„Natūralu, kad problemą pirmiau suvokia esantys šalia. Visi mato, kad žmogus geria, tik pats alkoholikas paskutinis apie tai „sužino“. Kai artimieji privertė nueiti pas narkologą konsultacijai, turėjau pripažinti, kad kartais padauginu, nors nesutikau, kad tai – jau liga“, - pasakojo vilnietis.
Kad ir ką kalbėjo, susimąstė, kad iš tiesų gal per daug geria: „Tada man buvo 28-29 metai. Negi tokio amžiaus neturiu teisės pabūti su draugais, išgerti? Taip tada galvojau. Tačiau per narkologę sužinojau tikrą tiesą apie save“.
Alkoholis jau trukdė Mariui gyventi. Darbe buvo pradėtas vertinti kaip nepatikimas. Žmona išgyveno, kad ne kokios perspektyvos, nes namo grįždavo su kvapu, kartais jau ir be pinigų.
„Faktai kalbėjo patys už save, bet aš dar negalėjau pripažinti, kad nebekontroliuoju gėrimo“, - pasakojo DELFI pašnekovas.
Per ilgai lepino ir glostė
Paklaustas, kokias klaidas daro alkoholiu piktnaudžiaujančiųjų artimieji, Marius visų pirma minėjo per didelį supratingumą ir toleranciją.
„Mane taip pat per ilgai lepino ir glostė. Dengė, neva, negaliu ateiti į susitikimus, nes esu išvykęs ir pan. Tai gal ne klaida, bet nežinojimas, ilginantis kelią į problemos pripažinimą ir gijimą, nes alkoholikui kartais reikia griežtumo“, - mano vilnietis.
Dar viena jo minėta klaida – siūlyti vieną, patikrintą ir visiems tinkantį alkoholio gydymo metodą. Neva, kažkam padėjo kodas, todėl ir tu eik, užsikoduok.
„Anoniminiai alkoholikai (AA) iš tiesų tinka kiekvienam. Jei žmogus „užsitorpedavęs“, tai ne priežastis neiti į AA, nes čia sveiksta dvasinė būsena, o užsikodavimas remiasi baime, kad išgėrimas kels pavojų gyvybei“, - lygino Marius.
Jis pats augo negeriančiųjų aplinkoje. Tačiau dėl to netapo atsparesnis alkoholiui.
„Dabar kiekvieną rytą dėkoju, kad esu gyvas, sveikas, kad esu AA, kad galiu būti naudingas, nors anksčiau mama klausdavo: „Vaikeli, kodėl geri, kodėl esi toks nedėkingas“, - Dėkingumo dienoje surengtame atvirame Anoniminių alkoholikų susitikime prisiminė Darius.
Alkoholio nevartoja 11 metų, kaip pats sako, galbūt jau galėtų blaiviai gyventi ir be AA paramos, bet suprato, kad jam pačiam reikia tarnystės naujai ateinantiems į susirinkimus.
„Tos dvi AA man reiškia atidumą ateinančiam naujam žmogui ir atsakomybę tam, ką po savęs paliksim“, - sakė Marius.
Pasijuto reikalingas
Kai pats atėjo į draugiją, vylėsi, kad Anoniminiai alkoholikai jam padės, bet nenorėjo, bijojo keistis. Vis dėlto, pamažu neblaivią dienotvarkę pradėjo atskiesti AA susitikimai, tarnavimas, kurį Marius vadino labai svarbia gijimo dalimi, nes vien AA grupė nebūtų davusi blaivybės: „Iš tiesų jos pradėjau siekti tuomet, kai pasijutau reikalingas“.
Pasak Mariaus, sudėtingiausia priimti realybę, kad, jei noriu keistis, turiu pats stengtis, nelaukti dugno.
„Tačiau aš teisinausi, kad niekada nebuvau pagautas girtas už vairo, nepapuoliau į psichiatrijos ligoninę, tarsi rinkausi taškus, kodėl dar ne ligonis, kad dar nepasiekiau dugno. Tarsi, jei dar turiu statusą visuomenėje, nesu alkoholikas. Buvau ligonis, bet nenorėjau prisiimti atsakomybės už sveikimą“, - prisiminė vilnietis.
Atėjęs į AA savo nuostabai pamatė, kad žmonės turi darbus, verslus, šeimas, bet sako esantys alkoholikai. Ir kad galbūt nereikia visko prarasti, kad pasiektum dugną.
Kaip juokavo vėliau savo verslą sukūręs vyras, karjerą pačioje AA galima padaryti labai greitai. Pakanka atėjus pasakyti, kad nori prisidėti ir niekas neduos suprasti, kad daro geriau.
Rizikavo likti aukos vaidmenyje
„Būtent per tarnystę draugijoje pradėjau norėti kažką daryti, nors iki tol bijodavau imtis atsakomybės, sakydavau: „Rytoj, nuo Naujų metų, kai turėsi geresnį darbą, vesiu ir t. t. Jei ne AA nežinau, kaip iš viso būtų su mano atsakomybe, gal ir dabar būčiau nesubrendęs, nežinantis ko noriu iš gyvenimo, visada aukos vaidmeny ir visiems našta“, - atviras vilnietis.
Mariaus žodžiais AA jam davė norą keistis, nes kai gerdavo, klausdavo savęs, koks tikslas negerti, jei vis viena nieko kito neišdrįs imtis.
„Kai gėriau, neturėjau dienos plano, viskas buvo vienodai. AA išmokė, kad jei noriu, galiu tvarkytis su savo laiko, finansais ir kitais dalykais“, - pasakojo vilnietis, pridurdamas, jog už visa tai yra dėkingas AA senbuviams.
„Tikrai nesitikėjau, kad per 14 su trupučiu metų, kai atėjau į AA, gausiu tiek daug, kiek turiu šiandien ir kad pakaks tiek nedaug, kad būčiau laimingas. Suvokti tokius paprastus dalykus padėjo tarnystė, kuri – puiki mokykla“, - sakė Marius.
Nebūtina kiekvienam aiškintis, kad negeri
Po susitikimo jau asmeniškai paklaustas, kodėl pradėjo gerti, Marius sakė, jog liga tiesiog ištinka žmogų: šiandien dar galiu saugiai išgerti, bet tai nereiškia, kad po pusmečio nebus peržengta riba.
„Aš pats paprasčiausiai mėgau alų. Vakarais išgerdavau po bokalą, po kiek laiko – du, taip tolerancija alkoholiui didėjo. Per 10 metų išsivystė priklausomybė, nors kitas gali tiek pat gerti, kartais padauginti, bet nebūti alkoholiku“, - lygino DELFI pašnekovas.
Blaiviai gyvena daug metų, tačiau, jei paragautų, sako, tikriausiai vėl gertų. Atsilaikyti padeda rytinė malda, vakare – susirinkimai, pagalba kitiems alkoholikams.
Kaip pasakojo Marius, iš pradžių vengdavo susiėjimų kuriuose vartojamas alkoholis. Dabar, jei darbiniuose banketuose jis nėra reikalingas, į priėmimus neina, tačiau jei reikia – priima tai ramiau: „Pasiimu sulčių, vandens ir neturiu dėl to problemų“.
Vilnietis nesutinka su dažnai kartojama mintimi, neva Lietuvoje alkoholio nevartojantys žmonės prievartaujami gerti: „Niekada niekas manęs neprievartavo, o jei kas nežinodamas ir siūlė, nepabijojau tiesiai pasakyti, kad negeriu“.
„Nebūtina kiekvienam aiškinti, kodėl negeri ar meluoti apie pažeistas kepenis. Į klausimą, kodėl negeri, pakanka atsakyti – o kodėl turėčiau gerti“, - juokėsi Marius.
AA ištakos – JAV
DELFI primena, jog Anoniminių alkoholikų draugija Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia nuo 1935 metų. Pakankamai ilgai išbuvę blaivūs draugijos nariai nutarė viešai prabilti apie savo patirtį ir 1939 m. išleido knygą „Anoniminiai Alkoholikai“.
Taip pat pasivadino ir draugija, kuriai tuo metu priklausė apie šimtas vyrų ir moterų. 1941 m. pabaigoje AA narių skaičius JAV ir Kanadoje jau siekė 8 tūkstančius. Po II-jo Pasaulinio karo AA pamažu plito visame pasaulyje. 2010 metais 180-je šalių buvo daugiau nei 115 000 AA grupių. Jose – daugiau nei 2 milijonai narių.
Lietuvoje pirmoji AA grupė įsikūrė 1988 m. birželio 30 d. Pirmieji AA nariai rengė atvirus susirinkimus Vilniuje, rūpinosi knygų „Anoniminiai Alkoholikai“ ir „Dvylika Žingsnių ir Dvylika Tradicijų“ vertimu į lietuvių kalbą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 113 AA grupių. 10 lietuvių AA grupių veikia už šalies ribų - Airijoje, Anglijoje, JAV, Švedijoje. Daugiau informacijos apie AA draugijos Lietuvoje veiklą interneto tinklalapyje http://www.aalietuvoje.org/
