Šia naujiena ėmus domėtis DELFI ėmė ryškėti šiek tiek kitokia situacija.
Sako, kad bus tik geriau
Visų pirma, KJL niekas prie Kauno klinikų jungti neketina, tačiau norima steigėjui paskirti dar vieną dalininką. Juo esą būtų Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Šiuo metu KJL steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Birželio 14 d. Klaipėdoje susirinkę KJL darbuotojai svarstė, o kas jų laukia atsiradus naujam steigėjui? Pats ligoninės vadovas J. Sąlyga visus ramino, kad dabar visiems bus tik geriau. O kuo pasireikš tas gerumas?
KJL Chirurgijos klinikos vedėjas Artūras Razbadauskas abejojo, ar LSMU yra tinkamas kandidatas. „Man, klaipėdiečiui, toks steigėjų ieškojimas už miesto ribų atrodo keistas. Ligoninė dirba rentabiliai, teikia platų paslaugų spektrą, kam reikia kažką keist. Išvis būčiau linkęs, kad visos Klaipėdos ligoninės susivienytų ir taptų stipriu medicinos paslaugų teikimo bei mokslinių tyrių centru. Kai kuriuose didesniuose Lietuvos miestuose buvo pakeisti steigėjai, tai įstaigos neteko ne tik pacientų, bet ir geriausių specialistų“, - tokio viražo sėkme abejojo medikas.
Dalininko ieškojo ilgai
Pasak KJL direktoriaus Jono Sąlygos, įstaigai vadovaujančio nuo 1992 m., apie naują dalininką jis esą išgirdo tik pirmadienį, birželio 12 d.
„KJL steigėja yra SAM. Pirmadienį buvau pakviestas į posėdį, kuriame sužinojau, kad KJL steigėjas antruoju dalininku priima Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Jei LSMU taps antruoju KJL dalininku, ligoninei atsiras platesnės galimybės išnaudoti mokslo, studijų ir klinikinės praktikos sinergiją, siekti pažangos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ir kartu su LSMU dalyvauti vykdant studijas ir mokslinius tyrimus“, - tokią naudą įžvelgė vadovas.
Pasak J. Sąlygos, KJL jau seniai siekė universiteto ligoninės statuso. „Čia teikiamos aukščiausio lygio universiteto ligoninės diagnostikos ir gydymo paslaugos, dirba aukščiausio lygio specialistai.
Prieš keletą metų dėl Vilniaus universiteto ligoninės statuso suteikimo Jūrininkų ligoninei buvo kreiptasi į Vilniaus universiteto rektorių, Seimo Sveikatos reikalų komitetą ir Sveikatos apsaugos ministrą. Tačiau jokio atsakymo nesulaukta. Dėl to paties buvo kreiptasi ir į Klaipėdos universiteto rektorių. Tačiau, kadangi šis universitetas nevykdo trijų pakopų medicinos studijų, tapti dalininku negalėjo“, - taip apie žygius tapti universitetine ligonine prisiminė J. Sąlyga.
Patys ir sugalvojo?
Panašu, kad iniciatyvą surasti dar vieną dalininką kilo ne kam nors kitam, o pačiam J. Sąlygai. Mat tiek LSMU, tiek ministerija kratosi atsakomybės ir teigia, kad kol kas sprendimai nėra priimti.
LSMU atstovai patvirtino, kad yra tik girdėję apie tos pačios Klaipėdos jūrininkų ligoninės iniciatyvą, kad daliniu įstaigos steigėju taptų ir LSMU, tačiau iš SAM jokių nurodymų šiuo klausimu nėra gavę.
SAM atstovai taip pat tvirtino, kad šiuo klausimu vyksta diskusijos ir nėra priimta jokių galutinių sprendimų.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė DELFI patvirtino, kad SAM yra gavusi Jūrininkų ligoninės prašymą, kad būtų suteikta galimybė antruoju šios ligoninės dalininku tapti LSMU.
„Iš principo SAM neprieštarauja KJL prašymui turėti antrą dalininką. LSMU tapimas antruoju dalininku būtų strategiškai svarbus ir Vakarų Lietuvos regionui. Minėtos permainos leistų sustiprinti medicinos galimybių potencialą pajūrio regione, ten veikiantį Miokardo infarktų bei Insultų klasterį, aktyviau dalyvauti mokslo, studijų ir klinikinių tyrimų veikloje. Neabejotinai, tai leistų užtikrinti pažangesnį gydymą ir pacientams, garsinti mūsų šalies vardą bei stiprinti šį strategiškai svarbų Lietuvos regioną, - raštu pateiktame atsakyme tokio sprendimo teigiamas pasekmes vardijo L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
Ji akcentavo, esą sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nuomone, tokie sprendimai negali būti priimami skubotai, jie turi būti plačiai išdiskutuoti, aptariami, turi būti sudėliotas visas žemėlapis, kiek Lietuvoje reikalinga turėti universitetinių ligoninių, kaip jos veiks ir t.t. „Taip pat turi būti įvertintas galimas poveikis PSDF biudžetui, nes juk daugėjant universiteto ligoninių Lietuvoje, neišvengiamai gali išaugti ir PSDF išlaidos, nes yra svarstoma galimybė didinti įkainius už paslaugas šio tipo gydymo įstaigoms.
Tad siekiant užtikrinti finansinį PSDF stabilumą, racionalius ir logika grįstus sprendimus bei neleisti susidaryti situacijoms, kad vis daugiau ligoninių norėtų tapti universiteto ligoninėmis neturėdamos tam galimybių, manome, kad tokie sprendimai neturi būti priimami skubotai. Tokios diskusijos, vertinimai tik prasideda“, - priminė Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
O kas toliau?
Panašu, kad tokio žingsnio nauda miestui jo vadovai abejoja. Naujiena, kad KJL nori dar vieno steigėjo, kuriuo taptų Kaune įsikūręs LSMU, suglumino ir Klaipėdos miesto vadovą, savivaldybės meras Vytautą Grubliauską.
„SAM yra KJL steigėja, tad jos teisė spręsti visus su valdymu, administravimu susijusius klausimus. Kita vertus, tos pačios ligoninės bendruomenės noras kviestis kitus, kad ir labai solidžius dalininkus, atrodo kiek neįprastai...
Klausimą formuluočiau kitaip – o kas toliau? Nemanau, kad tai tik vienintelis SAM tikslas, nors skamba jis ir įtikinamai bei patraukliai. Vienintelis nuogąstavimas iš miesto pusės, ar nebus pažeista, išbalansuota šiandien mieste esanti ir pakankamai sustyguotai veikianti skirtingų pavaldumų gydymo įstaigų sistema? Ar panašaus pobūdžio pertvarkos nepablogins regiono ir miesto žmonėms teikiamų paslaugų kokybės? Kita vertus, ar šis sprendimas nėra tik uvertiūra tolimesniems (galbūt jau ir suplanuotiems) SAM žingsniams, apie ką ministerija jau seniai svajoja? Anksti būtų daryti toli siekiančias išvadas, bet...“ – mįslingai kalbėjo V. Grubliauskas.
Tuo pačiu jis priminė, kad Vilniuje planuojama ir Klaipėdos, kaip miesto be savarankiško universiteto, ateitis. Pasiguodė, kad ir uostas planuoja savo plėtrą miesto teritorijų sąskaita. „Ar šis sąrašas baigtinis?“, - retoriškai klausė Klaipėdos miesto savivaldybės meras.
KJL statybos buvo suplanuotos dar sovietiniais metais. Ji buvo statoma greta tuometinės Klaipėdos miesto (dabar – Klaipėdos universitetinė) ligoninės. Buvo suprojektuotas ir požeminis tunelis, kuris jungė šias dvi gydymo įstaigas. Tačiau šiuo metu jis nefunkcionuoja, yra užbetonuotas.
Šiuo metu KJL ligoninei priklauso du departamentai – Palangos ir Švėkšnos psichiatrijos.
