Galų gale atsiranda danties pulpos uždegimas, tenka gydyti šaknis, išimti nervus, susidaro didžiulė plomba. Kad dantis neskiltų, reikia uždėti vainiką, už tai sumokami nemaži pinigai. Bet vėliau žmogus vėl ateina pas gydytoją, skųsdamasis, kad sušalęs kojas arba išsimaudęs ežere ar jūroje pajuto, jog dantis tarsi iškilo, tapo didesnis, nebegali juo kąsti. Medikai padaro rentgeno nuotrauką ir mato: dantis yra negyvas, tarsi svetimkūnis, nors buvo gerai gydytas. Ant šaknies viršūnės susidariusių pūlinių gydyti negalima, šaknies kanalai užplombuoti, taigi dantį tenka ištraukti. Už tai irgi sumokama apie 50 Lt.
Odontologai suskaičiavo: kad buvusį gražų ir sveiką dantį tektų ištraukti, Lietuvoje reikia pakloti apie 1360 Lt.
„Amerikiečiai pasakytų – pats esi kaltas, kad teko dantį traukti, ir už tai sumokėjai šitiek pinigų“, – komentuoja I. Balčiūnienė.
Penktadalis mano, kad valytis nebūtina
Jeigu norime, kad dantys nebūtų „nugyventi“, svarbiausia, pasak profesorės I. Balčiūnienės, kad tėvai dar neinančius į mokyklą vaikus išmokytų laikytis burnos higienos. „Jei iki 7 metų tėvai vaikų neišmoko, vėliau maždaug 22–25 proc. jų, tai yra kas ketvirtas penktas vaikas, nors mokomi taisyklingai ir intensyviai valytis dantis, vis tiek manys, kad valyti dantų nebūtina. Kam? Jis uždirbs tiek, kad turės už ką nueiti pasigydyti“, – sakė I. Balčiūnienė.
Atlikti tokius rezultatus davusį tyrimą profesorę paskatino noras sugretinti atitinkamus Lietuvos ir Europos šalių duomenis. Vilniaus universiteto Odontologijos institutas laimėjo konkursą bendram projektui su Škotijos Dundee universitetu ir britų Unilever kompanija. Šios firmos dovanotais šepetukais ir pasta, kurioje esančios granulės su fluoru patenka į tarpdančius ir neleidžia susidaryti kariesui, kelių sostinės mokyklų vaikai trejus metus valėsi dantis. Šepetėliais ir pasta firma aprūpindavo nuolat, kas tris mėnesius.
Kompanija mokėjo nedidelę algą mokytojams, prižiūrėjusiems, kad vaikai kasdien per ilgąją pertrauką šia pasta ir šepetuku valytųsi dantis. Tos pačios priemonės duotos naudoti ir namie – taip pat ir vaikų tėvams. Eksperimente dalyvavo tik 11–13 metų savanoriai, geriausiai valiusieji dantis buvo apdovanojami.
Pasibaigus tyrimui ir praėjus porai mėnesių prof. I. Balčiūnienė kartu su dviem kolegėmis iš Žalgirio klinikos aplankė dvi mokyklas ir patikrino tyrime dalyvavusių vaikų burnos higieną. 43 proc. jų puikiai valėsi dantis ir buvo akivaizdu, kad šie vaikai labai retai sirgs periodonto, dantenų ligomis, kariesu. Per 30 proc. vaikų dantis valė vidutiniškai. Tačiau 22–25 proc. šalies vaikų burnos higiena buvo labai bloga, nors iki tol net trejus metus taisyklingai valėsi dantis.
„Šie rezultatai parodė, kad mūsų duomenys tokie pat, kaip kitų europiečių, kur kas penktas vaikas nesivalo dantų kaip reikiant, jei to daryti nebuvo išmokytas, kol dar nėjo į mokyklą.
Kariesui atsirasti dar turi įtakos saldumynai, neracionali mityba ir kt. Tačiau sergant dantenų, periodonto ligomis net karieso nepažeistas dantis išsiklibina ir iškrinta. Taip atsitinka tik dėl prastos burnos higienos. Todėl išmokyti jos dar nemokyklinio amžiaus vaikus – ypač svarbu“, – teigė eksperimento iniciatorė.
Daugiausia padėjo televizija
Beje, profesorė sako, kad šiuo metu saldumynai nelaikomi didžiausiais vaikų dantukų priešais ir nebesilaikoma nuomonės, kad juos reikia drausti. „Kartu su Norvegijos Oslo universitetu atlikome tyrimus. Pasirodė, kad burnos higiena 1993–2001 m. Lietuvoje gerėjo, mažėjo karieso atvejų, o saldumynų buvo vartojama tiek pat. Tai parodė ir kitose šalyse atlikti tyrimai: saldumynų vartojama tiek pat, bet ten, kur geresnė burnos higiena, sergama mažiau“, – komentavo I. Balčiūnienė.
Įdomiausia, kad dantų higienos gerėjimui Lietuvoje didžiausią įtaką turėjo televizija. Tai parodė daugiausia Aukštaitijoje atlikta apklausa. Medikai klausinėjo, kodėl žmonės valo dantis, ar dantų higienos laikytis išmokė mokytojai, tėvai, seneliai, draugai, odontologai, televizija, radijas ir kt.
„Nors labai keista, daugiausia atsakiusiųjų teigė, kad padėjo pastos reklama per televiziją. Tai teigė ir tėvai, ir vaikai. Kitose šalyse gera burnos higiena yra tų vaikų, kurių tėvai taisyklingai valo dantis. Lietuvoje daug kur yra atvirkščiai: vaikai – imlesni, taigi tėvai mokosi iš jų“, – sakė I. Balčiūnienė.
Problema – burnos higienistai
„Dar vienas skirtumas – daugelyje šalių burnos ligų profilaktika užsiima burnos higienistai. Jie moko vaikus taisyklingos higienos darželiuose, mokyklose, stebi, kaip jos laikomasi, gali dengti dantis silantais ir t. t. Lietuvoje burnos higienistai rengiami daugiau nei dešimt metų, tačiau jie nevertinami ir oficialiai beveik niekur neįdarbinami, taigi dirba gydytojų padėjėjais ar kitoje srityje. Iki šiol burnos higienistus rengė Kauno, Panevėžio, Šiaulių kolegijos. Bet nuo šių metų rugsėjo Šiauliai nustojo ruošti šiuos specialistus: nesusirenka stojančiųjų, nes nėra kur dirbti.
Šios problemos sprendimo jau dešimt metų niekaip negalime suderinti nei su Sveikatos apsaugos, nei su Švietimo ir mokslo ministerija. O tai yra specialistai, kurie, mokydami taisyklingos higienos, sutaupytų daug pinigų ir žmonėms, ir valstybei. Juk per brangu gydytojams eiti į darželius ir mokyti vaikus burnos profilaktikos“, – sakė I. Balčiūnienė, tokią ministerijų poziciją vadinanti kietakaktiškumu.
Pinigai – per vėlai
Profesorės teigimu, burnos ligų profilaktikos gerėjimui turėtų įtakos ir efektyvesnis valstybinės vaikų krūminių dantų dengimo silantais programos įgyvendinimas. „Silantai yra labai veiksmingas metodas, apsaugantis dantis nuo karieso. Tėvai jau pakankamai žino apie jį. Žinoma, šis metodas brangus ir nėra vienintelis. Tačiau didžiausia bėda, kad pinigai programai vykdyti buvo pervedami tik rugsėjį. Taigi juos panaudoti lieka tik keli mėnesiai, per kuriuos reikia atlikti visų metų darbą. Gerai, kad šiemet padėtis truputį pasikeitė“, – pasakojo Odontologijos instituto direktorė.
Valstybinė vaikų krūminių dantų dengimo silantais programa vykdoma jau treti metai. Šiemet, kaip ir pernai, tam skirta 2 mln. Lt (2004 m. – 1 mln.), šia medžiaga dengiami 5–13 metų vaikų krūminiai dantys. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, iš 2004 m. programai skirto 1 mln. panaudota 700 tūkst. Lt, iš pernykščių 2 mln. – vos pusė, maždaug 1 mln. Lt. VLK atstovo Kazio Žilėno teigimu, tai esą savivaldybių programa, pagal jų teritorijoje esančių įstaigų paraiškas VLK perveda pinigus. Mokama ne iš anksto, o už atliktus darbus, tad VLK esą negali nulemti pervedimų spartos. „Jeigu į gydymo įstaigas lėšos ilgai nepatenka, vadinasi, jas sulaiko savivaldybės“, – teigė K. Žilėnas. VLK atstovo nuomone, būtų patogiau sudaryti tiesiogines sutartis su konkrečiomis įstaigomis, tada nebūtų trukdžių.
Pirmauja Šiauliai ir Klaipėda
Bene geriausia padėtis burnos profilaktikos srityje dabar yra Šiaulių krašte: čia dirba burnos higienistės, sėkmingai įgyvendinamos dengimo silantais programos, be to, čia didesnis nei vidutinis Lietuvoje fluoro kiekis vandenyje. Daug fluoro turintį vandenį naudoja ir klaipėdiečiai, irgi pirmaujantys profilaktikos srityje. Kitose Lietuvos vietose padėtis, deja, kur kas prastesnė.
