Skiepytis ar nesiskiepyti – kasmet artėjantis gripo sezonas priverčia užduoti sau šį klausimą. Skiepų šalininkai gąsdina baisiomis komplikacijomis ir mirtimi, o prieš skiepus nusiteikusieji teigia – vakcinos neefektyvios.

Infektologas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis skatina skiepytis kasmet, nes labai sunku prognozuoti, kiek pavojingas bus gripo virusas. Tokiai nuomonei prieštarauja gydytoja homeopatė Daiva Jakubonienė. „Kiekviena intervencija turi riziką ir jeigu yra saugesnis būdas apsisaugoti, aš renkuosi pastarąjį“, – sako ji.

Tačiau ir Sveikatos apsaugos ministerija ragina nesiskiepijusius suskubti tai padaryti, ypač rizikos grupėms priklausančius asmenis, nes gripas – didžiulė našta tiek gyventojų sveikatai, tiek ekonomikai. Pasak specialistės Nerijos Kuprevičienės, Lietuvoje tik 20 proc. rizikos grupėms priklausančių asmenų pasinaudoja galimybe nemokamai pasiskiepyti nuo gripo.

Gripo virusas

Valstybinės įstaigos ir vėl pripirko trivalenčių vakcinų

2017 m. Lietuvoje daugybė žmonių skiepyti trivalente vakcina, kuri nuo gripo neapsaugojo. „Sirgo beveik 60 tūkst. gyventojų, iš jų beveik 2 tūkst. gyventojų buvo hospitalizuoti ir, atrodo, 14 žmonių mirė“, – skaičius vardija A. Ambrozaitis.

Tačiau ir šiemet siūlomų modernių keturvalenčių vakcinų valstybinės įstaigos nepirko, esą kokybine ir saugumo prasme tarp trivalentės ir keturvalentės vakcinų skirtumo nėra. Infektologo A. Ambrozaičio teigimu, keturvalentė vakcina neabejotinai pranašesnė.

„Keturvalentė vakcina be dviejų gripo A viruso padermių apsaugo ir nuo abiejų gripo B viruso padermių“, – tikina A. Ambrozaitis. Medikai ir nepriklausomi ekspertai net kreipėsi į valstybines įstaigas su siūlymu vykdant viešuosius pirkimus pirmenybę teikti keturvalentėms vakcinoms, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta ir konkursą laimėjo dalyvis, pateikęs mažesnę kainą.

Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija siekia taupyti žmonių sąskaita. „Aš beveik įsitikinęs, kad, pavyzdžiui, Aurelijus Veryga pasiskiepijo keturvalente vakcina“, – kalba A. Matulas.

Arvydas Ambrozaitis

Kodėl žmonės nesiskiepija?

Žmonės neretai nutaria nesiskiepyti, nes, pasak jų, skiepai ne tik neapsaugo nuo gripo, bet ir juo užkrečia. Tradicinės medicinos šalininkai nesutinka ir teigia, jog vakcinų gamyba visame pasaulyje ištobulinta ir nuo ligų apsaugo.

Pasiskiepijus nuo gripo tik per dvi savaites susidaro imunitetas, tad šiuo laikotarpiu ir net po jo susirgus gripu skiepo kaltinti nederėtų, nes dažniausiai ligos priežastys visai kitos, sako A. Ambrozaitis.

Kitos nuomonės laikosi homeopatė D. Jakubonienė – dėl vakcinos sukeliamų negalavimų ji sako abejojanti skiepo veiksmingumu. „Jeigu reakcija į skiepą stipresnė už patį gripą, aš manau, kad skiepo poveikis nulinis“, – kalba ji.

Nepaisant pastangų paskatinti žmones pasirūpinti savimi ir artimaisiais, prevenciškai žmonės Lietuvoje skiepijasi vangiai. Specialistai primena, kad reikėtų bijoti net ne paties gripo ar skiepo sukeltų trumpalaikių negalavimų, o po gripo gresiančių komplikacijų. Skiepai nuo susirgimo apsaugo apie 70 proc. pasiskiepijusių, o nuo komplikacijų – net 90 proc.

„Dažniausios komplikacijos – tai plaučių uždegimas, miokarditas, sinusitas, įvairių gretutinių ligų paūmėjimas, netgi insultas“, – vardija A. Ambrozaitis.