetinio polinkio. "Mes labai anksti turėtume pratinti žmones suvokti, kad jie iš gamtos genetiškai atsineša, paveldi didelę dalį ligų ir su hipertenzija jie jau nuo jaunystės susigyvenę. Kita vertus, aišku, kad tai yra rizikos veiksnys, kuris jį lydi 10, 20 ar 30 metų, ir tą rizikos veiksnį jis privalėtų išmokti valdyti, suprasti, stebėti ir išmokti minimizuoti, sumažinti. Deja, sveikų žmonių rizikos veiksnių valdymo sistemos tikrai neturime arba turime labai nedidelę", - kalbėjo ministras, priminęs apie žmogaus sveikatos paso įvedimo naudingumą.
Specialistai pastebi, kad Lietuvoje dar trūksta sveikatos profilaktikos teisės aktų, taip pat ir druskos (natrio chlorido) suvartojimo kontrolės, valstybiniu lygiu mažinant druskos kiekį maisto produktuose.
